Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 01 11 /21:07

Didžiausios istorijoje eitynės Paryžiuje: „Prancūzija neparklupdyta. Prancūzija neįbauginta“

Minios žmonių ir dešimtys pasaulio lyderių susirinko sekmadienį Paryžiuje į eitynes, kurios yra istorinis pasaulio nenusileidimo ekstremizmui pademonstravimas po 17 gyvybių pareikalavusių islamistų atakų.
Eitynių akimirka
Eitynių akimirka / AFP/„Scanpix“ nuotr.

PAGRINDINĖS ŽINIOS APIE EITYNES:

  • Skelbiama, kad jose dalyvavo apie 3 mln. žmonių. Tai didžiausios eitynės Prancūzijos istorijoje. 
  • Eitynės vyko ne tik Paryžiuje, bet ir kituose Prancūzijos miestuose, o taip pat ir kai kuriose Europos sostinėse – Londone, Madride, Briuselyje, Atėnuose. 
  • Demonstracijoje dalyvavę žmonės atmosferą apibūdina kaip vienijančią, teikiančią vilties ir įrodančią, kad Prancūzija neparklupdyta, o laisvė reikšti savo mintis bus išsaugota.
  • Eisenoje dalyvavo pasaulio šalių valstybių lyderiai. Pademonstruodami precedento neturinčią vienybę, greta ėjo Izraelio ir Palestinos savivaldos lyderiai.
  • Prancūzijos prezidentas F.Hollande'as paskelbė, kad Paryžius sekmadienį tapo pasaulio sostine

Papildyta 21.07 val. Žmonės eisenoje neslėpė emocijų. Prancūzė, krikščionė Isabelle Dahmani, ištekėjusi už musulmono Mohamedo, atsivedė tris mažus savo vaikus, norėdama parodyti jiems, kad nėra ko bijoti. Poros devynmetė dukra ašarojo šią savaitę žiūrėdama naujienas, sakė Isabelle, kuri pridūrė, jog ji klaususi, ar „tie blogi vyrai ateis į jų namus“. „Charlie Hebdo“ skiltininkas Patrickas Pelloux kūkčiodamas puolė į glėbį F.Hollande'ui.

Demonstracijos priekyje ėjo gedinčios per atakas žuvusių žmonių šeimos, drauge su atstovais iš maždaug 50-ies valstybių.

Demonstracijos priekyje ėjo gedinčios per atakas žuvusių žmonių šeimos, drauge su atstovais iš maždaug 50-ies valstybių

Minia nešė transparantus su užrašais „Esu prancūzas ir nebijau“ ir, pagerbdama nužudytus karikatūrininkus, užrašus „Juokis, o ne kariauk“, „Lietis turėtų rašalas, o ne kraujas“.

Papildyta 20.24 val. Eiseną stebintis LRT Radijo bendradarbis Paryžiuje Valdas Papievis sako, kad demonstracija nepanaši į eitynes, tai veikiau – šimtų tūkstančių žmonių lavina, plūstanti iš Respublikos į Nacijos aikštę. „Teigčiau, kad sekmadienį daug svarbesni nei politikai ar kad ir kokie vadovai yra paprasti žmonės, kurie dabar plūsta iš Respublikos į Nacijos aikštę. Jų susitelkimas ir ryžtas – geriausias atsakas teroristams: „Ne, Prancūzija neparklupdyta, Prancūzija neįbauginta. Ji kaip skelbė, taip skelbs žmogiškąsias vertybes“, – lrt.lt teigė V. Papievis.

Jų susitelkimas ir ryžtas – geriausias atsakas teroristams: „Ne, Prancūzija neparklupdyta, Prancūzija neįbauginta. Ji kaip skelbė, taip skelbs žmogiškąsias vertybes

V. Papievio teigimu, tai, kas vyksta Paryžiuje, pasaulyje dar neregėta ir negirdėta. Pasak jo, komentatoriai sako, kad toks žmonių, daugybės šalių vadovų susitelkimas yra istorinis vilties ženklas, siunčiamas pasauliui. Jis esą liudija, kad susitelkus galima įveikti smurtą bei terorizmą ir apginti pamatines žmogiškąsias vertybes. 

Papildyta 19.57 val. Oficialiai paskelbta, kad demonstracija Paryžiuje yra didžiausia istorijoje, skelbia guardian.co.uk. 

Prancūzijos žiniasklaida praneša, kad demonstracijoje dalyvavo apie 3 milijonai žmonių – daugiau nei po miesto išlaisvinimo iš nacių. 

Papildyta 19.29 val. Prancūzijos vidaus reikalų ministras pareiškė, kad neįmanoma suskaičiuoti, kiek tiksliai dalyvavo eitynėse žmonių, tačiau pridūrė, kad tai neturintis precedento atvejis. 

Tuo metu Prancūzijos televizijos skelbia, kad demonstracijos šalyje buvo didžiausios nuo pat 1944 metų, kuomet šalis buvo išlaisvinta iš nacių okupacijos. 

Papildyta 19.05 val. Guardian.co.uk skelbia, kad Paryžiuje susirinko 1,5 mln. žmonių, dar milijonas eitynėse dalyvavo kituose Prancūzijos miestuose. Nors Paryžiuje jau sutemo, žmonės nesiskirsto. Daugelis jų apibūdino atmofesferą kaip labai optimistišką. 

Nors organizatoriai neleido eitynėse dalyvauti kraštutinių dešinijų partijai „Nacionalinis frontas“, jos lyderė Marine Le Pen visgi pasirodė eitynėse. 

Eitynių metu Prancūzijos prezidentas F.Hollande'as apkabino minioje išvystą „Charlie Hebdo“ žurnalistą Patricką Pelloux.

Papildyta 18.32 val. Eitynių organizatoriai, anksčiau teigę, kad atėjo 600 tūkst. žmonių, dabar jau padidino šį skaičių iki 1,5 mln. Pareigūnai teigia, kad skaičiai yra didesni.

Akcijos vyko ir kituose Prancūzijos miestuose – skelbiama, kad ten išreikšti solidarumo atėjo apie 600 tūkst. žmonių. 

Papildyta 18.17 val. „Sky News“ žurnalistė perduoda, kad Paryžiuje vien ji suskaičiavo 17 skirtingų valstybių vėliavas. Solidarumo akcijos vyksta įvairiuose kituose Europos – Madride, Atėnuose, Romoje. 

Eitynių dalyviai griausmingais plojimais pagarbą atidavė šioje akcijoje einančius žmones saugantiems policininkams – teroro išpuolių metu žuvo ir šios profesijos atstovų. 

Papildyta 17.34 val. „Sky News“ skelbia, kad, organizatorių teigimu, eitynėse dalyvauja 800 tūkst. žmonių. Tačiau pareigūnai sako, kad dalyvaujančių yra žymiai daugiau – apie du milijonus. 

Papildyta 17.15 val. Kol kas nežinoma, kiek žmonių dalyvauja eisenoje, tačiau manoma, kad jų yra daugiau nei milijonas. 

Socialiniame tinkle „Twitter“ žmonės rašo, kad kai kuriose eisenos vietose dėl didžiulio apkrovimo labai blogai veikia mobilusis ryšys. 

Kokios minios susirinko Paryžiuje, galima pamatyti šiame įraše:

 

Papildyta 16.42 val. Prie eisenos prisijungė ir pasaulio lyderiai. Televizijos kameros rodo žengiančius greta Prancūzijos prezidentą F.Hollande'ą ir Vokietijos kanclerę A.Merkel, netoliese jų – Benjaminas Netanyahu. Prieš įsiliedami į eiseną žuvusiuosius jie pagerbė tylos minute. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Eitynių akimirka
AFP/„Scanpix“ nuotr./Eitynių akimirka

Papildyta 16.37 val. Vietoje dirbantys žurnalistai sako, kad atmosfera Paryžiuje sekmadienį yra neįtikėtina, iš tiesų atrodo, kad visa tauta susivienijo. Jau likus kelioms valandoms iki eisenos atrodė, kad visas miestas juda į tas gatves, kur ji vyks – daug kads nešėsi Prancūzijos vėliavas arba plakatus, raginančius juoktis ar reiškiančius ryžtą ginti laisvę.

Papildyta 16.20 val. Eisenos dalyviai dainuoja dainas, retkarčiais pasigirsta audringi plojimai. Nemažai žmonių nešasi pieštukus, taip demonstruodami solidarumą su nužudytais karikatūristais. Ant pastatų pakabinta plakatų, skelbiančių: „Musulmonai nėra barbarai“. 

Ant pastatų pakabinta plakatų, skelbiančių: „Musulmonai nėra barbarai“

Papildyta 16.09 val. Eisena prasidėjo. Jos pradžioje buvo sugiedotas Prancūzijos himnas. 

Papildyta 15.52 val. Eisenoje dalyvauja ir musulmonai. Duodamas interviu guardian.co.uk, taksi vairuotoju dirbantis vyras sakė: „Šiomis siaubingomis dienomis mes turime kaip įmanydami padėti vienas kitam. Aš esu musulmonas ir galiu pasakyti, kad šie monstrai neveikė mano  vardu. Prašau, pasakykite žmonėms, kad tie barbarai nebuvo musulmonai, nes kuomet įvyksta tokie dalykai pirmiausia nukenčia patys musulmonai. Islamas yra taikos, o ne prievartos religija“. 

Aš esu musulmonas ir galiu pasakyti, kad šie monstrai neveikė mano  vardu

Papildyta 15.45 val. Daugelis į eiseną susirinkusių žmonių išreiškia įsitikinimą, kad po šių teroro išpuolių šalies musulmonai nebus diskriminuojami – atvirkščiai, žmonės tik dar labiau susitelks. „Jei kiltų pykčiai, teroristai pasiektų savo tikslą, jie būtent to ir norėjo“, – sakė viena BBC pašnekovė Paryžiaus gatvėje. 

Papildyta 15.39 val. Į Paryžių susirinkę pasaulio valstybių lyderiai jau pajudėjo į vietą, iš kurios prasidės solidarumo eitynės. Išeinančius juos žmonės pasitiko garsiais plojimais.

Tuo tarpu šalies kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis frontas“ lyderė Marine Le Pen pareiškė, kad ji nedalyvaus eisenoje. Apie jos dalyvavimą eitynėse buvo diskutuojama nuo pat penktadienio, pasigirdo nemažai nuomonių, kad jos partijos dalyvavimas yra nepageidautinas. Kita vertus, kiti žmonės teigė, jog taip dar labiau skaldoma visuomenė. 

Papildyta 15.06 val. Daugelio Europos šalių vidaus reikalų ministrai sekmadienį sakė, kad egzistuoja „skubi ir esminė būtinybė“ dalytis Europos informacija apie lėktuvų keleivius ir stiprinti Europos Sąjungos išorines sienas.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras padarė pareiškimą kelių valstybių ministrų, kurie susirinko Paryžiuje į rengiamas eitynes.

Papildyta 14.39 val. Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sakė, kad „šiandien Paryžius yra pasaulio sostinė“, tūkstančiams žmonių šiame mieste susirinkus dalyvauti istoriniame pasaulio nenusileidimo ekstremizmui pademonstravime.

„Pakils visa šalis“, – sakė jis ministrams, Prancūzijai bandant atsigauti po 17 gyvybių pareikalavusių islamistų atakų. Prezidento žodžius citavo jo aplinkos žmonės.

Papildyta 14.15 val. Minios sekmadienį jau pradėjo rinktis į demonstraciją.

Šimtai žmonių jau buvo susirinkę trys valandos prieš demonstraciją Respublikos aikštėje. Daugelis jų laiko plakatus su užrašais „Je Suis Charlie“. Nemažai žmonių rankose laiko gėles. 

VIDEO: Pasaulio lyderiai dalyvauja eitynėse

Kartu – Izraelio ir Palestinos lyderiai

Pademonstruodami precedento neturinčią vienybę, Izraelio ir Palestinos savivaldos lyderiai drauge dalyvaus demonstracijoje, kuria bus pagerbtos tris dienas trukusio kraujo liejimo aukos, tarp jų – žydai ir policijos pareigūnas musulmonas.

Saugumas buvo sustiprintas Prancūzijos sostinei bandant atsigauti po islamistų atakų prieš satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“ ir žydų prekybos centrą. Saugoti demonstracijos papildomai buvo dislokuota tūkstančiai karių ir policininkų, palei jos maršrutą pozicijas ant stogų užėmė snaiperiai.

VIDEO: Eisena Paryžiuje

Neabejoju, kad milijonai piliečių ateis pareikšti savo meilės laisvei, savo meilės brolybei

„Neabejoju, kad milijonai piliečių ateis pareikšti savo meilės laisvei, savo meilės brolybei“, – šeštadienį per emocingą mitingą netoli tos vietos, kur užpuolikas žydų prekybos centre nušovė keturis įkaitus, sakė prancūzų premjeras Manuelis Vallsas.

Šeštadienį daugiau kaip 700 tūkst. žmonių buvo išėję į miestų visoje Prancūzijoje gatves; daugelis jų nešė užrašus „jesuischarlie“ („Aš esu „Charlie“), taip pagerbdami „Charlie Hebdo“, kuris po žudynių jo redakcijoje tapo pasauline vienijančia jėga.

Daugelis žmonių mojavo rašikliais, kurie simbolizavo raiškos laisvę po to, kai „Charlie Hebdo“ atakų taikiniu tapo dėl pranašo Mohamedo karikatūrų.

„Tikroji kova yra ginti minties laisvę“, – su ašaromis akyse sakė 40-metė Yamina per mitingą šalies pietuose esančiame Marselyje.

Drauge su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu  ir palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu, sekmadienio demonstracijoje Paryžiuje dalyvaus Jordanijos karalius ir karalienė, taip pat – virtinė Europos šalių lyderių, tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas.

Ragina neprarasti budrumo

JAV prezidentui Barackui Obamai atstovaus teisingumo ministras Ericas Holderis, kuris taip pat dalyvaus neeiliniame vidaus reikalų ministrų susitikime islamo ekstremizmo keliamai grėsmei aptarti.

Maždaug 2 200 saugumo pareigūnų saugos sekmadienio demonstraciją

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, kuris vadovaus atakų aukų pagerbimui, perspėjo, kad priblokšta jo šalis nepraras budrumo dėl galimų naujų atakų.

Maždaug 2 200 saugumo pareigūnų saugos sekmadienio demonstraciją, kurios maršrutas drieksis 3 km nuo istorinės Respublikos aikštės iki Nacijos aikštės sostinės rytuose, sakė vidaus reikalų ministras. Taip pat renginio dalyvius stebės snaiperiai, specialiųjų pajėgų pareigūnai. Renginį saugos ir 1350 kareivių. 

Visuomeniniu transportu bus galima naudotis nemokamai, o tarptautinis traukinių operatorius „Thalys“ paskelbė, kad sekmadieniui sumažino bilietų į Paryžių kainas.

Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen paragino šalininkus dalyvauti mitinguose kituose miestuose, bet – ne Paryžiuje, ir pasmerkė jos Nacionalinio fronto nušalinimą nuo pasirengimo demonstracijai sostinėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?