Šie rinkimai turėjo būti surengti gruodžio 4 dieną, tačiau deputatai nusprendė paankstinti datą ir gavo palankų Konstitucinio teismo išaiškinimą. Šį sprendimą aktyviai rėmė ir prezidentas Vladimiras Putinas.
Daugelio ekspertų manymu, anksčiau rengiami rinkimai ir trumpesnė kampanija bus palanki valdančiajai „Vieningosios Rusijos“ partijai.
Pati rinkimų kampanija truko mažiau nei mėnesį – nuo rugpjūčio 20 iki rugsėjo 16 dienos. Nuo 2011 metų balsuojama ne tik už partijų sąrašus, bet ir vienmandatėse apygardose.
„Vieningoji Rusija“
Partija susikūrė 2001 metų gruodžio mėnesį, susijungus „Vienybės“ ir „Tėvynės-Visos Rusijos“ politinėms jėgoms. Partijos įkūrėjai – buvęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas, dabartinis Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir pirmasis Tatarstano prezidentas, o dabar regiono premjeras Mintimeras Šaimijevas.
Partijos lyderis – šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas.
Dabartiniame parlamente „Vieningoji Rusija“ turi 238 mandatus (52,89 proc.).
Partijos sėkmę lemia jos besąlygiškas paklusnumas prezidento Vladimiro Putino administracijos politikai. Didžiausią populiarumą ji įgijo 2007 metais, kai gavo beveik du trečdalius rinkėjų balsų. Ji vis dar išlieka populiariausia ir didžiausia partija Rusijoje, turinti apie du milijonus oficialių narių.
Partija neturi vieningos ideologijos ir palaiko tuos politikus, kurie pritaria V.Putino pozicijai ir veiksmams. Tiesa, 2009 metais jis savo ideologiją susiejo su „rusiškuoju konservatizmu“, kurio šaknys kildinamos iš nacionalistinių, šovinistinių filosofo Aleksandro Dugino idėjų.
Prognozė: apklausos rodo, kad 43 proc. rinkėjo teisę turinčių rusų, eisiančių į rinkimus, palaikys „Vieningąją Rusiją“.
Rusijos liberaldemokratų partija
Partija susikūrė dar 1989 metais, bet dabartinį pavadinimą priėmė 1991-aisiais. Jos įkūrėju oficialiai pristatomas Vladimiras Žirinovskis.
Partijos lyderis – Vladimiras Žirinovskis.
Dabartiniame parlamente liberaldemokratai turi 56 vietas.
Didžiausios sėkmės liberaldemokratai buvo sulaukę 1993 metais, kai ėjo į rinkimus oponuodami tiek komunizmui, tiek kapitalizmui. Partijos narių skaičius paskutinį kartą skelbtas dar 2003 metais. Tuomet jų buvo daugiau nei 600 tūkstančių.
Oficiali partijos ideologija turi mažai ką bendro su liberalizmu ar demokratija. Ekonomine prasme ji simpatizuoja kairiųjų idėjoms, tačiau labiausiai priklauso nuo partijos lyderio V.Žirinovskio „Naujosios Rusijos imperijos“ linijos. V.Žirinovskis ne kartą buvo įsivėlęs į viešus konfliktus ir net muštynes, o savo audringuose pasisakymuose nevengia grasinimų užsienio valstybėms bei oponentams. Liberaldemokratai dažnai skelbiasi esantys opozicijoje, tačiau esminiais klausimais beveik visada balsuoja taip, kaip palanku Kremliui.
Prognozė: apklausos rodo, kad 11 proc. rinkėjo teisę turinčių rusų, eisiančių į rinkimus, palaikys liberaldemokratus.
Rusijos federacijos komunistų partija
Partija, kuri dažnai tapatinama su Sovietų Sąjungos komunistų partija, oficialiai buvo įkurta 1993 metais. Jos tikslas – sukurti naują, modernią socializmo formą Rusijoje.
Partijos lyderis – Genadijus Ziuganovas.
Dabartiniame parlamente komunistai turi 92 vietas.
Didžiausia sėkmė komunistus lydėjo 1995 metų rinkimuose, kai jie gavo 157 mandatus. Vėliau partijos populiarumas buvo gerokai smukęs, tačiau paskutiniuose Dūmos rinkimuose jie susigrąžino antrosios pagal įtaką šalyje partijos vaidmenį. Partijoje 2015 metais buvo registruota 570 tūkstančių narių. Vietos, kuriose komunistai turi didžiausią palaikymą Rusijoje, vadinamos „Raudonąja juosta“.
Oficiali partijos ideologija – komunistinių idėjų modernizavimas ir pritaikymas dabartinės Rusijos problemoms. Partija siekia gamtos resursų, žemės ūkio ir pramonės nacionalizavimo, tuo pat metu leidžiant smulkiam ir vidutiniam verslui veikti mišrios ekonomikos sąlygomis. Didžioji partijos elektorato dalis – vyresnio amžiaus rusai, jaučiantys nostalgiją sovietiniams laikams.
Prognozė: apklausos rodo, kad 8 proc. rinkėjo teisę turinčių rusų, eisiančių į rinkimus, palaikys komunistus.
„Teisingoji Rusija“
2006 metų spalio mėnesį „Teisingoji Rusija“ buvo įkurta, susijungus kraštutinių dešiniųjų „Tėvynės“ partijai, Rusijos gyvenimo partijai ir Rusijos pensininkų partijai. Oficialiai skelbiama, kad partijos susibūrė į bendrą platformą, siekdamos daugiau teisingumo, laisvės ir solidarumo.
Partijos lyderis – Sergejus Mironovas.
Dabartiniame parlamente „Teisingoji Rusija“ turi 64 vietas.
Save didžiausia kairiųjų partija Rusijoje vadinanti partija turi 400 tūkstančių narių. Oficiali partijos ideologija – socialdemokratija. Tiesa, partija suvienija ne tik kairiųjų pažiūrų atstovus. Parlamento balsavimuose kartais oponuoja Kremliaus linijai ir skelbia sudaranti „kietą opoziciją“, tačiau dažniausiai pritaria V.Putino idėjoms.
Partijai priklauso du komitetų vadovų postai Dūmoje (šeimos reikalų bei mokslo ir aukštųjų technologijų). Partijos lyderis S.Mironovas du kartus bandė tapti Rusijos prezidentu ir abu kartus liko paskutinis. Pastaruoju metu partija prarado nemenką dalį savo gerbėjų.
Prognozė: apklausos rodo, kad 5 proc. rinkėjo teisę turinčių rusų, eisiančių į rinkimus, palaikys „Teisingosios Rusijos“ partiją.
„Tėvynė“
„Tėvynės“ partija yra 30-ies kraštutinių kairiųjų ir dešiniųjų grupelių koalicija, dar vadinanti save nacionaliniu-patriotiniu judėjimu. Partiją subūrė Kremliuje didelę įtaką turinti grupė, kurioje išsiskiria Dmitrijaus Rogozino, Sergejaus Glazjevo ir Sergejaus Baburino pavardės.
Partijos lyderis – Aleksejus Žuravliovas.
Dabartiniame parlamente neturi nei vieno mandato.
Partija nuo pat savo įkūrimo pradžios pasižymėjo rasistinėmis, ksenofobinėmis ir homofobinėmis pažiūromis, kurios atsispindėjo ir agresyviuose vaizdo klipuose, platintuose prieš 2003 metų rinkimus. Tai nesutrukdė „Tėvynei“ gauti 9,2 proc. balsų ir 37 vietų Dūmoje.
Prasidėjus nesutarimams dalis partijos lyderių pasitraukė, o tokie veikėjai kaip D.Rogozinas gavo atsakingus postus ir tapo palankesni Kremliaus politikai. 2005 metais dalis komunistų ir „Tėvynės“ deputatų Dūmoje pasirašė siūlymą drausti žydiškų organizacijų veiklą Rusijos federacijoje.
Oficiali partijos ideologija – ultranacionalizmas. Partijoje yra daugiau nei 130 tūkstančių narių.
Prognozė: apklausos rodo, kad šiek tiek daugiau nei 1 proc. rinkėjo teisę turinčių rusų, eisiančių į rinkimus, palaikys „Tėvynės“ partiją.
Rusijos jungtinė demokratų partija „Jabloko“
1993 metais „Jabloko“ buvo įkurta kaip trijų politikų Grigorijaus Javlinskio, Jurijaus Boldyrevo ir Vladimiro Lukino platforma. Vėliau ji tapo demokratijos ir liberalizmo idėjas palaikančius asmenis vienijančia partija.
Partijos lyderė – Emilija Slabunova.
Dabartiniame parlamente neturi nei vieno mandato.
„Jabloko“ nuo pat savo įkūrimo pradžios laikoma proeuropietiška centro kairės partija. Oficiali ideologija – socialinis liberalizmas. Palaiko sąžiningą konkurenciją politikoje ir ekonomikoje, teisę į privatų turtą ir lygias galimybes. Išskiria žmogaus teisių gynimo ir ekologijos svarbą. Vienintelė partija savo programoje žadanti ginti moterų ir LGBT teises. Partija yra Europos liberalus jungiančio judėjimo ALDE narė.
1993 metais „Jabloko“ turėjo 27 vietas Dūmoje, o 1995 metais net 45. Pastaruoju metu partijos populiarumas ženkliai smukęs. „Jabloko“ šiuo metu vienija 53 tūkstančius narių.
Prognozė: apklausos rodo, kad šiek tiek daugiau nei 1 proc. rinkėjo teisę turinčių rusų, eisiančių į rinkimus, palaikys „Jabloko“ partiją.
Liaudies laisvės partija „PARNAS“
Įkurta 1991 metų kovo mėnesį, susijungus Liaudies laisvės partijai, Jungtinei karių motinų partijai, Rusijos valstiečių partijai, partijai „Pirmyn, Rusija!“.
Partijos lyderis – Michailas Kasjanovas.
Dabartiniame parlamente neturi nei vieno mandato.
Proeuropietiškas pažiūras jungianti politinė partija savo oficialia idėja skelbia liberalią demokratiją. Kremliui oponuojančią partiją 2007 metais buvo atsisakyta perregistruoti ir jos išlikimą garantavo tik Europos žmogaus teisių teismo sprendimas. Partija yra Europos liberalus jungiančio judėjimo ALDE narė.
„PARNAS“ gina ekonominio liberalizmo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo idėjas. Save priskiria centro dešinei. Šiuo metu joje yra 46 tūkstančiai narių.
Prognozė: apklausos rodo, kad šiek tiek daugiau nei 1 proc. rinkėjo teisę turinčių rusų, eisiančių į rinkimus, palaikys „PARNAS“ partiją.
„Pensininkai už teisingumą“
Partija sukurta 1997 metais. Tuomet vadinosi Rusijos pensininkų partija. Po dalies narių perėjimo į „Teisingąją Rusiją“ tapo politiniu judėjimu „Pensininkai už teisingumą“.
Partijos lyderis – Vladimiras Burakovas.
Valstybės Dūmoje neturi nei vieno mandato.
Pensininkus vienijančios partijos politinės pažiūros – socialinis konservatizmas. Didesnės sėkmės sulaukia tik regiono rinkimuose. Regiono parlamentuose turi aštuonis narius.
Apklausų rezultatai rodo, kad partija gali peržengti 1 proc. balsų ribą.
Augimo partija
Įkurta 2009 metais, susijungus Dešiniųjų jėgų sąjungai, Piliečių jėgai ir Rusijos demokratinei partijai.
Partijos lyderis – Borisas Titovas.
Valstybės Dūmoje neturi nei vieno mandato.
Oficiali partijos ideologija – liberalusis konservatizmas. Viešai gina laisvos rinkos, viduriniosios klasės rusų interesus. Daugiausia akcentuoja liberalias ekonomines reformas. Tiesa, dažniausiai palaiko Kremliaus politinę liniją.
Apklausų rezultatai rodo, kad partija gali peržengti 1 proc. balsų ribą.
Rusijos komunistai
Įkurta 2009 metais.
Partijos lyderis – Maksimas Suraikinas.
Valstybės Dūmoje neturi nei vieno mandato.
Oficiali ideologija – komunizmas, marksizmas-leninizmas. Partija priskiriama radikaliai kairei ir reikalauja griežto grįžimo prie komunistinių idealų įgyvendinimo.
Prognozė: neperžengs vieno procento barjero.
Rusijos ekologijos partija „Žalieji“
Įkurta 1992 metais kaip socialinis judėjimas. Dabartinį pavadinimą priėmė 2002 metais.
Partijos lyderis – Anatolijus Panfilovas.
Oficiali ideologija – centrizmas, žaliųjų politika. Daugiausiai rūpinasi aplinkos apsaugos idėjomis.
Prognozė: neperžengs vieno procento barjero.
„Piliečių platforma“
2012 metais vieno turtingiausių Rusijos žmonių Michailo Prochorovo įkurtas politinis judėjimas.
Partijos lyderis – Rifatas Šaichutdinovas.
Neturi nei vieno mandato Valstybės Dūmoje.
Oficiali ideologija – konservatizmas, ekonominis liberalizmas. Įkurta kaip ambicinga atsvara Kremliaus politikai vėliau partija oligarcho M.Prochorovo buvo palikta likimo valiai. Šiuo metu vis dar turi 26 tūkstančius narių, tačiau vargiai funkcionuoja.
Ekspertų manymu, „Piliečių platforma“ buvo sukurta kaip netikra opozicinė partija, kuri turėjo pritraukti balsus tų, kurie nusivylę Kremliaus politika, tačiau atimti juos iš tikros opozicijos.
Prognozė: neperžengs vieno procento barjero.
„Pilietinė jėga“
Įkurta 2002 metais.
Partijos lyderis – Kirilas Bykaninas.
Neturi nei vieno mandato Valstybės Dūmoje.
Oficiali ideologija – liberalizmas, žaliųjų politika.
Partija išsiskiria tuo, kad palaiko prostitucijos legalizavimą. Kol kas didžiausias pasiekimas buvo vieno procento ribos peržengimas 2007 metų Dūmos rinkimuose.
Prognozė: neperžengs vieno procento barjero.
„Rusijos patriotai“
Partija įkurta 2005 metais, kai komunistų partijos narys Genadijus Semiginas susipyko su partijos lyderiu Genadijumi Ziuganovu.
Partijos lyderis – Genadijus Semiginas
Neturi nei vieno mandato Valstybės Dūmoje.
Oficiali ideologija – kairiųjų nacionalizmas, demokratinis socializmas. Užima šiek tiek švelnesnę, bet iš esmės komunistų partijos gaires atitinkančią poziciją.
Prognozė: neperžengs vieno procento barjero.
