Anot T.Stanovajos, R.Arašukovo suėmimas primena tuomečio ekonominės plėtros ministro Aleksejaus Uliukajevo areštą 2016-aisiais, bet iš tiesų yra kur kas svarbesnis.
Jai panašu, kad prezidentas Vladimiras Putinas visa galva pasinėrė į geopolitines vingrybes, o šalies elitą – politikos ir verslo – paliko suktis kaip išmano.
Juk R.Arašukovas, skirtingai nei A.Uliukajevas, nebuvo ir nėra labai svarbi figūra Rusijos politikoje. Jis net nelaikytinas tikru politiku.
Kaip rašo T.Stanovaja, Karačiajų Čerkesijos Respublikai Rusijos Federacijos Taryboje atstovaujantis R.Arašukovas, kuris yra kaltinamas prisidėjęs prie dviejų nužudymų 2010 metais, neabejotinai žinojo žaidimo taisykles.
Šiaurės Kaukazo regionų verslo klasės atstovas krovėsi turtus iš naudingų ryšių ir bandė užaugti iki nacionalinio statuso, kad rizika staiga visko netekti sumažėtų iki minimumo. Rusijoje tai įprasta.
„Uliukajevo likimą nulėmė jo nesutarimai su „Rosneft“ vadovu Igoriu Sečinu. Arašukovo byla nėra asmeninė – ji yra rimtas smūgis daugybei svarbių Rusijos valdymo sistemos sudėtinių dalių“, – rašo T.Stanovaja.
Kam areštas nenaudingas
Kam Rusijoje R.Arašukovo areštas galėtų būti nenaudingas? T.Stanovaja pateikia netrumpą sąrašą.
Visų pirma, didelė žala daroma „Gazprom“ ir šios valstybinės dujų milžinės vadovui Aleksejui Mileriui – juk skamba įtarimai, kad antrinė įmonė pardavė produkciją klientais apsimetusiems nusikaltėliams.
Be to, 32-ejų R.Arašukovas buvo suimtas kaip tik tokiu metu, kai įsiskolinimai už dujas politizuojami Čečėnijoje. Tai jau padeda Ramzanui Kadyrovui, kuris, kaip pranešama, nesutarė su R.Arašukovu ir kuriam naudingos abejonės „Gazprom“ pateikiama finansine informacija.
Senatoriaus suėmimas taip pat laikytinas smūgiu Rusijos Tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastrykinui, Federacijos Tarybos pirmininkei Valentinai Matvijenko, valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ ir Karačiajų Čerkesijos Respublikos vadovui Rašidui Temrezovui. Pastarajam gali tekti trauktis iš pareigų.
Kam areštas naudingas
Anot T.Stanovajos, daugiausia iš arešto laimi Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Šiaurės Kaukazo federalinės srities prezidentinis pasiuntinys Anatolijus Matovnikovas.
R.Arašukovo sulaikymo operacija parodo, jog V.Putino administracija gali sklandžiai bendradarbiauti su FSB – kai nori.
Pastarasis su Rusijos specialiųjų operacijų pajėgomis veikė Ukrainoje ir Sirijoje, be to, yra siejamas su gynybos ministru Sergejumi Šoigu. A.Matovnikovas Rusijoje laikomas potencialiai į politikos viršūnes galinčia kilti figūra.
Dar prieš paskelbiant apie areštą A.Matovnikovas jam ruošėsi kartu su Kremliaus pareigūnu Dmitrijumi Šalkovu, kuris iki praėjusių metų ėjo FSB direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Negana to, T.Stanovaja rašo, kad R.Arašukovo sulaikymo operacija parodo, jog V.Putino administracija gali sklandžiai bendradarbiauti su FSB – kai nori. Šiaip prezidento komanda stengiasi nustumti saugumiečius nuo politinių bylų – ypač regionų elito atžvilgiu.
Tokia strategija, regis, netaikoma Šiaurės Kaukaze, kur federaliniai agentai vykdo „dekriminalizavimo“ misiją – antai neseniai įvykdyti dideli valymai Dagestane.
Įdomybės posėdžių salėje
Tiek T.Stanovaja, tiek „The American Interest“ korespondentė Vašingtone Karina Orlova atkreipė dėmesį į tai, koks dramatiškas ir viešas buvo R.Arašukovo sulaikymas.
Senatorius lemtingą dieną lydimas asmens sargybinių skubėjo į Federacijos Tarybos neeilinį posėdį, bet tikrai nežinojo, kad jo kolegos tąkart balsuos būtent už tai, kad iš jo būtų atimta neliečiamybė.
R.Arašukovas negalėjo nenustebti, kai ant pakylos užlipęs generalinis prokuroras Jurijus Čaika paskelbė, kad leidžia patraukti senatorių atsakomybėn už dviejų nužudymų ir perversmo Karačiajų Čerkesijoje organizavimą.
Jaunasis senatorius dar bandė pasprukti, bet prie išėjimo jo jau laukė teisėsaugos pareigūnai. V.Matvijenko tuomet griežtu balsu įsakė R.Arašukovui grįžti į vietą ir jis tarsi užhipnotizuotas pakluso.
„Arašukovas – ne pirmasis senatorius, kuris yra sulaikomas. Bet dar niekada senatorius nebuvo suimtas taip teatrališkai, sesijos viduryje. Tokia scena tiko Kim Jong Uno Pchenjanui, o ne Maskvai“, – pastebėjo K.Orlova.
Toks spektaklis, anot T.Stanovajos, rodo, kad FSB suteikta teisė „dirbti“ tiesiogiai su elitu ir visuomene – esą V.Putinas nutarė leisti tarnybai ignoruoti egzistuojančius „politinius barjerus“.
Liūdna realybė
Tačiau analitikė įspėja, kad siekdama savo tikslų – gaudydama svarbių institucijų atstovus – FSB gali destabilizuoti visą V.Putino režimą.
K.Orlova irgi pabrėžė, kad nors dramatiški įvykiai Federacijos Taryboje tikriausiai turėjo išgąsdinti pareigūnus ar bent padaryti įspūdį visuomenei, iš tiesų šis performansas tik prajuokino visą šalį – na, galbūt išskyrus likusius 169 senatorius.
Scena priminė garsų Armano Iannucci filmą „Stalino mirtis“ („The Death of Stalin“) – juodąją komediją apie paskutiniąsias sovietų diktatoriaus dienas ir kovą dėl valdžios po jo mirties.
Rusijos kultūros ministerija uždraudė rodyti filmą šalyje ir pavadino jį „nedraugišku britų intelektualų klasės poelgiu“. Taip pat – „antirusiško informacinio karo“ dalimi.
„Bet visi, kurie matė filmą, supranta, kodėl filmas buvo uždraustas – jame buvo rodomas į savo paties šlapimo balą galvą panardinęs Josifas Stalinas, šalia kurio Centro komiteto smogikai aiškinosi, kas bus toliau.
Karina Orlova: „Putino Rusijoje teisėsauga yra galingųjų įrankis. Nužudymai tiriami tik jei kam nors prireikia nustumti varžovą. Ir būtent tokia yra liūdnai kartais komiško Putino režimo realybė.“
Paralelės su Putino režimu ir nežinomybe, kas bus po Putino, daugiau nei akivaizdžios. O rusams net pagalvoti apie tai, kas draudžiama, negalima!“ – rašo K.Orlova.
„O tiesa tokia, kad visuomenė gali taip ir nesužinoti, ką supykdė R.Ašarukovas. Supykdė neabejotinai, nes Putino Rusijoje teisėsauga yra galingųjų įrankis.
Nužudymai tiriami tik jei kam nors prireikia nustumti varžovą. Ir būtent tokia yra liūdnai kartais komiško Putino režimo realybė“, – priduria žurnalistė.
