Viename Normandijos kaime varpai liejami dar nuo Viduramžių. Gamintojai savo genialius kūrinius dovanojo tokioms tolimoms šalims kaip Egiptas ar Libanas, tačiau Paryžiaus širdyje stovinti katedra buvo užmiršta. Vis dėlto metinių proga užsakymą pagaliau pateikė ir ji. Metų pradžioje keturi senieji varpai nurašyti į muziejų ir katedros bokštai liko tušti. Tai netruko pastebėti minios turistų.
„Tiesą sakant, Paryžiaus katedra, kuri, nepamirškite, yra viena didingiausių Prancūzijos katedrų, neturėjo savęs vertų varpų. Visi tai žino ir visi apsimeta aklais. Teko didelė garbė 850 metų proga ištaisyti šią klaidą“, – sako varpų liejikas Paulas Bargamo.
Naujus varpus suprojektavo Prancūzijos menininkas V. Bassettis. Jie gaminami rankomis, tačiau prieš tai kompiuteriai apskaičiuoja formas, galinčias sukurti idealią akustiką. Kiekvienas varpas dekoruojamas tarsi būtų skirtas parodai ir net pakrikštijamas vardu, nors jų laukia tarnystė bokšto tamsoje. Tiesa, kelis mėnesius iki pakėlimo žmonėms bus leista juos apžiūrėti.
„Aišku įkvepimo semtasi iš Viktoro Hugo ar katedros archyvų. Tačiau kartu degėme noru sukurti geriausią kūrinį. Turime omeny muziką ir estetiką“, – tvirtina P. Bergamo.
Paryžiaus katedra iki didžiosios revoliucijos atnaujino savo varpus, tačiau praūžus neramumams beveik visi buvo išlydyti. Krosnies likimo išvengė tik vienas – pats didžiausias, kurį į vietą sugrąžino Napoleonas. Nauji varpai kurti šio senus laikus menančio varpo pavyzdžiu. Jie bus pašventinti vasario 2-ąją, o pirmą kartą suskambės kovo 23-ąją.