Antradienio rytą Paryžiuje buvo galima matyti įdomų vaizdą. Vienas paryžietis paskubomis grūdo pagalves į jau prikimštą automobilio bagažinę ir ragino savo partnerę paskubėti. Ši tuo tarpu lėkė laiptais žemyn su naminių gėlių vazonais.
Keli kaimynai ramiai žvelgė į skubančiuosius iš savo balkonų, kone idiliškai rūkydami rytines cigaretes.
Tokių scenų, kaip rašo „Financial Times“, Paryžiuje buvo daugybė. Labai nemažai miestiečių turi antruosius namus ar artimuosius kaime, tad ten ir skubėjo – kad karantino laikotarpį galėtų išlaukti patogiau nei didmiestyje.
100 tūkstančių policininkų
Paryžiuje gyventi – ypač jei nesi turtuolis – nelengva. Butai čia maži, o gyventojų tankumas – vienas didžiausių Europoje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienio vakarą skambiai paskelbė, kad šalis „kariauja“ su greitai plintančiu naujuoju koronavirusu. Šalyje juo užsikrėtė 7,7 tūkst. žmonių, 175 mirė.
Apribojimai, panašūs į tuos, kurie veikia Italijoje ir Ispanijoje, įsigaliojo antradienio vidurdienį. Būtent nuo tos valandos prancūzai negali išeiti iš namų – nebent keliauja pirkti maisto ar vaistų, nori vieni pasportuoti arba, žinoma, turi dirbti ir negali to daryti namuose.
Visi, kurie nori ar turi išeiti iš namų, turi su savimi turėti pažymėjimą, kuriame nurodoma pagrįsta priežastis būti lauke.
Prancūzai negali išeiti iš namų – nebent keliauja pirkti maisto ar vaistų, nori vieni pasportuoti arba, žinoma, turi dirbti ir negali to daryti namuose.
Adaptuotis daug kam sunku. 70-metis Salvio Francisco Lobo, kaip ir kasdien, ėjo į mišias savo bažnyčioje, bet atėjęs pamatė, kad mišios nevyksta.
Tiesa, į bažnyčią senolis eis ir toliau – vienas. Paklaustas, ar su savimi turi pažymėjimą, leidžiantį išeiti iš namų, Salvio tik nusišypsojo: „Ne. Aš tikiu Dievu – jis mane apsaugos.“
Antradienį ir trečiadienį daug policininkų ir karių, užtikrinančių karantiną, gatvėse nebuvo. Tačiau vidaus reikalų ministras jau pažadėjo, kad visoje šalyje tvarką prižiūrės ir iki 135 eurų dydžio baudas dalins net 100 tūkst. policijos pareigūnų.
Žinoma, toli gražu nėra aišku, ar prancūzai, garsėjantys maištingumu, paklus. Kol kas, regis, tikrai rengiamasi likti namuose.
47-erių Benoit Tricot sakė prekybos centre eilėje laukęs 80 minučių, bet dabar nesijaudina: „Galvojome išvykti, bet čia visko turime. Stovėjau eilėje, bet viskas gerai, dabar man atostogos!“
Vaistinių, parduotuvių, kepyklėlių vitrinose dabar puikuojasi užrašai, raginantys žmones vieni nuo kitų laikytis metro atstumu. Į vidų daugiausia įleidžiama du žmonės vienu metu.
„Taip, dabar jau keistas jausmas, – pripažino B.Tricot. – Žmonės, su kuriais kalbėjausi, nežino, kaip reaguoti.“
Tuščia kaip per Padėkos dieną
Panaši, nors ir ne tokia dramatiška, situacija – Niujorke. Manhatanas antradienį buvo apytuštis – lėtai zvimbė tik automobiliai, o gatvėse buvo matyti vos kelios porelės. Bet ir tos užsimaukšlinusios apsaugines kaukes.
Niujorke dabar tik labai lėtai veikia teismai, uždarytos mokyklos, duris užvėrė net pasaulinio garso teatrai, restoranai ir barai. Maistą dabar galima tik užsisakyti išsinešti, o Brodvėjus aptemo.
Hipsteriškame, tiesa, jau išbrangusiame Soho rajone butikai uždaryti, nors čia klientai raginami skambinti ir tartis dėl įleidimo pasižvalgyti pavieniui. Parduotuvė „Victoria's Secret“ Brodvėjuje užrakinta.
Piečiau, prie miesto rotušės per gatvę skubėjo vyras, rankose didelį dezinfekuojančių servetėlių paketą.
„Kad ir kaip sutarčiau su savo odontologu, man atrodo, kad jis mano kėdės tinkamai nenuvalė. Turėjau atsinešti savo priemonių. Labiausiai geidžiama prekė Niujorke dabar yra ne „iPhone“, o servetėlės.
Tarsi būtų Padėkos diena, – apie šventę, kai daug Niujorko gyventojų išvyksta iš miesto, prabilo vyras. – Niujorkas nėra visiškai miręs, bet primena miestą vaiduoklį.
Apie apokalipsę kalbėti nereikėtų, bet štai, pamačiau moterį, kuri įėjo į „Zara“, ir pagalvojau, kad ji apsipirkinėja maro metu.“