„Politico“ rašo, kad milijardierius A.Babišas žada kovoti su korupcija, nors jam buvo pateikti kaltinimai sukčiavimu pasisavinant Europos Sąjungos (ES) paramą. Vis dėlto prognozuojama, kad jo vadovaujama partija penktadienį ir šeštadienį vykstančiuose rinkimuose surinks mažiausiai 25 proc. balsų.
Jei čekų rinkėjai nuspręs paremti kategoriškai prieš Bendriją nusiteikusį kandidatą, šalis prisijungs prie euroskeptikių Lenkijos ir Vengrijos.
Tokiu atveju ES taptų dar sudėtingiau išlaikyti politinę vienybę.
Tiesa, ES ateičiai ir Čekijos vaidmeniui Bendrijoje rinkimų kampanijos metu nebuvo skiriama daug dėmesio.
„Šią rinkimų kampaniją sunku suprasti todėl, kad apie Čekijos Respublikos perspektyvas Europoje kalbama arba labai mažai, arba visai nekalbama“, – sakė politikos analitikas Jiři Pehe, vadovaujantis Niujorko universitetui Prahoje ir ėjęs buvusio šalies prezidento Vaclavo Havelo patarėjo pareigas.
„Jei omenyje turėsime tai, kad ES gali pradėti eiti dviem skirtingais greičiais judančių narių keliu, neaišku, kodėl Čekijos politikai apie tai nešneka, kodėl jie viešai nepareiškia savo pozicijos“, – sakė J.Pehe.
Dabartinio premjero Bohuslavo Sobotkos centro kairiųjų Socialdemokratų partija (ČSSD) žemutiniuose parlamento rūmuose turi 50 vietų, ANO – 47, o Komunistų partija – 33. Šiuo metu šalį valdo iš trijų partijų – ČSSD, ANO ir centristų krikščionių demokratų – sudaryta koalicija.
Vis dėlto ČSSD praranda pozicijas: praeitais metais vykusiuose regionų rinkimuose A.Babišo vadovaujami populistai aplenkė socialdemokratus.
Tyrimų agentūros „Median“ atliktos apklausos duomenimis, ČSSD šiuose rinkimuose surinks 12,5 proc. balsų. 2013-ųjų parlamento rinkimuose partijai paramą pareiškė 20,46 proc. balsavusių rinkėjų.
Euras vertinamas skeptiškai
B.Sobotka, neseniai siūlęs Čekijai kuo greičiau įsivesti eurą, dar birželį atsistatydino iš ČSSD pirmininko pareigų ir dabar partijoje įtakos beveik nebeturi.
Kitos partijos euro atžvilgiu arba skeptiškos, arba teigia, kad šalis valiutos pokyčiams dar nėra pasirengusi.
Centro kairiųjų „TOP 09“ – vienintelė partija, savo programoje kalbanti apie euro įvedimą. Kol kas apklausose jai prognozuojama 6 proc. balsų.
Kitos partijos euro atžvilgiu arba skeptiškos, arba teigia, kad šalis valiutos pokyčiams dar nėra pasirengusi.
A.Babišas atmeta narystę euro zonoje ir keletą kartų sakė nematąs nieko blogo skirtingu greičiu judančioje Europoje, kurioje kai kurių šalių integracija – glaudesnė, o kitos, pavyzdžiui, Čekija – jos atsisako.
Čekijos rinkėjai itin skeptiški ir euro, ir paties ES projekto atžvilgiu. 2017-aisiais Čekijos viešosios nuomonės tyrimų centro atliktos apklausos duomenimis, tik 18 proc. gyventojų „stipriai pritaria“, kad šalis turėtų priklausyti Bendrijai.
O „šiek tiek pritaria“ 38 proc. čekų. Kitose Višegrado grupės šalyse – Lenkijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje – ES narystę palaiko daugiau gyventojų. Be to, tik 21 proc. čekų norėtų, kad šalyje būtų įvestas euras.
Jei rinkimuose socialdemokratai pasirodys prastai, pavyzdžiui, surinks gerokai mažiau nei 15 proc. balsų, rezultatai turėtų priversti Briuselį sunerimti.
Kai birželį B.Sobotka atsistatydino iš ČSSD pirmininko pareigų, jo vietą užėmė vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas. Jis puolė Briuselį dėl migrantų pasidalijimo kvotų ir ginklų kontrolės, M.Chovanecas atsakingas už tai, kad partija vis griežčiau pasisako prieš ES ir migrantus.
Vis dėlto partijos rinkimų kampanijos vadovu ir kandidatu į premjero postą tapo proeuropietiškas užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas.
Jei socialdemokratai negaus daug vietų parlamente, už nesėkmę atsakomybę greičiausiai teks prisiimti L.Zaoralekui ir jo proeuropietiškai pozicijai. M.Chovanecas galėtų prisijungti prie A.Babišo vyriausybės ir, partiją dar labiau pakreipęs dešinės link, sukurti prieš Europos Sąjungą nukreiptą aljansą.
„Audringi santykiai“
Toks scenarijus reikštų, kad ateinančius ketverius metus santykiai tarp Prahos ir Briuselio taptų gana įtempti. Ypač tuo atveju, jei rinkimuose pasiseks prieš ES ir musulmonus pasisakančiai partijai, kurią įkūrė čekų-japonų kilmės verslininkas Tomio Okamura.
Paskutinių apklausų duomenimis, jo vadovaujama Tiesioginės demokratijos ir laisvės partija gali tikėtis 9,5 proc. balsų.
J.Pehe: „Daugelis kitų partijų sako neprisijungsiančios prie vyriausybės, kuriai asmeniškai vadovaus Babišas. Jei partija surinks 25 proc. balsų ar mažiau, kitos partijos gali mėginti suformuoti vyriausybę be jo.“
ANO pirmaujant apklausose, panašu, kad A.Babišas taps premjeru. Vis dėlto J.Pehe sako, kad daug priklausys ir nuo to, kiek procentų balsų surinks partija.
A.Babišas, kurio turtas siekia 88 mlrd. Čekijos kronų (3,4 mlrd. eurų), yra antras turtingiausias žmogus Čekijoje. Jam buvo pateikti kaltinimai neteisėtai pasisavinus 2 mln. eurų paramos, tačiau A.Babišas kaltę neigia ir sako, kad šie kaltinimai – politiškai motyvuoti. J.Pehe mano, kad tokie kaltinimai gali jam pakenkti.
„Daugelis kitų partijų sako neprisijungsiančios prie vyriausybės, kuriai asmeniškai vadovaus Babišas, – sakė J.Pehe. – Jei partija surinks 25 proc. balsų ar mažiau, kitos partijos gali mėginti suformuoti vyriausybę be jo.“
Socialdemokratai, greičiausiai liksiantys antri, vengė pasakyti, ar prisijungtų prie A.Babišo vadovaujamos vyriausybės.
Anksčiau šiemet L.Zaoralekas „Politico“ rašė: „ČSSD nebus jokioje koalicijoje, kurioje nebus įmanoma siekti jos raison d’être. Tai reiškia – tarnauti Čekijos žmonėms, kovoti už tinkamas gyvenimo sąlygas ir lygybę šioje šalyje.“
„Patikėkite manimi, Čekijos žmonės yra gudrūs. Tas vyras nebus premjeru“, – pridūrė L.Zaoralekas.
Kitų partijų lyderiai neatmeta galimybės suformuoti vyriausybę su ANO, nors ir nenori, kad A.Babišas taptų premjeru.
A.Babišas keletą kartų patikino, kad, ANO parlamente gavus daugiausia vietų, jis niekam kitam neleis užimti premjero posto. Be to, A.Babišas – prezidento Milošo Zemano, kuris greičiausiai turės įtakos renkant ANO vadovaujamos koalicijos lyderį, sąjungininkas.
Jei valdančioji centro kairiųjų partija patirs pralaimėjimą, tikėtina, kad M.Chovanecas sutiks, jog ČSSD priklausytų A.Babišo vadovaujamai vyriausybei. Greičiausiai tai bus mažumos koalicija, kurią tyliai palaikys T.Okamuros partija.
Net jei A.Babišas netaps premjeru, Briuselio laukia nelengvi laikai: auganti jo 2012-aisiais įkurtos partijos įtaka reiškia, kad Bendrijai vienaip ar kitaip teks taikytis su čekų milijardieriumi.
Paradoksalus populiarumas
Čekijos politinių faktų tikrinimui skirtame portale Demagog.cz dirbantis Zdenekas Jirsa A.Babišo populiarumą vadina paradoksaliu. „Babišui buvo pateikti kaltinimai sukčiavimu, tačiau žmonės jį mėgsta vis labiau“, – 15min sakė Z.Jirsa.
Z.Jirsa: „Babišas į politinę areną įžengia tuo metu, kai žmonės yra pavargę nuo tradicinių politikų. Jo populistiniai veiksmai ir retorika patinka eiliniams žmonėms – Babišas su jais kalba jų kalba.“
„Pagrindinė Babišo populiarumo priežastis yra ta, kad žmonės jo tiesiog nežino. Prieš dvidešimt metų jis nebuvo aktyvus politikoje. Pagrindinės partijos, pavyzdžiui, socialdemokratai, visus tuos metus daug žadėjo, tačiau savo pažadų neištesėjo.
Babišas į politinę areną įžengia tokiu metu, kai žmonės yra pavargę nuo tradicinių politikų. Jo populistiniai veiksmai ir retorika patinka eiliniams žmonėms – Babišas su jais kalba jų kalba“, – mano Z.Jirsa.
Z.Jirsa sutinka, kad A.Babišas ir D.Trumpas turi keletą panašumų. „Jis (A.Babišas – red.) – sėkmingas verslininkas, žinantis, kaip uždirbti pinigus, net jei tai – nelegalu.
Žmonės vis dar tiki idėja, kad sėkmingas verslininkas gali sėkmingai valdyti valstybę“ – 15min sakė jis ir pridūrė, kad A.Babišo ir jo vadovaujamo judėjimo ANO priešrinkiminė kampanija kur kas geresnė nei kitų partijų.
Z.Jirsa mano, kad nors, apklausų duomenimis, čekai ES vertina itin skeptiškai, iš tiesų situacija kiek kitokia – čekai tiesiog mėgsta skųstis Bendrija, ji – „tobulas taikinys“.
Anot čeko, skeptiškai vertinami du konkretūs klausimai – ES nustatytos pabėgėlių pasidalijimo kvotos ir euras. Vis dėlto bloko klausimas šiuose rinkimuose tikrai nėra pats svarbiausias.
„Kai slovakai įsivedė eurą, kainos gerokai išaugo, poveikis ekonomikai buvo neigiamas. Todėl čekams įsivesti eurą atrodo neprotinga, net jei jie tai įsipareigojo ES. Sakyčiau, kad jie tiesiog bijo poveikio ekonomikai“, – teigė jis.
Anot Z.Jirsos, nors dauguma partijų žadėjo nesudaryti valdančiosios koalicijos su A.Babišo vadovaujama vyriausybe, jos savo pažadą gali sulaužyti.
„Galiausiai tai – klausimas, ar nori priklausyti vyriausybei, ar ne“, – tikino pašnekovas.
Jaunimas A.Babišo nepalaiko
Prahoje gyvenantis 26 metų Aleksandras Gecko – vienas iš daugelio Čekijos didžiųjų miestų jaunuolių, neigiamai vertinančių A.Babišą.
A.Gecko mano, kad prie kandidato į premjerus populiarumo smarkiai prisideda tai, jog jam priklauso vienas pagrindinių šalies laikraščių. Būtent per šią žiniasklaidos priemonę A.Babišas bendrauja su savo elektoratu.
„Jo elektoratas – daugiausia pagyvenę ir nepasiturintys žmonės. Jie – lengvas taikinys, kadangi ANO pažadai – paprasti ir aiškūs, tačiau kartu ir sunkiai įgyvendinami“, – 15min sakė čekas.
A.Gecko: „Jo elektoratas – daugiausia pagyvenę ir nepasiturintys žmonės. Jie – lengvas taikinys, kadangi ANO pažadai – paprasti ir aiškūs, tačiau kartu ir sunkiai įgyvendinami.“
A.Gecko pabrėžia, kad nors A.Babišas – buvęs KGB agentas, kuriam yra pateikti kaltinimai sukčiavimu, žmonės yra linkę juo pasitikėti dėl sėkmingo verslo.
„Jo rinkėjams atrodo, kad toks žmogus nesukčiaus ir nevogs iš valstybės“, – tikina A.Gecko.
Pašnekovas primena, kad A.Babišui einant finansų ministro pareigas Čekijos biudžetas turėjo didžiulį perteklių, jis siūlė įvesti sistemą, padėsiančią skaidriau valdyti surinktus mokesčius ir vykdyti pirkimus.
Pats A.Gecko tikina balsuosiantis už proeuropietišką partiją „TOP 09“, pasisakančią už tolesnę integraciją ES, siekiančią šalyje įvesti eurą ir tęsiančią pirmojo nepriklausomos Čekijos prezidento Vaclavo Havelo palikimą.
Anot A.Gecko, skeptiškai eurą vertina daugiausia mažesniuose miestuose ir kaimuose gyvenantys žmonės.
„Miestų gyventojai dažniau keliauja, gyvena kosmopolitiškoje aplinkoje, turi aukštesnį išsilavinimą. Manau, kad čekai euro atžvilgiu yra skeptiški dėl prastos komunikacijos ir neteisingo ES reprezentavimo šalies piliečiams.
Eurui besipriešinantys čekai sako, kad nenori būti kontroliuojami ES institucijų ir mokėti kitų valstybių skolų, bijo išaugsiančių kainų. Mūsų ekonomika – stipri, žmonėms susidaro įspūdis, kad to priežastis – valiutos nepriklausomybė.
Greičiausiai tai nulėmė nuolatinė Čekijos žemių priespauda. Daug metų mus kontroliavo, todėl dabar nenorime paklusti įsakymams iš šalies“, – 15min teigė A.Gecko.
