Mišioms vadovavo Paryžiaus arkivyskupas Michelis Aupetit, saugumo sumetimais dėvėjęs šalmą. Ceremonija prasidėjo 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku.
Mišiose dalyvavo apie 30 žmonių, įskaitant dvasininkus, restauratorius, savanorius ir eilinius tikinčiuosius.
„Balandžio 15 dieną pastatą nusiaubęs gaisras išprovokavo jūrą emocijų, ir ne tik tikinčiųjų bendruomenėje“, – pareiškė arkivyskupas per ceremoniją, kuri buvo tiesiogiai transliuota per Prancūzijos televiziją.
„Ši katedra yra maldos vieta, tai jos tikroji ir vienintelė paskirtis.“
Mišios aukotos šoninėje koplytėlėje, kuri, kaip buvo patvirtinta, yra saugi.
Didžiulis gaisras katedroje, kuri yra viena iš lankomiausių paminklų Europoje, kilo balandžio 15 dieną.
Per gaisrą, kuris prasidėjo nuo pastolių, dėl restauracijos darbų įrengtų virš stogo, nugriuvo Prancūzijos sostinės simboliu laikomos katedros smailė, įgriuvo stogas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsibrėžė ambicingą tikslą gaisro suniokotą bažnyčią restauruoti per penkerius metus. Tačiau daugelis prancūzų architektų sako, jog tokiems darbams prireiks kur kas daugiau laiko.
Vyskupija kol kas laukia šalies pareigūnų sprendimo, ar galima visuomenei atverti prie katedros esančią erdvę. Gavus tokį leidimą, ateityje planuojama vakarine pamaldas rengti priebažnytyje, nurodė vyskupija.
Kol vyks bažnyčios restauravimo darbai, prie katedros maldininkams ketinama pastatyti laikiną statinį.
Verslininkai ir eiliniai Prancūzijos gyventojai anksčiau pažadėjo katedros atstatymui skirti 850 mln. eurų. Tačiau kol kas buvo pervesta tik 10 proc. šios sumos.
Pačiame sostinės centre stovinti šventovė – vienas garsiausių Europos architektūros paminklų – buvo statoma Paryžiaus vyskupo Maurice'o de Sully iniciatyva nuo 1163 iki 1345 metų.
XIX amžiuje gotikinė katedra buvo restauruota: sutvarkytos skulptūros, nukentėjusios per Prancūzijos revoliuciją, pastatyta nauja smailė.
Victoro Hugo romane aprašytoje Paryžiaus Dievo Motinos katedroje kasmet apsilankydavo apie 14 mln. žmonių.
