Venesuelos dirigento ir Los Andželo filharmonijos maestro Gustavo Dudamelio diriguojamas orkestras grojo valstybės himną – taip buvo pradėtas iškilmingos apeigos pagerbti vyrą, kurio įvesta ir palaikoma socialistinė santvarka atnešė jam ir draugų, ir priešų, ir šalyje, ir užsienyje.
H.Chavezo politinis įpėdinis Nicolas Maduro ant savo mokytojo medinio karsto padėjo Pietų Amerikos nepriklausomybės didvyrio Simono Bolivaro auksinio kardo kopiją, plojant aukštiems svečiams iš užsienio.
Tada garbės sargybon prie uždaro ir Venesuelos vėliava dengto karsto stojo keli Lotynų Amerikos valstybių lyderiai, tarp kurių buvo ir Kubos prezidentas Raulis Castro.
Juos netrukus pakeitė Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas ir diktatoriškasis Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka. Jie atsistojo abipus karsto, kuriame gulėjo jų sąjungininkas, naftos doleriais suformavęs JAV priešišką bloką.
H.Chavezas draugavo ir su kai kuriomis Holivudo žvaigždėmis, iš kurių laidotuvėse dalyvavo Seanas Pennas.
Ispanija atsiuntė savo sosto įpėdinį, princą Felipe, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – savo užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
Anksčiau penktadienį N.Maduro sakė, kad prezidento palaikai bus pašarvoti dar bent septynias dienas po valstybinių laidotuvių ir vėliau bus balzamuoti „kaip Lenino“.
Buvęs oro desantininkas, kurio socialistinė revoliucija žavėjo vargšus ir kėlė įtūžį turtingiesiems, bus balzamuotas „kaip Ho Chi Minhas, Leninas and Mao Zedongas“ bei „amžinai bus laikomas stikliniame karste“, sakė N.Maduro.
Viceprezidentas nurodė, kad velionio lyderio kūnas bus perkeltas į „Kalnų kareivines“ Sausio 23-osios lūšnyne, kurios buvo H.Chavezo palaikymo tvirtovė, tačiau dabar pertvarkomos į Revoliucijos muziejų. Ten H.Chavezas 1992 metų vasario 4-ąją suplanavo nesėkmingą perversmą prieš prezidentą Carlosą Andresą Perezą. J.Chavezo areštas pavertė jį didvyriu ir nulėmė pergalę 1998 metų prezidento rinkimuose.
Po laidotuvių prisaikdintas H.Chavezo asmeniškai pasirinktas įpėdinis – viceprezidentas Nicolasas Maduro, kuris planuoja paskelbti rinkimus.
Opozicijai priklausantys Venesuelos įstatymų leidėjai penktadienį pareiškė boikotuosią Nicolas Maduro prisaikdinimą prezidentu ir tvirtina, jog tokiu rinkimų kampanijos aktu pažeidžiama konstitucija.
„Mes norime tvirtai pranešti pasauliui ir Venesuelai, kad mes nedalyvausime šiandieninėje Nacionalinės asamblėjos sesijoje, nes laikome tai dar vienu rinkiminiu aktu ir Venesuelos konstitucijos tvarkos pažeidimu“, – sakė deputatas Angel Medina, priklausantis Demokratinės sąjungos apskritojo stalo grupei, kuri jungia opozicines partijas.
Atsisveikino 2 milijonai žmonių
Ugningo būdo Lotynų Amerikos populisto laidotuvės prasidės 11 val. vietos (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Vėliau bus prisaikdintas H.Chavezo asmeniškai pasirinktas įpėdinis – viceprezidentas Nicolasas Maduro, kuris planuoja paskelbti rinkimus.
Vyriausybė nurodė, kad daugiau nei 2 mln. žmonių nuo trečiadienio atėjo paskutinį kartą pamatyti savo didvyrio, kurio socializmas, finansuojamas už parduotą naftą gaunamomis lėšomis, pelnė prezidentui draugų ir priešų šalyje bei užsienyje. Daugelis stovėjo eilėje visą naktį.
Kariai ir civiliai, daugelis vilkintys raudonus drabužius, ėjo pro karstą, stabtelėdami tik kelioms akimirkoms, priglausdami kumštį prie krūtinės arba siųsdami oro bučinius.
Keturių žmonių garbės sargyba budėjo prie karsto, prie kurio stovi keturios aukštos žvakidės, o priešais jį padėtas auksinis kardas.
Venesuelos prezidento laidotuvėse dalyvavo daug JAV priešininkų
Tarp pasaulio lyderių, atvykusių penktadienį atiduoti paskutinės pagarbos mirusiam Venesuelos prezidentui Hugo Chavezui, nemažai Jungtinių Valstijų priešininkų: komunistinės Kubos lyderis, Irano atstovų ir paskutinis Europos diktatorius.
Ugningo būdo kairiųjų pažiūrų H.Chavezas per 14 metų trukusį vadovavimą palaikė glaudžius ryšius su Jungtinėms Valstijoms priešiškais režimais, prekiaudamas ginklais ir nafta bei kurdamas bloką, turintį tapti alternatyva kapitalistinei imperijai.
Jo politinis įpėdinis Nicolas Maduro atliko svarbų vaidmenį kuriant šiuos ryšius, dirbdamas užsienio reikalų ministru, o analitikai prognozuoja, kad jis toliau juos palaikys, ypač su Kuba.
„Šis ryšys gilės. Ne paslaptis, kad jis buvo nepaprastai svarbus žmogus broliams Castro. Jie visada buvo nusistatę, kad Maduro pakeistų Chavezą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Simono Bolivaro universiteto politologijos profesorius Carlosas Romero.
„Jis yra Kubos žmogus Venesueloje“, – pridūrė C.Romero.
H.Chavezo valstybinės laidotuvės taps N.Maduro, kaip laikinojo lyderio pasaulio arenoje, krikštu. Viceprezidentas priims dešimtis prezidentų ir premjerų, tuo pat metu laukdamas rinkimų, kurie turėtų būti paskelbti per 30 dienų.
Dauguma Lotynų Amerikos šalių prezidentų atvyko atsisveikinti su H.Chavezu, kuris buvo įtakingas veikėjas šiame regione, sukūręs kairiųjų frontą kartu su panašių pažiūrų lyderiais Bolivijoje, Ekvadore ir Nikaragvoje.
Tačiau daugelis Europos lyderių šiose laidotuvėse nedalyvavo, nors pasiuntė žemesnio rango pareigūnų delegacijas. JAV prezidentui Barackui Obamai atstovavo reikalų patikėtinis ir du Demokratų partijos politikai.
H.Chavezo artimiausias sąjungininkas Kubos prezidentas R.Castro atvyko ketvirtadienio vakarą, dėvėdamas juodą kostiumą, kad pamatytų mirusį lyderį, palaikiusio braškančios Havanos ekonomikos gyvybę pigiai parduodama nafta.
„Venesuelos žmonės žinos, kaip apginti jo pasiekimus ir, kaip visada, mes būsime jo pusėje“, – prieš atvykdamas sakė R.Castro, kurio ryšiai su H.Chavezu pykdė Venesuelos opoziciją.
Irano prezidentas M.Ahmadinejadas, smarkiai susipriešinęs su Vašingtonu dėl savo šalies branduolinės programos, šią savaitę gedėjo savo draugo, vadindamas jį kankiniu ir išmintingu revoliuciniu lyderiu.
H.Chavezas 13 kartų lankėsi Irane, o M.Ahmadinejadas surengė šešis vizitus Venesueloje. Abi šalys pastaraisiais metais pasirašė milijardų dolerių vertės investicinių sutarčių, tarp jų dėl cemento fabrikų statybos, palydovų ir dviračių gamybos Venesueloje.
Venesuela taip pat palaikė glaudžius ryšius su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, kurį Jungtinės Valstijos yra pavadinusios paskutiniuoju Europos diktatoriumi. Abi šalys tarpusavyje prekiavo ginklais ir nafta, o Venesuelos elitiniai kariai buvo mokomi Baltarusijoje.
Iki savo mirties H.Chavezas ignoravo tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą dėl konflikto Sirijoje ir toliau palaikė tos šalies prezidentą Basharą al Assadą, kuris trečiadienį apgailestavo dėl „didelės netekties man asmeniškai ir visiems Sirijos žmonėms“. Tačiau dėl jo šalį apėmusio pilietinio karo B.al Assadas neatvyks į Karakasą.
Nors H.Chavezo santykiai su Jungtinėmis Valstijomis buvo įtempti, abi šalys ėmėsi žingsnių padėčiai gerinti. Jų ambasados veikia, tačiau be ambasadorių.
Tačiau N.Maduro sugriežtino retoriką prieš JAV. Antradienį, prieš paskelbiant apie H.Chavezo mirtį, jis iš šalies išsiuntė du Amerikos karinius atašė, kuriuos jis apkaltino rezgus sąmokslą ir siekus destabilizuoti padėtį Venesueloje. .
„Tai buvo didelė klaida“, – sakė C.Romero. – Vašingtonas nesilaiko tokio tono. Vašingtonas siekia stabilesnių santykių. Tai buvo įtūžio akimirka. Suvokęs, kad prezidentui Chavezui liko tik kelios valandos, jis nesusilaikė.“
JAV nevyriausybinės organizacijos WOLA vyresnysis bendradarbis Davidas Smilde’as sakė, kad N.Maduro laikomas derybininku ir labiau pragmatišku negu H.Chavezas, nors jis taip pat yra „antiimperialistas“.
„Nemanau, kad įvyks kokių nors radikalių pokyčių, ypač svarbiuose santykiuose su Kuba ar kitose srityse, – agentūrai AFP sakė D.Smilde’as . – Chavezas pabrėžė, kad reikia turėti nepriklausomą užsienio politiką, ir manau, kad jis galiausiai susisaistydavo su visais, kurie priklausė vadinamiems Vakarų disidentams.“
„Jis siekė daryti kažką kitaip – į gera ar į bloga“, – pridūrė analitikas.
