Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas, klimato kaitą pavadinęs „mūsų laikų grėsme“, pareiškė, jog nuolatinės investicijos į atmosferą teršiantį iškastinį kurą garantuoja „netvarią ateitį“.
„Galiausiai yra vienas tikrai svarbus siekis – sukurti saugų, taikų, klestintį, orų pasaulį ir galimybę visiems žmonėms (gyventi) sveikoje planetoje“, – sakė A.Guterresas susirinkusioms įžymybėms ir biurokratams metinėje JT klimato kaitos konferencijoje.
„Pasaulis deda viltį į jūsų išmintį ir toliaregiškumą“, – pridūrė jis.
Donaldas Trumpas klimato kaitą vadina Kinijos prasimanymu ir pranešė, kad JAV traukiasi iš šios sutarties.
Nors Jungtinės Valstijos birželį pranešė, kad traukiasi į Paryžiaus susitarimo, tačiau Bonoje vykstančiose derybose dalyvauja ir amerikiečių delegacija. Jose ruošiamos nuostatos, pagal kurias turės būti įgyvendintas reikalavimas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Ne visi yra patenkinti JAV atstovų dalyvavimu derybose, ypač po pirmadienio, kai Baltieji rūmai surengė dar vieną renginį, kuriame buvo pasisakoma už tai, kad iškastinis kuras būtų ir toliau naudojamas.
Trečiadienį A.Guterresas, prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel atvyko prisidėti prie diplomatinių pastangų atgaivinti derybas, stringančias dėl finansavimo problemų – senos bėdos šiame JT procese.
E.Macronas ir A.Merkel po pietų turėtų kreiptis į konferencijos dalyvius, tarp kurių – maždaug 25 valstybių ir vyriausybių vadovai bei dešimtys energetikos ir aplinkos apsaugos ministrų.
Jungtinėms Valstijoms aukščiausiu lygiu atstovauja valstybės sekretoriaus pavaduotojos pareigas einanti Judith Garber, kuri kreipsis į konferencijos dalyvius ketvirtadienį.
Jungtinės Valstijos, vadovaujant buvusiam prezidentui Barackui Obamai, daug prisidėjo prie Paryžiaus susitarimo ir jį ratifikavo likus dviem mėnesiams iki Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose. Tačiau naujasis prezidentas klimato kaitą vadina Kinijos prasimanymu ir pranešė, kad JAV traukiasi iš šios sutarties.
Šią savaitę Sirija tapo 196 valstybe, oficialiai prisijungusia prie Paryžiaus susitarimo, palikdama Jungtines Amerikos Valstijas vienintele JT valstybe, pasirinkusia likti už istorinio susitarimo ribų.
„Mano gyvenimas virto chaosu“
Paryžiaus klimato kaitos susitarimu šalys įsipareigoja siekti, kad temperatūros žemėje augimas nuo ikipramoninių laikų iki šio šimtmečio pabaigos būtų „gerokai žemiau“ 2 laipsnių Celsijaus. Vėliau šią ribą ketinama toliau mažinti iki 1,5 laipsnio.
Siekdamos palaikyti šį susitarimą šalys savanoriškai įsipareigojo mažinti taršą anglies dvideginiu.
Jau devynias dienas biurokratai sudarinėja Paryžiaus susitarimo „nuostatus“, kuriuose bus nurodyta, kaip šalys turės apskaičiuoti išmetimų dujų sumažėjimą ir pranešti apie savo indėlį į taršos mažinimą.
Vidutinė žemės temperatūra jau yra padidėjusi vienu laipsniu, ir mokslininkai sako, kad, jeigu šalys ir toliau laikysis tik dabartinių savo įsipareigojų, temperatūra ateityje padidės 3 laipsniais Celsijaus, o gal ir daugiau.
Jau devynias dienas biurokratai sudarinėja Paryžiaus susitarimo „nuostatus“, kuriuose bus nurodyta, kaip šalys turės apskaičiuoti išmetimų dujų sumažėjimą ir pranešti apie savo indėlį į taršos mažinimą.
Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje perspėjama, kad Amerikai pasitraukus iš sutarties, iki 2100 metų pasaulio temperatūra gali padidėti net 3,2 laipsnio.
Norėdami atkreipti dėmesį į būtinybę kuo greičiau spręsti klimato kaitos problemą konferencijos organizatoriai į sceną pakvietė 12 metų berniuką iš jos poveikį patyrusios Fidžio Tailevo provincijos.
Timoci Naulusala susirinkusiesiems papasakojo, kad praėjusiais metais jo gyvenvietę nusiaubė vienas stipriausių ciklonų istorijoje.
„Mano namai, mano mokykla, mano maisto, vandens šaltiniai ir pinigai buvo visiškai sunaikinti. Mano gyvenimas virto chaosu, – pasakojo berniukas. – Kažkada buvęs gražus kaimas dabar yra tuščia nederlinga dykynė“.
Patikimumas kybo ant plauko
A.Merkel bus atidžiai stebima, o stebėtojai viliasi, kad ji paskelbs apie atsisakymą deginti akmens anglį.
Pastarasis kuras užtikrina 40 proc. Vokietijos elektros energijos poreikio. Be to ši šalis nepasieks savo numatyto tikslo – iki 2020 metų sumažinti (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisiją 40 procentų, palyginus su 1990 metų lygiu.
Visa tai atsiliepia A.Merkel pastangoms suformuoti koalicinę vyriausybę, kurią sudarytų jos konservatyvieji sąjungininkai, prieš iškastinių anglių deginimą nusistatę žalieji ir už pramonės skatinimą pasisakantys laisvieji demokratai.
„Kanclerė Merkel daugel metų buvo didi klimato išsaugojimo propaguotoja, skatinusi debatus šiuo klausimu pasaulio mastu, – sakė „Greepeace“ vykdančioji direktorė Jennifer Morgan. – Tačiau tas patikimumas kybo ant plauko“.
Grupelė aktyvistų trečiadienį sutiko konferencijos „COP23“ delegatus su plakatais: „End Coal“ (Galą anglims), „Clean coal is a dirty lie“ (Švarios anglys yra purvinas melas), „Stop corporate capture of the climate“ (Stabdykite klimatą užgrobiančias bendroves).
Svarbiausias dalykas, dėl kurio turi pasiryžti ministrai – patenkinti besivystančių šalių reikalavimą, kad joms būtų tvirtai įsipareigota teikti finalinę paramą, kuri leistų susidoroti su klimato kaitos pasekmėmis. Anot jų, turtingoms šalims tenka didesnė dalis kaltės – juk jos daugiau ir ilgiau teršia.
„Besivystančioms šalims esminis dalykas yra finansavimo nuspėjamumas“, – sakė trečiadienį Pietų Afrikos aplinkos ministrė Edna Molewa.
