Suprasti akimirksniu
- Gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje įsiplieskė pirmadienio vakarą, apie 18 val. 50 min. vietos (19 val. 50 min. Lietuvos) laiku
- Apie 19 val. 50 min. vietos (20 val. 50 min. Lietuvos) laiku įgriuvo katedros smailė, o po kelių valandų didelė stogo dalis jau buvo pavirtusi pelenais
- Katedra buvo renovuojama, kol kas nežinoma, kokia yra gaisro priežastis. Tam nustatyti pradėtas tyrimas
- Gaisrą gesina per 400 ugniagesių, vienas jų gelbėjimo operacijos metu sužeistas
- Šalies prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Prancūzija atstatys 850 metų senumo į UNESCO paveldą įtrauktą katedrą
- Prancūzų milijardierius Françoisas-Henris Pinault sako, kad Paryžiaus katedros atstatymui skirs 100 mln. eurų
Ankstų antradienio rytą paskelbta, kad didžiulis gaisras, nuniokojęs Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą, yra suvaldytas.
„Gaisras visiškai suvaldytas. Jis iš dalies užgesintas, bet dar yra atskirų ugnies židinių, kuriuos reikia užgesinti“, – sakė ugniagesių atstovas pulkininkas leitenantas Gabrielis Plus.
Tikimasi, kad kultūros vertybes pavyks išsaugoti
Paryžiaus ugniagesių tarnybos vadovas generolas Jeanas-Claude'as Gallet apie 23 val. vietos (24 val. Lietuvos) laiku paskelbė pirmą gerą naujieną: „Galima teigti, kad abu katedros varpinės bokštus pavyko išsaugoti. Bendra Dievo Motinos katedros struktūra išsaugota vientisa.“
Tikimasi, kad daugelį neįkainojamų kultūros vertybių pavyks išsaugoti. Jau pranešta, kad nuo ugnies išgelbėtas Jėzaus Kristaus erškėčių vainikas.
Vis dėlto skraidykle iš aukštai padarytos nuotraukos liudijo, kad ugnis apėmusi visą katedros vidinį tūrį ir iš legendinio pastato greičiausiai liks tik aprūkusios akmeninės sienos.
Pasak J.-C.Gallet, gesindamas gaisrą buvo sunkiai sužeistas vienas ugniagesys.
Į įvykio vietą atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas padėkojo ugniagesiams už jų pasiaukojantį darbą ir pažadėjo, kad katedra bus atstatyta.
„Atstatysime Dievo Motinos (katedrą) kartu“, – susijaudinęs ir apsiašarojęs sakė valstybės vadovas, bet pridūrė, kad „blogiausios baigties buvo išvengta“, ugniagesiams jau kelias valandas kovojant, kad būtų išgelbėti šio gotikos šedevro abu bokštai ir fasadas.
Prezidentas pažadėjo sutelkti „geriausius talentus“, kad būtų atkurta viskas, kas buvo sunaikinta.
„Tai, kas šį vakarą įvyko Paryžiuje ir Dievo Motinos katedroje, yra baisi tragedija, – pripažino E.Macronas. – Blogiausios baigties buvo išvengta, net jeigu ši kova dar ne visiškai laimėta, o kitos kelios valandos bus sunkios.“
41 metų prezidentas sakė, kad 850 metų senumo paminklas Paryžiaus širdyje yra „mūsų gyvenimo epicentras“, ir pažymėjo, kad katedra yra „visų prancūzų“, ar jie būtų tikintys, ar ne.
E.Macronas pareiškė, kad nuo rytojaus paskelbs tarptautinį kreipimąsi, prašydamas padėti atstatyti milijonus Paryžiaus gyventojų ir svečių žavėjusį statinį.
„Ir atstatysime Dievo Motinos katedrą, nes būtent to tikisi prancūzai“, – kalbėjo prezidentas, stovėdamas šalia Paryžiaus merės Anne Hidalgo ir Paryžiaus arkivyskupo Michelio Aupetit.
Prancūzų milijardierius Françoisas-Henris Pinault jau paskelbė, kad Paryžiaus katedros atstatymui skirs 100 mln. eurų.
Tai yra beprotiškai baisu
„Tai beprotiškai baisu. Visi mes gedime. Siaubinga tragedija. Ir dar Velykų savaitė, – 15min teigė paryžietė Camille Norest. – Visi norime verkti ir jaučiame, kad šiandien dega ir dalis mūsų tapatybės.“
Moteris tik tikisi, kad nepaaiškės, jog buvo įvykdytas nusikaltimas. Pati ji mano, kad gaisras susijęs su vykdytais katedros rekonstrukcijos darbais.
„Kita vertus, vyriausiasis architektas teigė, kad šiandien ten nebuvo darbininkų“, – pastebėjo C.Norest. Ji irgi pažymėjo, kad, priešingai nei, pavyzdžiui, tviteryje pasiūlė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, gaisro neįmanoma suvaldyti liejant vandenį ant katedros iš oro. „Turbūt girdėjote apie svarstymus, kodėl nebuvo pakelti „Canadair“ lėktuvai. Taip nesielgiama, nes šie orlaiviai vienu sykiu išlieja 6 tūkst. litrų vandens. Toks vandens kiekis iškart sugriautų katedros struktūras“, – 15min tvirtino C.Norest.
Moteris priminė, jog būtent dėl to, kad katedros pastatas visiškai neatsparus vandeniui, ir buvo pradėta jo rekonstrukcija. Stengtasi sutvirtinti pastatą. „Šiandien daug prarado visa žmonija. Tai buvo tokia brangenybė“, – sielojosi C.Norest.
Moteris, mananti, kad Prancūzija praras visas katedroje laikytas brangenybes, vis dėlto turi vilties, kad šventovė visiškai nesudegs: „Esu katalikė, o mes, katalikai, žinome, kad vilties visada yra.“
Paryžiuje esantis lietuvis Rokas pasakoja, kad nuo pat pirmųjų žinių apie kilusį gaisrą žmonės plūsta jo stebėti.
„Aplink katedrą daugybė žmonių, blokuojamos gatvės. Galima išvysti nemažai žmonių, tikrai emociškai išgyvenančių šią akimirką – jų akyse ašaros ir pasibaisėjimas. Viešasis transportas irgi sustabdytas. Nors šiuo metu Paryžiuje 22 val., žmonių vis daugėja, girdime giesmes. Žmonės aplink dalijasi istorijomis, kada aplankė katedrą, ką matė, ką patyrė ir kokį šoką jaučia dabar pamatę liepsnas. Girdime kaip vietiniai pasakoja, kiek jiems daug reiškia katedra“, – sako Rokas naujienų portalui 15min.
Prancūzas Timothée 15min sakė: „Tai mums didelė tragedija, visi meldžiamės, esame šokiruoti ir negalime patikėti tuo, ką matome dabar. Turbūt gaisras nebus užgesintas iki rytojaus ryto. Manome, kad iš katedros liks tik pelenai.“
Viskas dega
Prancūzijos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai gaisrui įsisiautėjus pesimistiškai darė prielaidą, kad ugnies taip ir nepavyks užgesinti, kol ji nesunaikins viso pastato. Ugnis tuo metu jau buvo persimetusi į vietą katedros bokštų ir plito toliau.
Gaisro priežastis kol kas nėra aiški, bet įtariama, kad gaisras kilo renovacijos darbų metu. Katedroje pastaruoju metu buvo vykdomi intensyvūs restauravimo darbai. Praeitą savaitę nuo statinio viršaus sraigtasparniais buvo keliamos statulos.
Katedros smailė, kaip ir kitos gotikinio pastato dalys, buvo renovuojama pagal 11 mln. eurų projektą, vykdomą Prancūzijos vyriausybės, siekiant pašalinti laiko, taršos ir orų padarytą žalą.
Ugniagesiams beviltiškai bandant sutramdyti liepsnas griuvo bažnyčios smailė, o vėliau – ir stogas. Katedros atstovas BBC pareiškė, kad iš šventovės „tikrai nieko nebeliks“. Prancūzijos žiniasklaida pranešė, jog gaisro padaryta žala rodo, kad „Paryžiaus Dievo motinos katedra prarasta Prancūzijai ir pasauliui kaip istorijos, kultūros ir religijos objektas“.
Vienas katedros atstovas sakė, kad liepsnos apėmė visas katedros vidaus medines konstrukcijas ir kad jos tikriausiai bus visiškai sunaikintos.
„Viskas dega“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovas Andre Finot.
Kaip skelbia 20minutes.fr, gaisras kilo apie 18.50 val. vietos (19.50 val. Lietuvos) laiku. Ugnis, pirminiais duomenimis, įsiplieskė pastato palėpėje, o po to išplito po visą stogą.
Po poros valandų ugnis apėmė ir vieną iš dviejų didžiųjų bokštų.
Ugniagesių pastangos suvaldyti gaisrą pirmosiomis nelaimės valandomis buvo visiškai nesėkmingos. Maždaug po valandos nuo gaisro pradžios pagrindinė stogo smailė, kilusi į 90 metrų aukštį, įgriuvo į senovinio pastato vidų. Taip pat įgriuvo ir šventovės laikrodžiai.
Paryžiaus merės pavaduotojas Emmanuelis Gregoire'as transliuotojui „BFM Paris“ sakė, kad smailė „susmuko vidun“, padarydama milžiniškos žalos. Pasak jo, darbininkai stengiasi išgelbėti visus meno kūrinius, kuriuos galima išgelbėti.
Paryžiaus policijos „Twitter“ žinutėje gyventojai buvo raginami vengti to rajono ir atlaisvinti kelią gelbėtojų mašinoms.
Sostinės merė Anne Hidalgo per tviterį pareiškė, kad gaisras yra „siaubingas“.
„Paryžiaus priešgaisrinė tarnyba mėgina suvaldyti liepsnas“, – rašo ji. Merė taip pat prašė gyventojus paisyti pareigūnų, blokuojančių eismą aplink katedrą.
Į kovą su liepsnomis atvyko apie 400 ugniagesių, tačiau jie negali panaudoti sraigtasparnių ar kitaip gesinti ugnies iš viršaus, nes baiminamasi, kad didelis vandens kiekis, numestas ant pastato, gali jį visiškai sugriauti ar sužeisti aplink esančius žmones.
Apokaliptinis vaizdas
Žiniasklaida pranešė, kad pirmadienio vakarą Paryžiaus centras priminė apokaliptinį vaizdą. Iš saloje esančios Dievo Motinos katedros veržėsi ugnis ir tiršti dūmai.
Aplinkinėse gatvėse ir Senos pakrantėse susispietė minios žmonių, kurie nerimastingai stebėjo gaisrą, filmavo jį ir fotografavo. Tačiau buvo ir tokių, kurie ramiai sėdėjo aplinkinėse kavinėse, gurkšnojo ir stebėjo įvykius be didesnio jaudulio.
Pasaulis sukrėstas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas per „Twitter“ išreiškė susirūpinimą dėl šio „šiurpaus“ įvykio ir pasiūlė liepsnoms malšinti panaudoti priešgaisrinius orlaivius.
„Labai šiurpu stebėti didžiulį gaisrą Dievo Motinos katedroje Paryžiuje. Galbūt jam užgesinti būtų galima panaudoti skraidančius vandennešius. Būtina veikti greitai!“ – rašė jis.
Prancūzijos prezidentas E.Macronas savo ruožtu atidėjo planuotą kreipimąsi į tautą per televiziją. Jis pareiškė esąs giliai sukrėstas šios nelaimės ir jau išvyko į įvykio vietą. Drauge su prezidentu nelaimės vietoje – ir premjeras, kiti aukšti pareigūnai.
„Dievo Motinos katedra ryjama liepsnų. Visos tautos jausmai, – per „Twitter“ parašė valstybės vadovas.
„Kaip ir visi mano tėvynainiai, liūdžiu matydamas, kaip šį vakarą dega dalis mūsų“, – pridūrė jis ir išreiškė solidarumą su „visais katalikais ir visais prancūzais“.
Iš anksto įrašyta E.Macrono kalba turėjo būti transliuojama vėliau pirmadienį. Per ją prezidentas žadėjo išdėstyti savo planą dėl piliečių nusiskundimų, kursčiusių Prancūziją pastaraisiais mėnesiais krėtusius „geltonųjų liemenių“ judėjimo protestus.
Prancūzijai užuojautas pareiškė daug pasaulio valstybių vadovų.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pirmadienio pavakare kilęs gaisras Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedroje yra „neįtikimas ir sukrečiantis“, o užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė esąs sugniuždytas.
„Neįtikima ir sukrečiama. Meldžiamės už Švč. Dievo Motinos katedrą“, – tviteryje parašė D.Grybauskaitė.
Užsienio reikalų ministras teigė, kad pasaulio gotikos perlas gali būti sunaikintas.
„Esu sugniuždytas, matydamas degančią Švč. Dievo Motinos katedrą. Mano mintys yra su paryžiečiais ir Prancūzijos žmonėmis, Paryžiaus simboliui ir pasaulio gotikos perlui susiduriant su rizika būti sunaikintam“, – tviteryje rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Niekas negali sunaikinti mūsų meilės nuostabiajam Paryžiui“, – pridūrė jis.
Tikra legenda
Paryžiaus centre stovinti katalikų katedra yra vienas žinomiausių ir turistų labiausiai lankomų Prancūzijos objektų. Kasmet ją aplanko maždaug po 13 mln. žmonių. 1163 metais pradėta statyti gotikinė katedra užbaigta tik beveik po dviejų šimtų metų – 1345-aisiais.
Katedros ilgis − 130 m, plotis − 48 m, skliautų aukštis − 35 m, bokšto smailė − 90 m. Vienu metu joje gali tilpti apie 9 tūkst. maldininkų.
Penkianavės katedros viduje yra 29 koplyčios, kuriose nemažai XVII−XVIII a. meno kūrinių. Ties skersine nava − 13 m skersmens langų vitražai. Šiaurinės pusės rozetė išlikusi iš XIII a. Centre esančią Dievo Motinos figūrą supa Senojo Testamento personažai. Pietinė rozetė, kurioje vaizduojamas angelų ir šventųjų apsuptas Kristus, restauruota XVIII a. Centrinio altoriaus Pietos autorius − prancūzų skulptorius Nicolas Coustou (1658−1733). Mediniai drožinėti klauptai − Liudviko XIII dovana katedrai.
Katedros lobyne saugomi liturginiai indai, drabužiai, relikvijos (erškėčių vainikas, Šv. Kryžiaus dalelė, vinis).
Tarp žinomiausių katedros meno kūrinių yra trys didelės rozetės – apskriti spalvingi vitražai vakariniame, šiauriniame ir pietiniame fasaduose. Tarp joje saugomų neįkainojamų lobių yra krikščionių relikvija – Jėzaus erškėčių vainikas, kai kada rodomas viešai, įskaitant gavėnios penktadienius.
Katedrą kasmet aplanko apie 15 milijonų turistų. Skirtingomis savaitės dienomis galima dalyvauti nemokamoje ekskursijoje po bažnyčią, kuri vyksta įvairiomis kalbomis.
Istoriniai įvykiai šventovėje
- 1455 m. kanonizuota šventąja Jeanne d'Arc.
- 1573 m. rugsėjo 10 d. būsimasis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Henrikas Valua pasirašė Articuli Henriciani, taip pat Pacta conventa, taip prisiimdamas įsipareigojimus prieš ATR. Apie tai primena balta lentelė prie didžiojo altoriaus.
- 1804 m. popiežius Pijus VII karūnavo Napoleoną Bonapartą pirmuoju Prancūzijos imperatoriumi.
