Prie Nežinomo kareivio kapo vykstančiose liūdnoje ceremonijoje dalyvavo daugiau kaip 60-ies valstybių ir vyriausybių vadovai.
Minėjimo ceremonija prasidėjo šiek tiek pavėluotai, jau po 11 valandos vietos laiku (12 val. Lietuvos laiku), kuomet prieš 100 metų buvo pasirašytos paliaubos. Tylos minutę Paryžiuje pakeitė ginklų šūviai ir varpų skambesys, tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir kiti lyderiai tuomet dar tik vyko į ceremonijos vietą prie Triumfo arkos.
Lyjant lietui, Prancūzijos ir kitų valstybių lyderiai tyloje patraukė link Eliziejaus laukų.
Prancūzijoje nuskambėjus bažnyčių varpams, lyderiai kartu susėdo prie Nežinomo kario kapo atminimo ceremonijai, kurios metu grojo klasikinė muzika ir buvo skaitomi Pirmojo pasaulinio karo karių laiškai. E.Macronas vėliau pasakė beveik 20 minučių trukusią kalbą, kurioje kitus pasaulio lyderius ragino neužmiršti praeities pamokų ir laikytis taikos vilties.
Tarp atvykusiųjų buvo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvyko atskirai. Paskutinis į minėjimą atvyko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
A.Merkel simboliškai sėdėjo tarp D.Trumpo ir E.Macrono – tai buvo interpretuota kaip simbolis, kad prieš šimtmetį kariavusios šalys dabar žengia koja kojon.
E.Macronas dešimtis pasaulio lyderių sekmadienį paragino susivienyti bendrai „kovai už taiką“. „Puoselėkime savo viltis, o ne išnaudokime savo baimes vieni prieš kitus“, – pareiškė jis prie Triumfo arkos Paryžiuje susirinkusiems lyderiams.
Kreipdamasis į įvairių pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovus jis juos paragino kovoti su „... smurtu ir dominavimu“. „Kartu galime išvengti grėsmių, įskaitant visuotinį atšilimą ir aplinkos naikinimą, skurdą, badą, ligas, nelygybę, neišmanymą“, – pažymėjo jis.
Savaitę buvusiuose mūšių laukuose Šiaurės Prancūzijoje lankęsis Prancūzijos prezidentas pasaulio lyderius paragino nepamiršti „žudynių, po kurių praėjo jau šimtas metų ir kurių randai vis dar matomi ant pasaulio veido“.
Ceremonija baigėsi trimitu sugrojus melodiją, kuri nuskambėjo ir 1918 metų lapkričio 11 dieną Vakarų fronte, pranešdama apie karo pabaigą.
Per 1914 metais įsiplieskusį karą buvo mobilizuota daugiau kaip 70 mln. karių, apie 10 mln. jų žuvo. Karo metu būdavo etapų, kuomet per dieną žūdavo dešimtys tūkstančių žmonių.
Jungtinės Valstijos į karą įsijungė jam jau einant į pabaigą, 1917 metų balandį, bet per pusantrų metų tapo svarbiu jo žaidėju ir svarstykles persvėrė sąjungininkų pusėn. Kai 1918 metų lapkričio 11 dieną karas baigėsi, JAV tapo vienu svarbiausių žaidėjų kariniuose konfliktuose.
V.Putinas ir D.Trumpas per pietus sėdės greta
Po minėjimo E.Macronas pasaulio lyderius pakvietė į taikos forumą, tačiau D.Trumpas jame nedalyvaus. Manoma, kad šio forumo metu E.Macronas pasakys kalbą, kurioje gins daugiašalę sistemą.
Savo ruožtu D.Trumpas prieš išvykdamas namo planuoja aplankyti amerikiečių karių kapines netoli Paryžiaus, tačiau prieš tai turės galimybę pasikalbėti su V.Putinu per pietus Eliziejaus rūmuose, kuriuos E.Macronas rengia užsienio svečiams Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečio minėjimo proga.
Pagal Eliziejaus rūmų paskelbtą programą, pietums skirta pustrečios valandos. Pagal svečių susodinimo planą V.Putinas ir D.Trumpas sėdi vienas šalia kito prie vieno stalo. Kitas V.Putino kaimynas per pietus bus Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, o D.Trumpo – E.Macronas.
Kremlius anksčiau skelbė, kad V.Putinas veikiausiai tik „trumpai“ pasikalbės su D.Trumpu, kai jiedu sekmadienį susitiks Paryžiuje per Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-ųjų metinių minėjimo renginius.
„Buvo susitarta, kad JAV ir Rusijos lyderiai Paryžiuje tik trumpai pabendraus stovėdami“, – tuomet pareiškė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.
Tačiau dabar jie turės galimybę pasikalbėti patogesnėje aplinkoje ir ilgiau – per pietus.
D.Trumpo link mėgino prasibrauti pusnuogės protestuotojos
Prancūzijos policija sekmadienį sustabdė dvi krūtines apsinuoginusias protestuotojas, siekusias prasibrauti link D.Trumpo kortežo, kai JAV valstybės vadovas važiavo į minėjimą Eliziejaus laukuose.
Viena iš protestuotojų, ant kurios kūno buvo užrašyti įvairūs šūkiai, peršoko per užtvarą ir sugebėjo prasibrauti iki vos kelių metrų nuo kortežo pabaigos, kuomet ją sustabdė policijos pareigūnai. Televizijos kameros taip pat užfiksavo, kaip policininkai išveda ir antrąją protestuotoją.
Ina Ševčenko, viena radikalaus feminisčių judėjimo „Femen“ lyderių, socialiniame tinkle „Twitter“, regis, prisiėmė atsakomybę už šį protestą.
„FEMEN aktyvistės dukart „pasveikino“ @realDonaldTrump kortežą, kol jis vyko prie Triumfo arkos“, – parašė ji.
Dėl saugumo pažeidimo kortežas trumpam stabtelėjo, tačiau vėliau vėl pajudėjo Triumfo arkos link.
Šeštadienio ryte trys „Femen“ aktyvistės prie Triumfo arkos buvo surengusios demonstraciją, siekdamos pasmerkti „karo nusikaltėlius“ į minėjimo ceremoniją Paryžiuje atvykusių svečių gretose.
Moterys laikė plakatus, aptaškytus netikru krauju, ant kurių buvo parašyta, be kita ko, „Sveiki atvykę, karo nusikaltėliai“. Aktyvistės taip pat buvo apsinuoginusios krūtines, ant kurių buvo užrašyta „Netikri taikdariai“ ir „Tikrieji diktatoriai“.
„Dauguma jų yra diktatoriai, kurie nepaiso žmogaus teisių“, – pareiškė 24 metų protestuotoja Tara Lacroix, kurią kartu su dviem kitomis aktyvistėmis sulaikė policija.
Pirmojo pasaulinio karo paliaubų šimtmetis minimas ir kitose šalyse
Praėjus šimtui metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, gyvenimas Indijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje sekmadienį kuriam laikui sustojo – žmonės čia rinkosi atsiminti daugiau kaip 150 tūkst. per konfliktą žuvusių tėvynainių.
Į liūdnas ceremonijas susirinkusių žmonių minios atidavė pagarbą per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusiems žmonėms.
Tautų Sandraugos narių, kurių pajėgos prieš šimtmetį buvo dislokuotos visame pasaulyje, lyderiai minėjimuose sekmadienį skleidė taikos žinutę.
„Tai buvo karas, kuriame Indija tiesiogiai nedalyvavo, bet mūsų kariai kovojo visame pasaulyje tik tam, kad atneštų taiką“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį parašė Indijos premjeras Narenda Modi.
Tuo tarpu Australijos sostinėje Kanberoje šalies ministras pirmininkas Scottas Morrisonas kalbėjo apie australų aukas toli nuo tėvynės buvusiuose mūšių laukuose, pavyzdžiui, Šiaurės Prancūzijoje.
„Mūsų rytojui jie atidavė savo šiandieną. Tyloje mes įsipareigojome likti su tais, kurie grįžo namo“, – atminimo ceremonijoje susirinkusiems žmonėms sakė S.Morrisonas.
Iš 400 tūkst. jaunų australų, įstojusių į kariuomenę, daugiau kaip 300 tūkst. tarnavo užsienyje ir beveik 62 tūkst. jų žuvo apkasuose. Daugiau nei 10 tūkst. karių iš Australijos ir Naujosios Zelandijos žuvo per nutrauktą Galipolio pusiasalio operaciją, kuri suartino minėtąsias dvi šalis.
Griaudintis karilionas
Per paliaubų šimtmečio minėjimą Naujojoje Zelandijoje žmonės 11 valandą ryto – kuomet įsigaliojo paliaubos – dalyvavo dviejų tylos minučių ceremonijoje.
Velingtono krantinėje paliaubų šimtmetį žymėjo 100-o ginklų šūviai, skambantys bažnyčių varpai, įjungtos skubios pagalbos tarnybų automobilių ir laivų sirenos.
„Griaudintis karilionas atkartojo spontaniško džiaugsmo bangą ir viltį, kuri nuvilnijo per Naująją Zelandiją, kai buvo paskelbta apie paliaubas“, – kalboje sakė šalies ministrė pirmininkė Jacinda Ardern.
Užsienyje iš viso tarnavo daugiau nei 100 tūkst. Naujosios Zelandijos piliečių – daugiau kaip 10 proc. visų šalies gyventojų. 18,3 tūkst. jų žuvo.
„Nė viena šeima, nė viena bendruomenė Naujojoje Zelandijoje nebuvo nepaliesta šio karo padarinių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Pirmojo pasaulinio karo šimtmečio minėjimo programų direktorė Sarah Davies.
Vokietijos prezidentas dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo paliaubų minėjime Londone
Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris tapo pirmuoju Vokietijos lyderiu, sudalyvavusiu Didžiosios Britanijos karių atminimo renginyje – jis atvyko į Londoną, kur vyksta Pirmojo pasaulinio karo paliaubų šimtmečio minėjimai.
F.-W.Steinmeieris, kartu su Didžiosios Britanijos premjere Theresa May, padėjo vainikus Kenotafo memoriale centriniame Londone. Th.May, skirtingai nei kiti pasaulio lyderiai, nusprendė nedalyvauti paliaubų šimtmečio minėjime Paryžiuje.
Londone šimtmetis buvo paminėtas Big Beno skambesiu. Nuo 2017 metų rugpjūčio renovuojamas Big Benas šiuo metu skambina tik per svarbius nacionalinius įvykius.
Princas Charlesas Kenotafe prie memorialo padėjo pirmąjį vainiką iš raudonų aguonų – Didžiosios Britanijos karių atminties simbolio. Tą jis padarė karalienės Elizabeth II vardu, kuri ceremoniją stebėjo iš gretimo balkono.
Po Charleso savo vainiką padėjo F.-W.Steinmeieris.
Savo pagarbą Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusiems Didžiosios Britanijos ir Britų imperijos kariams atidavė ir kiti karališkosios šeimos nariai, diplomatai, kariuomenės lyderiai bei politikai.
Ceremonijos kulminacija tapo 10 tūkst. žmonių procesija pro Kenotafą.
Popiežius: Pirmasis pasaulinis karas yra rimtas įspėjimas atsisakyti „karo kultūros“
Popiežius Pranciškus pareiškė, kad Pirmasis pasaulinis karas turėtų būti vertinamas kaip rimtas įspėjimas, jog yra būtina atsisakyti „karo kultūros“.
Tačiau, sekmadienį kreipdamasis į tikinčiuosius Šv. Petro aikštėje, jis pažymėjo, kad karo pamokų yra nepaisoma ir, jo žodžiais, „atrodo, kad mes niekada nepasimokome“.
„Investuokime į taiką, ne į kartą!“ – pridūrė ginklų gamybos pramonę dažnai smerkiantis pontifikas.
Jis pareiškė, kad, žymint 100-ąsias karo pabaigos metines, sekmadienį suskambės Šventojo Petro bazilikos ir bažnyčių visame pasaulyje varpai.
1914–1918 metų karą popiežius pavadino „rimtu įspėjimu kiekvienam, jog būtina atsisakyti karo kultūros ir ieškoti visų teisėtų būdų užbaigti konfliktus, per kuriuos keliuose pasaulio regionuose vis dar liejamas kraujas“.
Pranciškus taip pat pacitavo Benediktą XV, Pirmojo pasaulinio karo laikų popiežių, kuris karą pavadino „bergždžiomis skerdynėmis“.
D.Grybauskaitė: žmonija privalo išmokti Pirmojo pasaulinio karo pamokas
Minėdama Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį žmonija turi išmokti jo pamokas, nes šiandien matomos tos pačios tendencijos, kaip iš prieš šimtą metų, teigia Lietuvos prezidentė.
„Šiandien, kaip ir tuomet, matomos tos pačios paralelės – kai geopolitinės ambicijos priešinamos tarptautinei teisei, bandoma griauti daugiašalę pasaulio sistemą, traukiamasi iš globaliai taikai ir gerovei svarbių susitarimų, stiprėja radikalizmas, ultranacionalizmas ir šovinizmas“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
D.Grybauskaitė sekmadienį drauge su kitų šalių lyderiais Paryžiuje dalyvauja iškilmingame Pirmojo pasaulinio karo pabaigos minėjime.
Prezidentė priminė, kad būtent per šį karą pirmą kartą panaudotas ir šiandien tarptautinių sutarčių draudžiamas cheminis ginklas dabar ciniškai naudojamas prieš civilinius gyventojus Sirijoje ar net Europos teritorijoje taikos metu.
Pasak D. Grybauskaitės, vienas žiauriausių karų Europos ir pasaulio istorijoje nulėmė modernios visuomenės, demokratinių vertybių ir tarptautinės sistemos raidą. Jis paskatino imperijų žlugimą ir laisvės idėjų sklaidą.
Po Pirmojo pasaulinio karo Europos tautoms atsivėrė galimybė pasinaudoti tautų apsisprendimo teise – Lietuva atkūrė savo nepriklausomą valstybę, Senajame žemyne susikūrė daugelis naujų valstybių.
Minint šią svarbią datą Prancūzijos iniciatyva pradėta kurti simbolinė taikos biblioteka. Jai Lietuvos vadovė padovanojo keletą Oskaro Milašiaus ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kūrinių, kuriuose pabrėžiama Europos vienybės ir taikos išsaugojimo svarba, smerkiamas karas.
