Jei žinią apie tokį susitarimą patvirtins ir Kremlius, tikėtina, kad įtampa regione, kur Rusija pasiuntė daugiau nei 100 tūkst. karių, gali sumažėti – bet nebūtinai, nes nežinia, ką mainais iš Vakarų ir Ukrainos išgavo Maskva.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas „Financial Times“ tiesiog teigė, kad V.Putinas ir E.Macronas yra „pasiruošę tęsti dialogą“ dėl Paryžiaus pasiūlymo. Jis pridūrė, kad Rusija dar nėra galutinai įtikinta šių diskusijų.
„Visoms šioms temoms turi pritarti Prancūzijos sąjungininkai ES ir NATO, visų pirma – JAV. Dar anksti apie ką nors kita kalbėti“, – tvirtino D.Peskovas.
Aišku, nei V.Putinas, nei E.Macronas per spaudos konferenciją po susitikimo Maskvoje apie kokį nors sandorį nekalbėjo, nors Prancūzijos lyderis užsiminė, esą Rusijos prezidentas jį patikino norintis šnekėtis apie deeskalaciją.
Vis dėlto Prancūzijos diplomatai „Financial Times“ teigė, kad abu lyderiai sutarė, jog naujų „karinių iniciatyvų“ – omenyje turima galima eskalacija Ukrainoje – nebus imamasi. Taip pat esą bus „plačiai“ diskutuojama dėl Rusijos pajėgų telkimo.
Galiausiai Prancūzijos pareigūnai leidiniui tvirtino, kad pagal susitarimą iš Baltarusijos vėliau šį mėnesį turėtų būti patraukti tūkstančiai į bendras pratybas atvykusių Rusijos karių. Manoma, kad ten jų gali atkeliauti iš viso iki 30 tūkst.
Aptakesnė Eliziejaus rūmų formuluotė – sutarimas dėl „struktūrizuoto dialogo apie kolektyvinį saugumą“. Pridėtas ir tariamas V.Putino pažadas kol kas nerengti naujų karinių manevrų netoli Ukrainos.
Tiesa, tas pats D.Peskovas antradienį teigė, kad pranešimai apie tokį pažadą "nėra teisingi". O kas dėl Rusijos pajėgų Baltarusijoje, D.Peskovas patvirtino, kad kariai po pratybų sugrįš į Rusiją, "bet niekas niekada ir nesakė, jog jie ten pasiliks".
Galiausiai E.Macrono aplinka, regis, kiek atsitraukė nuo pirmųjų pranešimų apie sutarimą dėl deeskalacijos. Žiniasklaidai pranešta, kad Paryžius kalba apie dalykus, kuriuos aptarė E.Macronas ir V.Putinas, o ne konkrečius Rusijos prezidento pažadus.
Maskva reikalauja, kad NATO pažadėtų niekada nepriimti Ukrainos į šį klubą, stabdytų plėtrą į Rytus ir apskritai iš esmės perbraižytų Europos saugumo architektūrą. Vakarų šalys su tokiais reikalavimais nesutinka, tačiau bando ieškoti sąlyčio taškų su Rusija kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl nusiginklavimo.
Antradienį E.Macronas Kijeve susitinka su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį įspėjo Maskvą nebandyti atskirti Kijevo nuo jo sąjungininkų Vakaruose.
D.Kuleba nubrėžė Kijevo „raudonąsias linijas“ ieškant bet kokio sprendinio krizei įveikti. Jis pabrėžė, kad tik Kijevui gali būti leidžiama nustatyti Ukrainos užsienio politikos kursą.
Maskva bando spausti Ukrainą, kad ši pasiūlytų nuolaidų Rusijos remiamiems separatistams, kurie nuo 2014 metų kovoja su Kijevu jau daugiau nei 13 tūkst. gyvybių nusinešusiame konflikte.
Ukraina tvirtina, kad Kremlius nori pasinaudoti dviem jo remiamais separatistiniais regionais kaip svertu, kad galėtų išlaikyti šalį ankstesnėje savo įtakos sferoje.
