Paradoksalu: Rusijos agresija Azovo jūroje gali būti naudinga ir V.Putinui, ir P.Porošenkai

Po audringų įvykių audringą sekmadienį jūroje prie Krymo, viena vertus, atrodo, kad Rusija surizikavo ir pralošė.

Priminsime, kad Rusija sekmadienio vakarą apšaudė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus ir galiausiai juos užėmė. Maskva tvirtina, kad laivai buvo Rusijos teritoriniuose vandenyse – tai nėra tiesa.

Agresija ir ją pateisinantis melas Rusijai iš pažiūros tikrai nėra naudingas, net jei Kremliui naudinga dar labiau susilpninti ir taip skystą Ukrainos karinį jūrų laivyną – juk tikėtinos naujos sankcijos. Rusijos akcijų biržų indeksai pirmadienį pradėjo risdamiesi žemyn.

Rusijos laivai apšaudė Ukrainos karinio laivyno laivus

+17

Tačiau Ukrainos prezidento P.Porošenkos administracijos sprendimas pasiūlyti įvesti karo padėtį šalyje Rusijai gali būti naudingas. Skamba abejonės ir dėl paties P.Porošenkos, kitąmet sieksiančio perrinkimo, motyvų.

Maskvos linija kreivoka

Rusija jau tradiciškai nesutinka su Kijevo pateikiama įvykių versija: kad trys ukrainiečių laivai, bandę per Kerčės sąsiaurį nuplaukti į Ukrainos uostus, buvo užpulti, apšaudyti ir perimti.

Esą ukrainiečių pasirinktas maršrutas buvo toks, kad galima kalbėti apie provokaciją.

Tokia pozicija tiesiog apaugusi problemomis. Visų pirma, Azovo jūra ir Kerčės sąsiaurio teritorija pagal 2003 metų sutartį yra dalinamasi – laisvas plaukiojimas šiais vandenimis garantuojamas tiek Ukrainos, tiek Rusijos laivams.

VIDEO: Kerčės sąsiauryje Rusija atidengė ugnį: sužeisti šeši Ukrainos karo jūreiviai, norima įvesti karo padėtį

Kerčės sąsiauryje Rusija atidengė ugnį: sužeisti šeši Ukrainos karo jūreiviai, norima įvesti karo padėtį

Reuters

Antra, pagalbos signalas, kurį išsiuntė vienas ukrainiečių laivas, buvo išsiųstas iš vietos, per 1 km nutolusios nuo Rusijos teritorinių vandenų.

Trečia, tokią pat kelionę Ukrainos laivų grupė prieš mėnesį įvykdė visiškai laisvai.

Garso įrašai, kuriuose užfiksuoti pokalbiai tarp Rusijos ir Ukrainos jūreivių, liudija, kad laivų perėmimas toli gražu nebuvo sklandus.

Viename ukrainietis desperatiškai šaukiasi pagalbos, o kitame rusai grasina šauti ir reikalauja, kad Ukrainos laivo įgulos nariai pasirodytų ant denio ir iškeltų rankas į viršų.

VIDEO: Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas Rusijos įvykdytas ukrainiečių laivų perėmimas

Paviešintas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas Rusijos įvykdytas ukrainiečių laivų perėmimas

Reuters

Panašu, kad Rusija signalizuoja, jog siekia įsitvirtinti Kerčės sąsiauryje ir Azovo jūroje. Maskva tarsi sako: „Krymas mūsų, čia mūsų kiemas.“

Be to, perimti ukrainiečių laivai – nauji. Nenuostabu, kad rusai norėjo iš arčiau į juos pažvelgti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Incidentas Kerčės sąsiauryje

Uostai skaičiuoja nuostolius

Rusija ir Ukraina de facto įsivėlusios į konfliktą nuo 2014 metų – aneksuotas Krymas, įpliekstas karas Donbase. Tačiau tik po sekmadienio įvykių Rusija atvirai pripažino šaudžiusi į Ukrainos karinius objektus.

Analitikai jau kuris laikas skambina pavojaus varpaus apie pavojingą situaciją Azovo jūroje. Ji Ukrainos krantus, įskaitant pramonei itin svarbų Mariupolio uostamiestį, skalauja jau už Krymo, kurio kontrolę 2014 metais perėmė Rusija.

„Scanpix“ nuotr./Laivai vėl plaukia po Krymo tiltu

Pradedamąją salvę dėl šios strategiškai svarbios jūrinės teritorijos Rusija paleido 2016-aisiais, kai pradėjo statyti Krymo pusiasalį su Rusijos pietine teritorija per Kerčės sąsiaurį – vartus į Azovo jūrą – šiais metais galiausiai sujungusį Krymo tiltą.

Be to, kadangi Krymo tiltas žemas, 144 Ukrainos laivai, kurių aukštis didesnis nei 33 metrai, negali pasiekti Mariupolio. Pagal oficialią statistiką dėl to uosto apyvarta sumažėjo 30 proc., o daugelis iš 3 tūkst. jo darbuotojų dabar į darbą eina keturias, o ne penkias dienas per savaitę.

Įtampa staigiai išaugo. Ukraina prabilo apie Rusijos vykdomą komercinių ukrainiečių laivų persekiojimą – esą siekiama įgyvendinti de facto ekonominę Ukrainos pietryčių blokadą.

Rusija savo ruožtu primena incidentą kovo mėnesį, kai Ukrainos pareigūnai Azovo jūroje sulaikė Ukrainoje registruotą žvejų laivą iš Krymo, kuris nelegaliai plaukė su Rusijos vėliava, ir areštavo jo įgulą.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Karo padariniai Mariupolyje matomi iki šiol

Vienas Maskvos pareigūnas tokį elgesį pavadino vertu „Somalio piratų“, ir nuo to laiko rusų veiksmai tik agresyvėjo. Gegužę Juodojoje jūroje buvo perimtas jau ukrainiečių žvejų laivas, tą patį mėnesį iš Kaspijos jūros į Azovo jūrą buvo permesta grupė karo laivų.

Skaičiuojama, kad iki šiol Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) buvo sulaikiusi 148 Ukrainos ir kitų šalių prekybinius laivus – visų jų įgulų nariai buvo apklausti.

Mariupolio ir Berdiansko uostai skaičiuoja nuostolius. Pastačius Krymo tiltą žvejai skundžiasi nebegalintys laisvai užsiimti verslu, nes bet kada gali būti suimti FSB.

Be to, kadangi Krymo tiltas žemas, 144 Ukrainos laivai, kurių aukštis didesnis nei 33 metrai, negali pasiekti Mariupolio. Pagal oficialią statistiką dėl to uosto apyvarta sumažėjo 30 proc., o daugelis iš 3 tūkst. jo darbuotojų dabar į darbą eina keturias, o ne penkias dienas per savaitę.

Kokie elgesio motyvai?

Tačiau kodėl dabar, o ne prieš, pavyzdžiui, mėnesį? Anot „The Daily Telegraph“ korespondento Rolando Oliphanto, sekmadienis buvo „gera diena“ konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos pakurstymui.

Europos šalių lyderius labiau domino „Brexit“, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas, politiką, regis, vykdantis tinkle „Twitter“, ten nė vienoje žinutėje neužsiminė apie įvykius Azovo jūroje. Tiesa, netoli Krymo sekmadienį pasirodė JAV žvalgybinis lėktuvas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Donaldas Trumpas

Kitaip tariant, Rusija ukrainiečių laivus perėmė susidarius savotiškam diplomatiniam vakuumui, ir būtent todėl eskalacijos pavojus kaip reta didelis.

Ar krentantys Vladimiro Putino reitingai verčia Rusijos prezidentą sugrįžti prie agresyvaus Ukrainos demonizavimo?

Taip pat gali būti, kad Rusija nusprendė šiuo išpuoliu pažymėti penktąsias Maidano protestų metines ir 86-ąsias Holodomoro – sovietų režimo specialiai sukelto badmečio, per kurį žuvo milijonai ukrainiečių – metines.

Be to, Vakarų šalys pastarosiomis savaitėmis žarstosi pranešimais apie tolesnę paramą – ir karinę – Ukrainai. Kremlius galėjo nuspręsti grįžti prie Rusijos taip mėgiamų asimetrinių veiksmų – suprask, jei taip norite padėti, štai, kitą kartą pagalvokite.

Galiausiai apžvalgininkai neatmeta, ko gero, ne pačios originaliausios versijos – kad krentantys Vladimiro Putino reitingai (tarytum prezidentas Rusijoje renkamas demokratiškai) verčia Rusijos prezidentą sugrįžti prie agresyvaus Ukrainos demonizavimo.

Rusijos troliai socialiniuose tinkluose jau sekmadienį ėmė skleisti kliedesius, esą ukrainiečiai bombarduoja gyvenamuosius Donecko rajonus.

Vietiniai iškart atsakė nuotraukomis ir vaizdo įrašais, liudijančiais, kad mieste visiškai ramu.

Ar nebus nukelti rinkimai?

Dar viena teorija, kurią plėtoją Ukrainą aktyviai palaikantys politologai ir ekspertai Vakaruose, skelbia, kad Rusija bando pakenkti ukrainiečių prezidento P.Porošenkos administracijai ir destabilizuoti šią šalį prieš kitų metų kovą vyksiančius prezidento rinkimus.

Ši versija atrodo keistoka. Mat sekmadienio įvykiai kaip tik turėtų padėti P.Porošenkai, kuris pavasarį sieks perrinkimo, bet apklausose visiškai beviltiškai atsilieka nuo favoritės, buvusios premjerės Julijos Tymošenko.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka ir Julija Tymošenko

Pastaroji, beje, dviem pranešimais pasmerkė Rusijos veiksmus, bet nė viename jų neužsiminė apie karo padėties įvedimo galimybę.

Rusijos grėsmė – kertinis P.Porošenkos rinkimų kampanijos akcentas. Jo rinkiminiuose plakatuose visoje Ukrainoje mirga trys žodžiai: Armija, Kalba, Tikėjimas.

Juk nereikia būti labai dideliu ciniku norint susieti P.Porošenkos sunkumus siekiant perrinkimo su pasiūlymu paskelbti karo padėtį – šalyje svarstoma, kad jis galbūt siekia, kad balsavimas būtų atidėtas.

Būtent tai, beje, aiškiai numato Karo padėties įstatymas. Pagal jį taip pat uždrausti referendumai, taikūs susirinkimai, demonstracijos, eitynės. Įmanomas ir prekybos alkoholiu sustabdymas.

Opozicijai Aukščiausiojoje Radoje atstovaujantis deputatas Serhijus Leščenka teigia, esą P.Porošenkos planas – nukelti prezidento rinkimus į kitų metų rudenį, kad jie sutaptų su parlamento rinkimais. Vis dėlto sunku pasakyti, kuo tai padėtų P.Porošenkai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Serhijus Leščenka

Keista ir tai, kad Ukraina karo padėties neskelbė 2014 ar 2015 metais, kai neramumai buvo kur kas rimtesni – nei po Krymo aneksijos, nei šimtams rusų karų per sieną veržiantis į Donbasą.

Tiesa, tuomet tokią įvykių raidą stabdė pavojus, kad Ukrainos ekonomikai bus padaryta dar didesnė žala, be to, kilo pavojus, kad atsitrauks šaliai finansiškai padedantis Tarptautinis valiutos fondas.

Ukraina karo padėties neskelbė 2014 ar 2015 metais, kai neramumai buvo kur kas rimtesni – nei po Krymo aneksijos, nei šimtams rusų karų per sieną veržiantis į Donbasą.

Dabar Ukraina tikina, kad šį kartą situacija kitokia, nes Rusija atvirai pripažįsta šaudžiusi į ukrainiečių laivus. Kita vertus, Maskva taip pat teigia, kad veikė „griežtai laikydamasi savo ir tarptautinių įstatymų“.

P.Porošenka, nė nelaukdamas Aukščiausiosios Rados pozicijos, paskelbė detalų pasiūlymą dėl karo padėties paskelbimo, pagal kurį tokia padėtis galiotų 60 dienų – iki sausio 25-osios. Pagal pasiūlymą skelbiama dalinė mobilizacija.

Prezidentas ir jo sąjungininkai ramina, kad karo padėtį bus galima bet kada atšaukti, be to, ji nereiškia karo paskelbimo. Nereiškia karo padėtis esą ir to, kad prezidento rinkimai bus nukelti.

Tačiau kritikai baiminasi piliečių teisių suvaržymo ir reikalauja tiksliau paaiškinti, kas būtų ribojama, o kas – ne.