Irano lyderis Mahmoudas Ahmadinejadas erzina pasaulį savo nemariu užsispyrimu sodrinant uraną ir tvirtinimu išplėtus dideles bei nekaltas, it Batuoto katino iš filmo „Šrekas“, akis esą Teherano branduolinės programos tikslai yra taikūs. JAV prezidento Baracko Obamos administracija pastaruosius metus praleido reikalaudama, kad M.Ahmadinejadas tai įrodytų. Tačiau H.Clinton vis dėlto leidžia laikrodžiui tiksėti toliau.
„Mes stengėmės išvengti kokių nors griežtų terminų nurodymų, nes norime palikti duris atviras dialogui. Tačiau taip pat aiškiai pasakėme, kad negalime toliau laukti ir negalime tiesiog pasyviai stebėti“, – viename iš viešų pareiškimų sakė JAV valstybės sekretorė.
JAV šiais metais sutelkė visą pasaulį, kad Iranui būtų įvestos dar griežtesnės sankcijos. Gruodį, pirmą sykį šiais metais, Irano branduolinės energijos derybininkas susitiko su Vakarų pasaulio atstovais. Iniciatyva džiuginanti, rezultatai nykus. Be to, kad buvo gautas pasižadėjimas dar sykį susitikti kitų metų sausį, jokių realių ar tuo labiau apčiuopiamų rezultatų minėtuose pokalbiuose pasiekta nebuvo.
Kol kas nė vienas iš šių scenarijų dar nebuvo įgyvendintas, tačiau panašu, kad pasaulio laukia nauji ir dar pavojingesni metai.Tuo tarpu Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-ilas, savo rankose turintys per dešimt branduolinių ginklų, šiais metais elgėsi dar akiplėšiškiau: lapkritį ši valstybė artileriniais sviediniais apšaudė netoli sienos esančią ir kaimyninei Pietų Korėjai priklausančią salą. Išpuolis pareikalavo civilių gyventojų aukų.
H.Clinton netrukus sušaukė viršūnių susitikimą su Pietų Korėja ir Japonija, tačiau durų geresniems santykiams su Šiaurės Korėja neužtrenkė. „Išliekame įsipareigoję ieškoti galimybių dialogui. Tačiau neketiname girti Šiaurės Korėjos už pasikėsinimą į taiką ar tarptautinės bendruomenės ignoravimą“, – netrukus po įvykusios krizės sakė JAV valstybės sekretorė.
Praėjus trims savaitėms, Pchenjanas pagrasino, kad jei Pietų Korėja ir toliau tęs karines pratybas, Šiaurės Korėja į tai atsakys panaudodama branduolinį ginklą. Paskutinę minutę Kim Jong-ilas nuleido kovai paruoštus kumščius ir branduoliniais ginklais savo kaimynės, bent jau kol kas, nepuolė. Tačiau Šiaurės Korėjos lyderis nusiuntė aiškų signalą, privertusį pagaugais nueiti visą tarptautinę bendruomenę.
Naudodamos skirtingus metodus, Iranas ir Šiaurės Korėja tapo tikros balansavimo ant ribos ekspertės. Iranas baiminasi, kad Izraelis gali kėsintis sunaikinti Teherano branduolinę programą, kol ši šalis dar nespėjo pasigaminti branduolinės bombos. Šiaurės Korėja toliau gasdina Pietų Korėją niokojančiu kariniu išpuoliu. Kol kas nė vienas iš šių scenarijų dar nebuvo įgyvendintas, tačiau panašu, kad pasaulio laukia nauji ir dar pavojingesni metai.
