Pirminiais duomenimis, veikiausiai kilus konfliktui dėl atlyginimų jį užmušė du jo ūkio darbininkai. Kruvinas incidentas šalyje, kurioje anksčiau veikė apartheido režimas, įvyko pastaruoju metu paaštrėjus rasinei įtampai.
69 metų E.Terreblanche'as vadovavo baltųjų suprematistų Afrikanerių pasipriešinimo judėjimui (Afrikaner Weerstandsbeweging, AWB), pasisakiusio už trijų respublikų, kuriose gyventų vien baltaodžiai, o juodaodžiams būtų įleidžiama tik dirbti, įkūrimą PAR teritorijoje.
Opozicinis Demokratų aljansas dėl pastarojo incidento kaltino šalyje padidėjusią rasinę įtampą.
„Tai įvyko provincijoje, kurios kaimo ūkininkų bendruomenėje rasinę įtampą nuolat kursto neatsakingi rasistiniai pareiškimai“, – sakė tai apygardai atstovaujanti Demokratų aljanso deputatė Juanita Terblanche ir pridūrė, kad juos skelbia du valdančiosios Afrikos nacionalinio kongreso partijos nariai.
J.Terblanche, kuri nėra nužudytojo giminaitė, pridūrė, kad jos partija nepritaria E.Terreblanche'o politiniams įsitikinimams, tačiau perspėjo, kad jo nužudymas gali būti laikomas išpuoliu prieš PAR demokratiją.Tai įvyko provincijoje, kurios kaimo ūkininkų bendruomenėje rasinę įtampą nuolat kursto neatsakingi rasistiniai pareiškimai.
PAR prezidentas Jacob Zuma paragino laikytis ramybės po „šio baisaus veiksmo“. Savo pranešime jis prašė „pietų afrikiečių neleisti provokatoriams pasinaudoti šia padėtimi įžiebiant ir kurstant rasinę neapykantą“.
E.Terreblanche'as buvo nužudytas likus dešimčiai savaičių iki pasaulio futbolo čempionato, kuris pirmą kartą vyks Afrikos žemyne. Pietų Afrikos Respublikoje daugelis abejoja dėl šio renginio infrastruktūrai skirtų milžiniškų lėšų pagrįstumo, o tūkstančiai bilietų ir viešbučių numerių iki šiol neišpirkti.
Naujienų agentūra „South African Press Association“, remdamasi policijos atstovės Adele Myburgh pranešimu, nurodė, kad E.Terreblanche'ą užpuolė 21 metų jaunuolis ir vienas penkiolikametis. Abu užpuolikai dirbo šio baltųjų suprematisto ūkyje netoli Ventersdorpo, esančio už 110 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Johanesburgo.
A.Myburgh sakė, kad įtariami užpuolikai buvo suimti ir kad jiems pateikti kaltinimai dėl žmogžudystės. Atstovė pridūrė, kad įtariamieji, kurių vardų ji nenurodė, sakė policijai, jog buvo kilęs ginčas dėl jiems už darbą ūkyje neišmokėtų atlyginimų.
E.Terreblanche'as grasino paskelbti karą PAR baltųjų mažumos vyriausybei praėjusio amžiaus 9–ame dešimtmetyje, kai ši pradėjo teikti, pasak jo, pavojingas nuolaidas juodaodžiams ir sukėlė pavojų baltosios rasės išlikimui Pietų Afrikoje.
Baltųjų pasipriešinimo demokratiniam juodaodžių valdymui vėliavnešiu laikytas veikėjas kelerius pastaruosius metus beveik nesirodė viešumoje, tačiau savo pažiūrų neišsižadėjo.
Jis atnaujino AWB veiklą 2008 metais ir organizavo mitingus, kurie pritraukdavo vis daugiau žmonių. E.Terreblanche'as skelbė, kad Pietų Afrikos baltieji turėtų sukurti savo šalį ir žadėjo šį klausimą iškelti tarptautiniame teisme Hagoje.E.Terreblanche'as į mitingus atjodavo žirgu, apsuptas kaukėtų asmens sargybinių, vilkinčių slepiamosios spalvos arba juodas uniformas.
E.Terreblanche'o politinė karjera prasidėjo 1973 metais, kai stiprėjo pasipriešinimas baltaodžių mažumos vyriausybei ir jos rasistinei politikai. Jis įkūrė AWB su šešiais kitais baltaodžiais „patriotais“, kilusiais iš olandų emigrantų ir kalbančiais afrikanerių kalba.
AWB daugelį metų buvo pusiau slapta organizacija. 1979 metais „pasiviešinęs“ judėjimas naudojo į nacių panašią simboliką, taip pat skelbė priešiškumą bet kokiai parlamentinei demokratijai.
E.Terreblanche'as į mitingus atjodavo žirgu, apsuptas kaukėtų asmens sargybinių, vilkinčių slepiamosios spalvos arba juodas uniformas. Jis tapo charizmatišku nedidelės visuomenės grupės, kuri niekada neįsivaizdavo, kad PAR gali vadovauti demokratinė juodaodžių vyriausybė, lyderiu.
1983 metais E.Terreblanche'as buvo lygtinai nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo dėl neteisėto ginklų laikymo, nors jis tvirtino, kad tuos ginklus pakišo jo priešininkai juodaodžiai.
AWB lyderis galiausiai buvo pasiųstas už grotų 1997 metais, kai buvo nuteistas kalėti šešerius metus dėl mėginimo nužudyti vieną juodaodį apsaugininką, taip pat dėl vieno juodaodžio degalinės darbuotojo užpuolimo.
Kalėjime jis iš naujo atrado krikščionybę, o 2004 metais, kai buvo paleistas, paskelbė, jog patirti išgyvenimai jį įtikino, kad „atėjo tikroji pasipriešinimo atgaivinimo valanda“.
E.Terreblanche'as grasino surengti ginkluotą perversmą, jeigu baltųjų vyriausybė kapituliuotų prieš Afrikos nacionalinį kongresą. Kai baltųjų vyriausybė pasidavė, Kongresas iškovojo triuškinamą pergalę per 1994 metų rinkimus ir nuo to laiko kaskart laimėdavo rinkimus, surinkdamas ne mažiau nei 60 proc. balsų.
