L.Ivašovo pareiškimas, kurį galima skaityti čia, sulaukė daug dėmesio tiek Rusijos, tiek tarptautinėje žiniasklaidoje. „Kreipimasis į Prezidentą ir Rusijos Federacijos piliečius“ niūriai pavadintas „Karo išvakarėmis“.
Iš esmės tai yra atviras reikalavimas V.Putinui ne tik „nutraukti nusikalstamą karo provokavimo darbotvarkę“, bet netgi atsistatydinti.
Kreipimesi L.Ivašovas nuosekliai peikia Kremlių, kuris esą sukūrė situaciją, kai pagrindinė grėsmė sistemai kyla ne Ukrainoje ar Vakaruose, o šalies viduje. Plačiai rašoma apie „modelio netvarumą“, „profesionalumo stoką valdžios sistemoje“, „visuomenės neorganizuotumą ir pasyvumą“.
Aišku, paviešinus šį pareiškimą nemažai kritikų suskubo pabrėžti, kad nei „Visos Rusijos karininkų susirinkimas“, nei L.Ivašovas šalyje nėra plačiai žinomi – be to, tikrai negalima teigti, jog Kremliui, sutelkusiam daugybę karių prie Ukrainos ir Baltarusijoje, apskritai įdomūs tokie ultimatumai.
Vis dėlto kai kurie analitikai tikina, kad kreipimasis svarbus, nes jo turinys parodo, jog ne tik liberali opozicija, bet net ugningi radikalai laiko V.Putiną ne – kaip jis norėtų – nuoširdžiu Rusijos patriotu, o tiesiog oportunistu.
Tokį įspūdį susidarė ir Dainius Žalimas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas. Jis 15min teigė, kad L.Ivašovo pareiškimas rodo, jog net tarp kariškių yra tokių, kurie „mąsto blaiviai“.
„Ypatingos reikšmės šiam kreipimuisi neteikiu, bet tolesnės eskalacijos atveju būtų įdomu pamatyti, kiek dar tokių demaršų kiltų“, – tvirtino D.Žalimas.
