Pasaulio reakcija: NATO šalims uždegta žalia šviesa siųsti naikintuvus į Ukrainą

Apie naujausias pasaulio šalių reakcijas į Ukrainoje Rusijos sukeltą karą skaitykite čia.

Jungtinė Karalystė skiria dar 100 mln. dolerių (91,5 mln. eurų) pagalbai Rusijos užpultai Ukrainai, sekmadienį paskelbė ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir pažadėjo dėti daugiau pastangų sutelkti tarptautinę bendriją.

Ši suma, kuri bus skirta per Pasaulio banką, papildys 220 mln. svarų sterlingų (266,4 mln. eurų) paramą Ukrainai, sakoma Dauningo gatvės pareiškime.

Jame priduriama, kad naujas finansavimas bus skirtas pagrindinėms valstybės funkcijoms išlaikyti.

„Nors tik (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas gali iki galo nutraukti kančias Ukrainoje, šiandien gautas naujas finansavimas padės tiems, kurie susiduria su prastėjančia humanitarine padėtimi“, – sakė B.Johnsonas.

Pirmadienį Britanijos vadovas priims Kanados ir Nyderlandų ministrus pirmininkus Justiną Trudeau ir Marką Rutte; prieš surengdami bendrą spaudos konferenciją jie apsilankys Karališkųjų oro pajėgų bazėje.

Antradienį B.Johnsonas susitiks su keturių Vyšegrado šalių – Vengrijos, Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos – vadovais.

Šią savaitę vyksiantys susitikimai yra šeštadienį B.Johnsono biuro pristatyto šešių punktų plano, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Rusijos invazija į Ukrainą žlugtų, dalis.

Audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklas „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) paskelbė apie planus išbraukti savo Rusijos įmonę iš platesnio tinklo.

„Nusprendėme, kad esamomis aplinkybėmis „PwC“ neturėtų turėti įmonės narės Rusijoje, todėl „PwC Russia“ pasitrauks iš tinklo“, – sakoma pasaulinio tinklo pirmininko Bobo Moritzo pareiškime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir informavo jį apie savo ankstesnį pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakoma Eliziejaus rūmų pranešime. 

„Respublikos prezidentas kalbėjosi su prezidentu V.Zelenskiu apie savo šiandieninį pokalbį su prezidentu V.Putinu, kurio metu pastarasis davė sutikimą, kad būtų imtasi bendrų pastangų, remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijomis, siekiant užtikrinti Ukrainos branduolinių elektrinių saugumą“, – teigiama pranešime.

Prancūzijos prezidentas E.Macronas anksčiau sekmadienį per pokalbį su V.Putinu išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl branduolinės saugos.

Per pokalbį su V.Zelenskiu E.Macronas „pakartojo absoliučią būtinybę vengti bet kokio išpuolio prieš Ukrainos civilinių branduolinių objektų vientisumą“.

Eliziejaus rūmų duomenimis, taip pat buvo aptarta humanitarinė padėtis ir E.Macronas V.Zelenskiui pasakė, kad jis skirs „didelį dėmesį Ukrainos poreikiams, o Prancūzija toliau didins savo paramą šioje srityje“.

„Netflix“ stabdo savo paslaugų teikimą Rusijoje protestuodama prieš šios šalies invaziją į Ukrainą.

Šios savaitės pradžioje buvo skelbta, kad stabdomi visi būsimi projektai ir jų įsigijimai Rusijoje, taip prisijungiant prie vis gausesnio bendrovių, nutraukusių ryšius su šia šalimi, sąrašo. Neseniai „Netflix“ taip pat atsisakė transliuoti 20 Rusijos nemokamų propagandinių kanalų, kuriuos privalėjo priimti pagal Rusijos įstatymus.

Dabar bendrovė žengia dar vieną žingsnį ir visiškai nutraukia savo paslaugų teikimą.

„Atsižvelgdami į susiklosčiusias aplinkybes, nusprendėme sustabdyti savo paslaugų teikimą Rusijoje“, – portalui „Variety“ patvirtino „Netflix“ atstovas spaudai.

Kompanija oficialaus pareiškimo dar nėra paskelbusi.

Prancūzija siunčia Ukrainai medicininę pagalbą, įskaitant jodo tabletes, kurios padeda apsisaugoti nuo radiacijos poveikio, sekmadienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.

„Taip, išsiuntėme įvairių medicinos produktų“, – sakė J.-Y.Le Drianas televizijai „France 2“, atsakydamas į klausimą apie jodo tabletes.

Anksčiau sekmadienį Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje Etienne'as de Poncins'as pareiškė, kad artimiausiomis dienomis šių vaistų į Ukrainą bus išsiųsta 2,5 mln. dozių.

J.-Y.Le Drianas sakė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau sekmadienį susisiekė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir iškėlė branduolinės saugos klausimą.

Penktadienį Rusijai užpuolus Zaporižios atominę elektrinę, E.Macronas išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl branduolinių objektų saugumo.

V.Putinas pareiškė esąs pasirengęs laikytis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) normų dėl elektrinių apsaugos ir sutiko pradėti derybas su agentūra, žiniasklaidai pranešė Prancūzijos prezidentūra.

E.Macrono ir TATENA nuomone, Rusija, siekdama užtikrinti ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumą, turi pripažinti Ukrainos suverenitetą savo elektrinių atžvilgiu, sakė J.-Y.Le Drianas.

Pirmadienį Vienoje vyks TATENA vadovų ketvirčio susitikimas, o agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi ankstyvą popietę turėtų kalbėti su žiniasklaida.

Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas sekmadienį pareiškė, kad britams būtų „neteisėta ir nenaudinga“ vykti kovoti prieš Rusiją šios šalies užpultoje Ukrainoje.

Tokie jo komentarai prieštarauja JK užsienio reikalų sekretorės Liz Truss žodžiams, kad ji remia visus norinčiuosius tapti savanoriais ir atsiliepti į prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą užsieniečiams atvykti į Ukrainą prisijungti prie kovos su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

„Mes labai aiškiai pasakėme, kad jei pradėsime vykti į Ukrainą, tai bus neteisėta ir nenaudinga Jungtinės Karalystės kariuomenei ir jos gyventojams“, – televizijai BBC sakė T.Radakinas.

„Remkite [Ukrainą] iš JK, remkite, kaip tik galite. Tačiau kalbant apie šūvių garsus, tai tikrai nėra kažkas, kur norėtųsi skubėti“, – pridūrė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žmonės per sugriautą tiltą evakuojasi iš Irpino, esančio į šiaurės vakarus nuo Kijevo

Buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko interviu BBC paragino šalies sąjungininkes „uždaryti oro erdvę“ virš Ukrainos.

Ji sakė, kad Ukraina „vertina griežtas sankcijas“, įvestas Rusijai nuo invazijos pradžios, tačiau teigė, kad Ukrainai reikia tolesnės „rimtos pagalbos“.

„Ta pagalba – tai uždaryti oro erdvę virš Ukrainos“, – sakė ji.

Paklausta, ar sutinka, kad prašymas NATO įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos gali paaštrinti padėtį, kaip teigia NATO, ji pareiškė, jog „nereikia gauti NATO leidimo“, ir primygtinai tvirtino, kad tai galima padaryti per aplink Ukrainą esančių šalių koalicijas.

Ji taip pat paprašė, kad į Ukrainą būtų nusiųsti JT Saugumo Tarybos taikos palaikymo būriai ir suteiktos naujausios priešlėktuvinės sistemos.

Parlamentas balsuos dėl sankcijų, kuriomis siekiama toliau didinti spaudimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimui, rašo „Sky News“.

Vyriausybė pareiškė, kad pateikė keletą Ekonominių nusikaltimų įstatymo projekto pakeitimų, kuriais siekiama „susidoroti su korumpuotu elitu ir padidinti spaudimą V.Putino režimui“.

Parlamento nariai rytoj svarstys šias pataisas Bendruomenių rūmuose.

Pakeitimai leistų Jungtinei Karalystei įgyvendinti „dar griežtesnes ir greitesnes sankcijas bei leistų lengviau derintis su sąjungininkais“.

„TikTok“ stabdo tiesioginių transliacijų rengimą ir naujo turinio dėjimą Rusijoje dėl šalyje priimto „melagingų naujienų“ įstatymo.

Bendrovė teigia, kad neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik sustabdyti šias funkcijas, „kol peržiūrėsime šio įstatymo pasekmes saugumui“.

Singapūro valdžia paskelbė finansines ir eksporto sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Šiomis sankcijomis siekiama apriboti Rusijos galimybes kariauti prieš Ukrainą ir pakenkti jos suverenitetui“, – teigiama saloje Pietryčių Azijoje įsikūrusios, tarptautinės ekonomikos mastu svarbios miesto-valstybės užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Anot pranešimo, visų pirma, sankcijos taikomos dvejopos paskirties prekių eksportui į Rusiją, taip pat elektronikos, kompiuterinės technikos, telekomunikacijų ir informacinio saugumo kategorijų produkcijos eksportui.

Be to, Singapūro bankams ir kitoms finansinėms institucijoms uždrausta sudaryti sandorius su keturiais Rusijos bankais – VTB, VEB, „Promsvyazbank“ ir „Rossija“.

„Finansų institucijos privalo įšaldyti bet kokį šių keturių bankų turtą ir lėšas“, – nurodė Singapūro URM.

„American Express“ stabdo visas operacijas Rusijoje ir Baltarusijoje dėl invazijos į Ukrainą.

Teigiama, kad visame pasaulyje išduotos „American Express“ kortelės nebeveiks prekybinėse vietose ir bankomatuose Rusijoje, o Rusijos bankų išduotos kortelės nebeveiks už šalies ribų pasauliniame „American Express“ tinkle.

Bendrovė taip pat teigė nutraukianti visas verslo operacijas Baltarusijoje.

„Viena iš mūsų bendrovės vertybių yra daryti tai, kas teisinga, – sakoma pareiškime. – Šiuo principu vadovavomės per šią sunkią krizę ir toliau juo vadovausimės, nes palaikome savo kolegas, klientus ir tarptautinę bendruomenę, tikėdamiesi taikaus šios krizės sprendimo.“

Tai paskelbta po to, kai „Visa“ ir „Mastercard“ taip pat sustabdė veiklą.

Apie 20 tūkst. savanorių iš įvairių šalių išvyko į Ukrainą, kad prisijungtų prie kovos su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, sekmadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Šis skaičius dabar yra apie 20 000. Daugiausia tai yra savanoriai iš įvairių Europos šalių,“ –transliuotojui CNN teigė D.Kuleba.

„Daug žmonių pasaulyje nekenčia Rusijos ir to, ką ji darė pastaraisiais metais, tačiau niekas nedrįso atvirai prieštarauti ir kovoti“, – sakė jis.

VIDEO: Kaip atrodė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą žemėlapiuose – svarbiausi faktai ir karinių veiksmų seka

Kaip atrodė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą žemėlapiuose – svarbiausi faktai ir karinių veiksmų seka

Šarūnas Mičiulis, Eligija Barkutė

„Taigi, kai žmonės pamatė, kad ukrainiečiai kovoja, kad ukrainiečiai nepasiduoda, daugelis pajuto motyvaciją stoti į kovą“ ir priversti Rusiją atsakyti už invaziją.

Visgi nors ministras teigė suprantantis užsieniečių norą prisidėti prie kovos, svarbiausia gauti „tvarią, politinę, ekonominę ir karinę paramą“ iš viso pasaulio.

„Mums reikia ir JAV vadovavimo šioje kovoje, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybai“, – kalbėjo D.Kuleba.

Praėjusio mėnesio pabaigoje, prasidėjus invazijai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvirai pakvietė užsieniečius į savo šalį prisijungti prie „Tarptautinio legiono“, kuris kartu su ukrainiečiais kovotų prieš rusus.

Savanoriai buvo kviečiami kreiptis į Ukrainos ambasadas savo šalyse.

Tarp šalių, leidusių savo piliečiams prisijungti prie tarptautinių brigadų, formuojamų kovai su Rusijos pajėgomis Ukrainoje, yra ir Danija.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss davė panašų leidimą JK piliečiams, tačiau jai sekmadienį prieštaravo šalies ginkluotųjų pajėgų vadovas admirolas Tony Radakinas, teigdamas, kad britų kova su Rusija Ukrainoje būtų „neteisėta ir nenaudinga“.

Šalies sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad nuo tada, kai praėjusį mėnesį prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, Lenkijos sieną iš Ukrainos buvo leista kirsti milijonui žmonių.

Lenkijos nuolatinės atstovybės prie ES duomenimis, vien šeštadienį Lenkijos ir Ukrainos sieną kirto rekordinis skaičius – daugiau kaip 129 tūkst. pabėgėlių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį  Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Maskva planuoja savo tikslų Ukrainoje pasiekti diplomatijos arba karinėmis priemonėmis, pranešė Eliziejaus rūmai.

Pasak vieno Prancūzijos prezidentūros pareigūnų, V.Putinas pareiškė E.Macronui, kad Rusija pasieks savo tikslus Ukrainoje „arba per derybas, arba per karą“.

Taip pat šaltinis pridūrė, jog Rusijos prezidentas tvirtino „neketinąs“ atakuoti branduolinių objektų Ukrainoje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, sekmadienį pranešė Valstybės departamento atstovas spaudai, pasaulio lyderiams mėginant sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą.

Manoma, kad E.Macronas priims A.Blinkeną antradienį apie 18 val. vietos (19.00 val. Lietuvos) laiku, pranešė atstovas spaudai.

E.Macronas sekmadienį surengė naujas telefonines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu – ketvirtą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Ukrainiečiai turi planą, kaip „vienaip ar kitaip užtikrinti vyriausybės tęstinumą“, jei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis būtų nužudytas, sekmadienį interviu CBS laidai „Face the Nation“ sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Ukrainiečiai yra parengę planus, apie kuriuos neketinu kalbėti ar gilintis į detales, kaip užtikrinti vienokį ar kitokį vyriausybės tęstinumą“, – sakė A.Blinkenas.

A.Blinkenas taip pat pagyrė V.Zelenskį už jo lyderystę per šią krizę.

„Lyderystė, kurią parodė prezidentas V.Zelenskis, visa vyriausybė, yra nuostabi, jie įkūnijo šiuos neįtikėtinai drąsius Ukrainos žmones“, – sakė A.Blinkenas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį atmetė Rusijos reikalavimus suteikti garantijas, kad naujos, su Ukraina susijusios sankcijos nepaveiks Maskvos teisių pagal atnaujintą susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos.

Bendrojo visapusiško veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), iš kurio JAV pasitraukė 2018 metais, šalims priartėjus prie naujo susitarimo, A.Blinkenas atmetė šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareikštus naujus reikalavimus.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

Televizijos CBS laidai „Face the Nation“ A.Blinkenas sakė, kad sankcijos Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą „neturi nieko bendra su Irano branduoliniu susitarimu“.

"[Šie dalykai] tarpusavyje jokiu būdu nėra susiję, todėl manau, kad tai nesvarbu“, – sakė valstybės sekretorius.

S.Lavrovas šeštadienį pareiškė, kad Maskva reikalauja garantijų iš JAV prieš pritardama daugiašaliam susitarimui dėl Irano branduolinės programos, motyvuodamas tokį reikalavimą dabartine Vakarų šalių sankcijų Rusijai banga.

Pasak jo, Vakarų „sankcijų lavina“ reiškia, jog Maskva reikalaus „aiškaus atsakymo“, kad naujosios sankcijos neturės įtakos jos teisėms pagal branduolinį susitarimą.

Šie nauji Rusijos reikalavimai galėtų sudaužyti viltis, kad susitarimas netrukus bus pasiektas.

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde sekmadienį „Twitter“ patarė savo piliečiams nevykti į Rusiją dėl „rimtos ir nenuspėjamos saugumo padėties platesniame regione“.

Britų transliuotojas BBC sekmadienį paskelbė, kad jo televizijos kanalas „World News“ buvo pašalintas iš eterio Rusijoje, Maskvai karo Ukrainoje metu tęsiant savo kampaniją prieš užsienio žiniasklaidą.

„BBC World News“ laidų vedėja Victoria Derbyshire pirmoji paskelbė, kad ši televizija Rusijoje buvo pašalinta iš eterio.

BBC atstovas sakė, kad „BBC World News“ Rusijoje nematoma nuo šeštadienio.

„Apgailestaujame, kad iš mūsų žiūrovų Rusijoje atimta galimybė gauti patikimas ir nešališkas naujienas tokiu metu, kai jiems jų reikia labiausiai“, – sakė atstovas.

Anksčiau virtinė tarptautinių transliuotojų, tarp jų BBC ir CNN, paskelbė, kad liaujasi rengti reportažus Rusijoje, nes šioje šalyje priimtas įstatymas, numatantis įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie jos invaziją į Ukrainą.

Vašingtonas matė  „labai patikimų pranešimų“, kad Rusija per savo invaziją Ukrainoje įvykdė karo nusikaltimų, ypač atakuodama civilius, sekmadienį sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Matėme labai patikimų pranešimų apie tyčines atakas prieš civilius, o tai būtų karo nusikaltimas“, – JAV televizijos CNN pokalbių laidoje „State of the Union“ sakė prezidento Joe Bideno vyriausiasis diplomatas.

Rusijos sąjungininkas Kazachstanas šeštadienį leido rengti didelį taikos mitingą didžiausiame šalies mieste, šios Centrinės Azijos valstybės valdžiai tikriausiai norint atsiriboti nuo sankcijas išprovokavusio Maskvos karo Ukrainoje.

Buvusio sovietinio Kazachstano režimas nuolat blokuoja politines demonstracijas, bet tikriausiai išsigando pasiūlymų beprecedentes Vakarų sankcijas Rusijai dėl Ukrainos taikyti ir Maskvos sąjungininkėms.

Kazachstano užsienio reikalų ministerija akcentuoja neutralumą dėl konflikto Ukrainoje ir šią savaitę pakvietė Britanijos ambasadorių deryboms, vienai britų parlamentarei pirmadienį, kaip atrodo, paraginus skelbti sankcijas asmenims šioje šalyje, remiantiems Rusijos lyderį Vladimirą Putiną.

Į protestą 1,8 mln. gyventojų turinčiame finansų centre Almatoje susirinko daugiau kaip 2 tūkst. demonstrantų. Jie išklausė Ukrainos himną ir skandavo šūkius už taiką bei įžeidimus V.Putinui.

Kazachstano URM šeštadienį sakė gavusi Londono patikinimą, kad Britanija neskelbs sankcijų šaliai dėl Rusijos invazijos.

Konsultacijos buvo surengtos britų opozicinės Leiboristų partijos parlamentarei Margaret Hodge paklausus užsienio reikalų sekretorės Liz Truss, ar asmenims iš tokių šalių kaip Kazachstanas ir Azerbaidžanas bus taikomos sankcijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

L.Truss atsakė, kad per parlamento sesiją pirmadienį „aiškinsis klausimus dėl Kazachstano ir kitų šalių“.

Maskva sausio mėnesį suvaidino lemiamą vaidmenį nutraukiant kruviną politinę krizę Kazachstane, kazachų prezidentui Kassymui-Jomartui Tokayevui pasikvietus karių iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) – šešių buvusių sovietinių šalių karinio bloko.

Daugiau kaip 200 žmonių žuvo per susirėmimus, kilusius po daugiausia taikių protestų prieš degalų kainos padidinimą.

Kazachstanas dėl šio smurto kaltino tarptautinių ryšių turinčius „teroristus“, bet tokios teorijos įrodymų nėra.

JAV sekretorius Antony Blinkenas susitiko Moldovos premjere Natalia Gavrilita ir prezidente Maia Sandu. Jis yra tik trečiasis valstybės sekretorius, apsilankęs Moldovoje, rašo BBC.

Iš A.Blinkeno buvo išgirsta replikų apie vienybę, tačiau moldavai nori tvirtų garantijų dėl savo saugumo. Praėjusią savaitę jie pateikė paraišką dėl narystės ES.

Konkrečių įrodymų, patvirtinančių moldavų nuogąstavimus, nėra. Jos grindžiamos dešimtmečių senumo istorija: į rytus nuo sostinės, 128 km nuo sienos su Ukraina, yra Padniestrė – Rusijos remiamas regionas, kuris 1990 m. atsiskyrė nuo Moldovos. Maskva ten vis dar turi karinę bazę, kurioje tarnauja apie 15 tūkst. karių.

Kai A.Blinkeno buvo paklausta, kokios jo garantijos, jis atsakė: „Jūs matėte, kokį visuotinį atsaką mes sutelkėme prieš Rusijos agresiją, kada ir kur ta agresija vėl gali pasireikšti, mes padarysime tą patį.“

Jis taip pat sakė, kad sieks gauti finansavimą, kad padėtų Moldovai pasirūpinti ukrainiečių pabėgėliais, kuriuos ji priėmė. Šalis sunkiai tvarkosi su šia problema – Moldova yra viena skurdžiausių ir mažiausių Europos valstybių.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį sakė, kad JAV kartu su savo sąjungininkais Europoje svarsto galimybę uždrausti Rusijos naftos importą, siekdami dar labiau nubausti šią šalį už neišprovokuotą invaziją į Ukrainą.

„Kalbant apie rusišką naftą, vakar kalbėjausi telefonu su prezidentu ir kitais kabineto nariais būtent šia tema, ir dabar kalbamės su savo partneriais bei sąjungininkais Europoje, kad koordinuotai apsvarstytume galimybę uždrausti rusiškos naftos importą užtikrinant, jog pasaulio rinkose vis dar būtų tinkamas naftos tiekimas“, – sakė jis CNN laidoje „State of the Union“.

„Šiuo metu vyksta labai aktyvios diskusijos“, – pridūrė A.Blinkenas.

JAV jau paskelbė daugybę sankcijų Rusijai ir prezidentui Vladimirui Putinui po to, kai ši šalis praėjusį mėnesį surengė neišprovokuotą invaziją į Ukrainą. Tačiau beprecedentis žingsnis – sankcijos naftos eksportui – greičiausiai sukeltų kainų šuolį ir suduotų skaudų smūgį vartotojams visame pasaulyje, nes Rusija yra antroji naftos gamintoja pasaulyje.

Po to, kai dėl Rusijos karinės invazijos buvo uždaryti šalies uostai Juodojoje jūroje, Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė yra pasirengusi skubiai organizuoti žemės ūkio produktų eksportą geležinkeliais, rašo „The Guardian“.

Ukraina, viena didžiausių žemės ūkio produktų gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje, savo grūdus, augalinį aliejų ir kitus maisto produktus eksportavo laivais.

„Ši situacija kelia problemų ne tik Ukrainai. Ukrainos grūdų dalis pasaulinėje rinkoje sudaro 11 proc., saulėgrąžų aliejaus – 55 proc.“, – socialiniame tinkle pranešė Ukrainos geležinkeliai.

Ukrainos geležinkeliai teigia, kad gali pristatyti grūdus prie sienų su Rumunija, Vengrija, Slovakija ir Lenkija, iš kur grūdai gali būti pristatyti į Europos šalių uostus ir logistikos centrus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį surengė naujas telefonines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pranešė Eliziejaus rūmai.

Pokalbis, pasak prezidentūros pareigūno, truko 1 val. 45 min. ir buvo surengtas E.Macrono prašymu. Tai buvo ketvirtas kartas nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną, kai jiedu kalbėjosi.

Pokalbis įvyko po įtempto kovo 3 dienos skambučio, po kurio Eliziejaus rūmai pareiškė, kad E. Macronui atrodo, jog „blogiausia Ukrainoje dar tik laukia“, nes V.Putinas ketina užgrobti „visą“ šalį.

Izraelio premjeras Naftali Bennettas sekmadienį po diplomatinių kelionių, įskaitant apsilankymą Kremliuje, sakė, kad jo šalis turi „moralinę pareigą“ padėti sustabdyti kovas Ukrainoje, net jei sėkmės šansai „nėra dideli“, praneša BNS.

N.Bennettas šeštadienį Kremliuje tris valandas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o paskui nuskrido į Berlyną susitikti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Izraelio premjeras, kurio Kyjivas po Rusijos invazijos paprašė pradėti dialogą su Maskva, taip pat surengė tris telefoninius pokalbius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per 24 valandas.

Prieš Izraelio vyriausybės savaitinį posėdį N.Bennettas sakė „negalintis daugiau plėstis“ apie savo derybas, bet nurodė, kad šalis „pagal poreikį“ tęs savo diplomatines pastangas.

„Net jei šansai nėra dideli – kol yra bent menkiausia galimybė, o mes galime kreiptis į visas šalis ir veikti – manau, kad mūsų moralinė pareiga dėti visas pastangas“, – sakė jis.

N.Bennettas kol kas laikosi atsargios pozicijos dėl karo Ukrainoje ir siekia išlaikyti bendradarbiavimą saugumo srityje su Rusija, turinčia daug karių Izraelio šiaurinėje kaimynėje Sirijoje.

N.Bennettas iki šiol neprisidėjo prie užsienio lyderių, pasmerkusių Rusijos invaziją Ukrainoje – jis pabrėžė tvirtus Izraelio ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu.

Jo susitikimas su V.Putinu yra pirmasis atvejis, kai Rusijos prezidentas aptarė Ukrainos konfliktą tiesiogiai susitikęs su užsienio lyderiu.

N.Bennettas ir V.Putinas taip pat aptarė Vienoje vykstančias derybas siekiant atgaivinti 2015 metų daugiašalį susitarimą, pagal kurį Iranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą, sakė vienas izraeliečių pareigūnas. Izraelis griežtai priešinasi šiam susitarimui, oficialiai vadinamam Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).

Susitarimas buvo ties žlugimo riba nuo 2018 metų, kai tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vienašališkai išvedė iš jos Vašingtoną.

Šeštadienį Iranas ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) susitarė laikytis „pragmatiško požiūrio“ sprendžiant visus išliekančius nesutarimus, pareiškė šios Jungtinių Tautų agentūros vadovas.

TATENA kelerius metus spaudžia Iraną pasiaiškinti dėl ankstesnio branduolinių medžiagų laikymo keturiuose nedeklaruotuose objektuose.

Prieš pasirodant naujienoms apie N.Bennetto apsilankymą Maskvoje, Rusija paskelbė, kad sieks JAV garantijų prieš pritardama atnaujintam daugiašaliam susitarimui dėl Irano branduolinės programos. Tai galėtų sudaužyti viltis, kad susitarimas netrukus bus pasiektas.

Izraelis nieko nekomentavo dėl N.Bennetto vėliausios diplomatijos galimų sąsajų su žydų valstybės pastangomis priešintis naujam susitarimui su Iranu.

Sekmadienį N.Bennettas gyrė TATENA vadovą Rafaelį Grossi, nesutikusį pamiršti neatsakytų klausimų dėl Irano ankstesnės branduolinės veiklos, kaip reikalavo Teheranas.

„Susitarimo trūkumai smarkiai nusveria jo privalumus“, – sakė N.Bennettas.

Sekmadienį Rusijoje užblokuotos „MediaZone“ ir „Republic“ svetainės, Rusijoje pripažintos „užsienio agentais“, tačiau „Mediazona“ redakcija pranešė, kad jie ir toliau dirbs savo darbą, nepaisant blokavimo.

„Pasak agentūros, mūsų informacija neatitinka „oficialių šaltinių“, todėl „kelia paniką ir sudaro prielaidas masiniams viešosios tvarkos bei visuomenės saugumo pažeidimams“. Išvertus į paprastą kalbą: mums neleidžiama vadinti karo karu ir sąžiningai apie jį kalbėti“, – teigia redakcija.

Pranešimą apie blokuojamą svetainę gavo ir „7x7“. Diena anksčiau Rusijos Generalinės prokuratūros prašymu užblokuota apie 10 Rusijos žiniasklaidos priemonių, įskaitant ir regionines.

Rusijos bankai sekmadienį paskelbė planuojantys išduoti Kinijos sistemos „UnionPay“ korteles, kompanijoms „Visa“ ir „Mastercard“ stabdant veiklą Rusijoje dėl jos invazijos į Ukrainą.

Rusijos bankų „Visa“ ir „Mastercard“ kortelės nebegalios užsienyje, o užsienyje išduotos kortelės nebeveiks Rusijoje, šeštadienį paskelbė šios mokėjimo kortelių milžinės.

Rusų bankai „Sberbank“ ir „Alfa Bank“ paskelbė, kad rengiasi įdiegti „UnionPay“ korteles.

„Sberbank“ dirba dėl galimybės išduoti bendro ženklo korteles „Mir-UnionPay“. Vėliau informuosime jus apie šio reikalo grafikus“, – sakoma didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ pranešime.

Kaip rašo BNS, didžiausias privatus šalies bankas „Alfa Bank“ nurodė, kad „jau dirba dėl Kinijos nacionalinės mokėjimų sistemos „UnionPay“ kortelių įdiegimo“.

„Rosbank“, „Tinkoff Bank“ ir „Moskovskij kreditnyj bank“ (MKB) taip pat rengiasi išduoti „UnionPay“ korteles, pranešė rusų naujienų agentūros.

Rusijos ekonomika, ypač – jos finansų sektorius, patiria beprecedentes sankcijas, Maskvai pasiuntus į Ukrainą dešimtis tūkstančių savo karių.

Rusijos centrinis bankas pranešė, kad nacionalinių bankų jau išduotos „Visa“ ir „Mastercard“ kortelės toliau veiks Rusijoje iki savo galiojimo pabaigos, nes visi mokėjimai Rusijoje daromi per nacionalinę sistemą.

Tačiau centrinis bankas įspėjo, kad į užsienį vykstantiems rusams reikės turėti kitų mokėjimo priemonių.

Popiežius Pranciškus sekmadienį apgailestavo dėl to, ką pavadino „kraujo ir ašarų upėmis“ Ukrainoje po Rusijos invazijos į šią šalį, ir pareikalavo sukurti humanitarinius koridorius pabėgėliams, rašo BNS.

„Ukrainoje teka kraujo ir ašarų upės. Tai ne tik karinė operacija, bet ir karas, sėjantis mirtį, destrukciją ir kančią. Aukų skaičius auga, kaip ir bėgančių žmonių, ypač motinų ir vaikų, skaičius. Humanitarinės pagalbos poreikis šioje kankinamoje šalyje kas valandą smarkiai auga“, – sakė popiežius Pranciškus vidudienio maldos susitikime.

„Nuoširdžiai prašau iš tikrųjų užtikrinti humanitarinės pagalbos koridorių saugumą ir garantuoti bei palengvinti pagalbos patekimą į apgultus rajonus, kad būtų suteikta gyvybiškai svarbi pagalba mūsų broliams ir seserims, prispaustiems bombų ir baimės“, – sakė jis.

Pranciškus taip pat padėkojo „visiems, kurie priima pabėgėlius“.

Be to, popiežius paskelbė išsiuntęs du kardinolus į Ukrainą, o tai yra labai neįprastas žingsnis.

Pontifikas sekmadienį sakė, kad „Šventasis Sostas pasirengęs padaryti viską, kad pasitarnautų taikai“.

Pasak jo, šiomis dienomis Ukrainoje yra kardinolas Konradas Krajewskis, popiežiškasis išmaldininkas, kad išdalintų pagalbos siuntą vargstantiems, ir kardinolas Michaelas Czerny, Pagalbos integraliam žmogaus vystymuisi dikasterijos laikinasis vadovas.

„Dviejų kardinolų buvimas ten yra ne tik popiežiaus atstovavimas, bet ir visų krikščionių, kurie nori prieiti arčiau ir pasakyti: „Karas yra beprotybė! Sustokite, prašau! Pažvelkite į šį žiaurumą!“, – sakė Pranciškus, bet nenurodė, kur konkrečiai išvyko šie du kardinolai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį kalbėdamas telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, paragino skubiai paskelbti visuotines paliaubas Ukrainoje, pranešė turkų lyderio biuras.

Po sekmadienį įvykusio valandos trukmės pokalbio Turkijos prezidentūra pareiškime nurodė, jog R.T.Erdoganas paragino nutraukti kovas, kad būtų „sprendžiamos humanitarinės problemos“ ir „ieškoma politinio konflikto sprendimo“.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje tęsiasi jau 11-ą dieną.

R.T.Erdoganas paragino atidaryti humanitarinius koridorius ir sudaryti taikos susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos.

Jo biuras nurodė, kad jis pasakė V.Putinui, jog yra „pasirengęs visokeriopai prisidėti“ prie sprendimo paieškų.

Turkija palaiko glaudžius ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina ir siekia tapti tarpininke. Ji pakvietė abi šalis į kitą savaitę pietiniame Antalijos mieste vyksiantį diplomatinį forumą.

Kovo 11–13 dienomis rengiamame diplomatiniame forume turi dalyvauti Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „aktyviai dirba“ dėl susitarimo su Lenkija, kad Ukrainai būtų tiekiami naikintuvai, taip siekiant pastiprinti Kyjivo gynybą Rusijai tęsiant invaziją šioje šalyje.

Daug žiniasklaidos priemonių šeštadienį pranešė, kad JAV pareigūnai kalbėjo apie galimą susitarimą, pagal kurį Lenkija nusiųstų sovietinių karo lėktuvų MIG-29 Ukrainai, o mainais gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.

JAV pareigūnai, tarp jų A.Blinkenas, nuo šios savaitės pradžios menkindavo galimybę, kad kuri nors NATO šalis tiektų Rusijos užpultai Ukrainai lėktuvų.

Tačiau sekmadienį lankydamasis Moldovoje A.Blinkenas patvirtino, kad šis klausimas aktyviai aptarinėjamas.

„Negaliu kalbėti apie terminus, bet galiu tik pasakyti, kad labai, labai aktyviai tai svarstome“, – žurnalistams sakė Moldovoje viešintis JAV diplomatijos vadovas.

A.Blinkenas sakė, kad JAV „labai aktyviai bendrauja su Ukrainos pareigūnais, kad gautų naujausią jų poreikių įvertinimą“.

„Gaudami šį įvertinimą, dirbame ties tuo, ką mes, sąjungininkai ir partneriai, galime padaryti“, kad sustiprintume Kyjivo gynybą nuo Rusijos invazijos, sakė jis.

„Šiuo metu aktyviai svarstome lėktuvų, kuriuos Lenkija gali tiekti Ukrainai, klausimą ir ieškome būdų, kaip galėtume papildyti lėktuvų atsargas, jei Lenkija nuspręstų juos tiekti“, – pridūrė A.Blinkenas.

Komentaras pasirodė kitą dieną po A.Blinkeno susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba prie Lenkijos ir Ukrainos sienos. D.Kuleba spaudė JAV valstybės sekretorių dėl lėktuvų.

Praėjus 10 brutalaus karo dienų, ukrainiečių diplomatijos vadovas sakė: „Ne paslaptis, kad didžiausias mūsų poreikis – naikintuvai, šturmo lėktuvai ir oro gynybos sistemos.“

„Jeigu prarasime oro erdvę, bus pralieta daug daugiau kraujo ant žemės“, – teigė D.Kuleba, šalia stovint A.Blinkenui. 

Nors reikšminga Ukrainos oro pajėgų dalis nuo karo pradžios vasario 24-ąją nenukentėjo, ir Ukraina, ir Rusija patyrė reikšmingų nuostolių. Nė viena karo šalis nekontroliuoja oro erdvės virš Ukrainos.

Eskalacijos rizika 

Jungtinės Valstijos ir kai kurios kitos svarbios NATO narės priešinosi susitarimui ir nerimavo, kad Rusija tai gali interpretuoti kaip NATO, kuriai priklauso Lenkija, aktyvų įsitraukimą į Ukrainos karą ir sukelti daug didesnį konfliktą.

Tačiau tie, kas pritaria Ukrainos aprūpinimui karo lėktuvais iš NATO šalių, nurodo, kad Aljansas, ypač JAV, nuo karo pradžios kasdien skiria Kyjivo armijai tonas letalios ginkluotės ir amunicijos.

Kita problema ta, kad JAV neturi pagamintų naikintuvų, kuriuos galėtų greitai perduoti Lenkijai, o lėktuvai reikalingi ir jai, kad ji galėtų apsiginti, nes šalis taip pat susiduria su potencialia Rusijos grėsme.

Bet kokiam susitarimui turėtų pritarti Baltieji rūmai, JAV Kongresas ir, tikėtina, NATO.

JAV Kongresas tikriausiai sutiks, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui šeštadienį vaizdo ryšiu paraginus Amerikos įstatymų leidėjus duoti daugiau ginklų.

Tačiau nebūtinai sutiks pati Lenkija.

„Lenkija nesiųs savo naikintuvų į Ukrainą ir neleis naudotis savo oro uostais. Mes reikšmingai padedame daugelyje kitų sričių“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė lenkų premjero kanceliarija.

Pagalba Ukrainai

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš 10 dienų ekonominiai ir humanitariniai šio karo nuostoliai smarkiai išaugo; pareigūnai praneša, kad jau žuvo šimtai civilių.

Sąjungininkės Vakaruose siunčia Ukrainai ginklų, amunicijos ir lėšų.

„Dirbame su lenkais šiuo klausimu ir konsultuojamės su kitomis savo sąjungininkėmis NATO“, – sakė vienas laikraščio „The Wall Street Journal“ ir televizijos NBC cituojamas Baltųjų rūmų pareigūnas.

Kyjivas ragina Vakarus didinti karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant karo lėktuvus. V.Zelenskis paprašė buvusių Varšuvos pakto šalių duoti Ukrainai rusų gamybos karo lėktuvų, kuriuos ukrainiečių pilotai mokėsi valdyti.

Šeštadienį V.Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į JAV įstatymų leidėjus, prašydamas toliau teikti pagalbą jo šaliai ir įtraukti Rusijos naftos importą į juodąjį sąrašą.

„The Wall Street Journal“ citavo du žmones, sakiusius, kad V.Zelenskis karo lėktuvų paprašė Senato mažumos lyderiui Mitchui McConnellui paklausus Ukrainos vadovo, ko jam reikia labiausiai.

„JAV ir jų sąjungininkių noras skubiai paremti Ukrainos žmonių laisvę niekad nebuvo toks didelis“, – sakė senatorius Robas Portmanas po savo ir Senato daugumos lyderio pavaduotojo Dicko Durbino pokalbio su V.Zelenskiu.

„Privalome pašalinti visas kliūtis, kad visos paramos Ukrainai priemonės apimtų... būdą Jungtinėms Valstijoms kompensuoti mūsų partnerėms Rytų Europoje, norinčioms atiduoti savo sovietinius lėktuvus Ukrainai. Negalime gaišti“, – sakoma R.Portmano pareiškime.

JAV įstatymo leidėjai pažadėjo papildomą 10 mlrd. dolerių (9,15 mlrd. eurų) vertės pagalbą, tačiau Baltieji rūmai kol kas atmetė galimybę įtraukti į sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektorių, baimindamiesi, kad tai padidintų kainas ir pakenktų JAV vartotojams, kuriuos ir taip slegia rekordinė infliacija.

Praėjusią savaitę Vašingtonas nusprendė Kijevui skirti 350 mln. dolerių (320 mln. eurų) vertės papildomos karinės pagalbos – tai didžiausias toks paketas JAV istorijoje.

Pietų Korėja sekmadienį paskelbė, kad kontroliuos eksportą į artimą Maskvos sąjungininkę Baltarusiją, „faktiškai remiančią Rusijos invaziją į Ukrainą“.

Nenurodydama, kokių konkrečiai priemonių bus imtasi, Pietų Korėjos Užsienio reikalų ministerija sakė, kad suvaržymai bus panašūs į anksčiau Rusijai įvestas priemones.

Praėjusį mėnesį Pietų Korėja paskelbė, kad griežtins eksporto į Rusiją kontrolę, uždrausdama eksportuoti strateginę reikšmę turinčias prekes, ir prisidės prie Vakarų šalių, sustabdžiusių finansines transakcijas su keliais dideliais Rusijos bankais.

„Mūsų vyriausybė šiandien nusprendė taikyti eksporto kontrolės priemones ir Baltarusijos atžvilgiu, priėjusi prie išvados, kad Baltarusija faktiškai remia Rusijos invaziją į Ukrainą“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Rusijos kariuomenė naudojasi Baltarusijos teritorija savo sausumos ir oro pajėgų atakoms Ukrainoje rengti, nors autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pabrėžia, kad jo pajėgos invazijoje nedalyvauja.

Pietų Korėjos pranešimas pasirodė Vakarų vyriausybėms, sporto organizacijoms ir didelėms kompanijoms izoliuojant Rusiją ir įvedant jai skaudžias sankcijas dėl tarptautinės bendrijos pasmerkto kaimynės užpuolimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį įspėjo, kad Ukrainos kaip valstybės gali nelikti, jei jos lyderiai „toliau darys tai, ką daro“.

Jis taip pat pareiškė, kad bet kuri šalis, mėginanti nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos, Maskvos būtų laikoma konflikto dalyve, ir lygino sankcijas su karo paskelbimu.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad jau dabar „rimtas“ karo Ukrainoje poveikis pasaulio ekonomikai taptų „dar labiau griaunantis“, jei konfliktas eskaluotųsi.

Iš Rusijos pajėgų užpultos Ukrainos bėgančių žmonių skaičius viršijo 1,5 mln., ir tai yra „sparčiausiai auganti pabėgėlių krizė“ Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, sekmadienį pranešė Jungtinės Tautos.

„Per 10 dienų daugiau kaip 1,5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos pasitraukė į kaimynines šalis – tai sparčiausiai auganti pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – sakoma „Twitter“ paskelbtame JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) pareiškime.

Šeštadienį UNHCR skelbė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainą paliko beveik 1,37 mln. žmonių.

JT pareigūnai prognozuoja, kad pabėgėlių srautas toliau didės, Rusijai tęsiant puolimą Ukrainoje ir tebevykstant įnirtingiems mūšiams aplink sostinę Kyjivą.   

Nuo vasario 24-osios iš Ukrainos į Lenkiją iš viso pabėgo 922 400 žmonių, sekmadienį pranešė Lenkijos pasieniečiai.

Ukrainiečių pabėgėliai taip pat atvyksta į Vengriją, Moldovą, Rumuniją ir Slovakiją.

Tuo metu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad išpuolių prieš sveikatos priežiūros centrus Ukrainoje daugėja, o tai, pasak jos, yra medicinos neutralumo ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas.

Rusijoje mažmenininkai ribos būtiniausių maisto produktų pardavimą, kad suvaržytų spekuliavimą juodojoje rinkoje ir užtikrintų prekių įperkamumą, sekmadienį paskelbė vyriausybė.

Pranešimas pasirodė pasijutus sankcijų, įvestų Rusijai dėl invazijos į Ukrainą, poveikiui.

Pramonės ir prekybos ministerija savaitgalį paskelbė, jog būta atvejų, kai būtiniausi maisto produktai perkami „kiekiais, aiškiai didesniais nei būtina privačiam vartojimui (iki kelių tonų), vėlesniam perpardavimui“.

Mažmenininkams atstovaujančios prekybos organizacijos pasiūlė leisti mažmenininkams riboti tam tikrų prekių, parduodamų asmenims vienu kartu, kiekį, sakoma ministerijos pareiškime.

„Pramonės ir prekybos ministerija ir Žemės ūkio ministerija parėmė šią prekybos organizacijų iniciatyvą“, – sakoma pareiškime. Jame pažymima, kad pačios organizacijos parengs savo politiką.

Tarp būtiniausių produktų, kurių kainas kontroliuoja valstybė, yra duona, ryžiai, miltai, kiaušiniai, tam tikri mėsos ir pieno produktai.

Vakarų šalys įvedė Rusijai skaudžias finansines ir kultūrines sankcijas, Kremliui vasario 24-ąją pradėjus invaziją kaimyninėje Ukrainoje.

Šalies centrinis bankas pastarosiomis dienomis ėmėsi beprecedenčių priemonių ekonomikai ir rubliui pastiprinti, įskaitant kapitalo kontrolę.

Rublio nuvertėjimas atgaivino nemalonius prisiminimus apie 10-ojo dešimtmečio finansinį nestabilumą, kai dėl devalvacijos ir infliacijos išgaravo milijonų rusų santaupos.

Moldovos ministrė pirmininkė Natalia Gavrilita sekmadienį paragino Jungtines Valstijas suteikti daugiau humanitarinės pagalbos, nes bėgančių nuo karo Ukrainoje žmonių skaičius šioje nedidelėje Europos šalyje pasiekė 120 000.

Susitikimo su į Moldovą atvykusiu JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu pradžioje ji sakė, kad jos 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, kuri yra viena skurdžiausių Europoje, slegia nuo Rusijos invazijos kaimyninėje Ukrainoje bėgančių žmonių našta.

„Iki šio ryto sieną iš Ukrainos kirto daugiau kaip 230 000 žmonių, o 120 000 liko Moldovoje. Iš jų 96 000 yra Ukrainos piliečiai. Tokiai mažai šaliai kaip Moldova proporcingai tai yra labai didelis skaičius“, – N.Gavrilita sakė A.Blinkenui.

„Visi susitelkė, kad priimtų, suteiktų prieglobstį, aprūpintų maistu, suteiktų pagalbą tiems, kurie bėga nuo karo“, – kalbėjo ji.

„Tačiau mums reikės pagalbos, kad susidorotume su šiuo antplūdžiu, ir jos reikia greitai“, – pridūrė premjerė.

A.Blinkenas sakė, kad Moldova „gali tikėtis mūsų visapusiškos paramos“.

Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas šiomis dienomis lanko Belgiją, Lenkiją, Moldovą ir Baltijos šalis, siekdamas patvirtinti Vašingtono paramą Ukrainai.

„Žavimės dosnumu, svetingumu, noru būti tokiais gerais draugais nelaimės ištiktiems žmonėms. Ir iš tiesų norime padaryti viską, ką galime, kad padėtume jums susidoroti su užgriuvusia našta“, – kalbėjo A.Blinkenas.

Šeštadienį Lenkijoje viešėjęs A.Blinkenas sakė, kad Vašingtonas siekia suteikti 2,75 mlrd. dolerių (2,5 mlrd. eurų) humanitarinei krizei spręsti, iš Ukrainos pabėgus beveik 1,4 mln. civilių gyventojų.

Europos Sąjunga skirs 500 milijonų eurų humanitarinei paramai pabėgėliams iš Ukrainos. Taip pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Neatidėliotina humanitarinė pagalba bus naudojama valstybių narių, susiduriančių su didžiuliu pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžiu, išlaidoms padengti.

Pagalba žadama ir Moldovai, kur glaudžiasi dešimtys tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos. ES taip pat nusprendė suteikti jiems teisę dirbti, mokytis ir kt. nenagrinėjant individualių prašymų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo už šiuos sprendimus.

Pasak U.von der Leyen, ES ir toliau rems žmones iš Ukrainos.

Vašingtono tarptautiniame oro uoste šeštadienį nusileido Rusijos lėktuvas, turėjęs paimti keliolika Maskvos Jungtinių Tautų misijos diplomatų, kuriuos Vašingtonas kaltina šnipinėjimu, pranešė pareigūnai.

Maskvai įsiveržus į Ukrainą, Jungtinės Valstijos uždarė savo oro erdvę visiems Rusijos orlaiviams.

Tačiau lėktuvui „Iljušin Il-96“ buvo leista nutūpti Daleso tarptautiniame oro uoste. Nusileidimą patvirtino „FlightAware“ svetainė, kurioje stebimas visas oro judėjimas.

„JAV vyriausybė pritarė Rusijos vyriausybės užsakytam skrydžiui, kad būtų palengvintas Rusijos JT misijos darbuotojų, kurie buvo išsiųsti už piktnaudžiavimą gyvenamosios vietos privilegijomis, išvykimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Valstybės departamento atstovas.

„Ši speciali išimtis buvo padaryta siekiant užtikrinti, kad Rusijos misijos personalas ir jo šeimos nariai išvyktų iki mūsų nurodytos datos“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos pirmadienį nurodė iki kovo 7 dienos išsiųsti 12 Rusijos JT misijos narių.

Kitą dieną, vėlgi remdamosi įtariamu šnipinėjimu, JAV nurodė išsiųsti iš šalies JT sekretoriate dirbantį Rusijos pilietį.

„Tai priešiškas žingsnis prieš mūsų šalį“, – feisbuke teigė Rusijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Anatolijus Antonovas ir pridūrė, kad Maskva „visiškai atmeta“ JAV teiginius.

Pasak rusų diplomatinio šaltinio, Rusijos misijoje dirba apie 100 žmonių.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigia, kad Rusija bombarduoja Ukrainos gyvenamąsias vietoves, siekdama palaužti šalies moralę, rašo BBC.

Savo kasdienėje žvalgybos ataskaitoje ministerija teigia, kad Ukrainos pasipriešinimo stiprumas ir toliau stebina Rusiją, kuri į tai atsakė taikydamasi į tokius miestus kaip Charkovas, Černigovas ir Mariupolis.

Ministerija lygina Rusijos strategiją su jos kampanijomis Sirijoje 2016 m. ir Čečėnijoje 1999 m., kai Rusijos kariuomenė intensyviai apšaudė daug pastatų turinčias teritorijas.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Rusijos žengimą į priekį sulėtino tai, jog Ukraina taikėsi į jos tiekimo linijas.

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados vyriausybės paragino savo piliečius palikti Rusiją, teigiama JAV valstybės departamento ir Kanados užsienio reikalų ministerijos ataskaitose, kurias cituoja UNIAN.

Abi vyriausybės taip pat pakartojo rekomendaciją JAV ir Kanados piliečiams nevykti į Rusiją.

„Nekeliaukite į Rusijos Federaciją dėl neišprovokuoto ir nepagrįsto Rusijos kariuomenės išpuolio prieš Ukrainą, Rusijos saugumo pareigūnų galimų veiksmų prieš JAV piliečius bei ribotų ambasados ​​galimybių teikti pagalbą JAV piliečiams Rusijos Federacijoje“, – sakoma Valstybės departamento pranešime.

Kaip nurodė Valstybės departamentas, JAV piliečiai, gyvenantys Rusijoje arba keliaujantys joje, turi nedelsdami išvykti.

„Jei šiuo metu esate Rusijoje, turėtumėte nedelsdami išvykti, kol dar yra komercinių kelionių galimybių“, – sakoma Kanados užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Kanados užsienio reikalų ministerija atnaujintose kelionių rekomendacijose savo piliečiams patarė „vengti visų kelionių į Rusiją dėl ginkluoto konflikto su Ukraina poveikio“.

„Jei esate Rusijoje, turėtumėte išvykti, kol dar galima pasinaudoti komercinėmis priemonėmis“, – priduriama pareiškime.

Otava jau anksčiau patarė savo piliečiams vengti nebūtinų kelionių į Rusiją, tačiau šeštadienį atnaujino rekomendacijas, nurodydama, kad sankcijos Maskvai ir Rusijos atsakas į jas „gali turėti svarbų poveikį pagrindinių paslaugų prieinamumui ir teikimui. Skrydžių prieinamumas tampa itin ribotas“.

Ministerija taip pat pažymėjo, kad kovo 4 dieną Rusija priėmė įstatymą, kuris „griežtai riboja žodžio laisvę“.

Tas teisės aktas numato įkalinimo bausmes iki 15 metų už, institucijų nuomone, „melagingas žinias“ apie karines pajėgas.

Užsienio žurnalistai ir kiti žiniasklaidos darbuotojai šalyje „gali susidurti su didelėmis rizikomis“, teigiama rekomendacijoje.

Otava paragino Rusijoje esančius kanadiečius susilaikyti nuo diskusijų apie invaziją, nedalyvauti protestuose, nesidalyti ar neskelbti informacijos, susijusios su dabartiniais įvykiais Rusijoje ir Ukrainoje.

Kanadiečiai, kurie, nepaisydami rekomendacijų, nori likti Rusijoje, buvo įspėti, kad jiems gali tekti pasilikti „ilgiau nei tikėtasi“ ir kad jiems gali pritrūkti būtiniausių produktų ir paslaugų.

Jie taip pat rizikuoja, kad negalės naudotis savo banko kortelėmis, ir „neturėtų tikėtis, kad Kanados vyriausybė padės išvykti iš šalies“.

Kanada, kuri jau paskelbė virtinę ekonominių sankcijų Rusijai, „ir toliau taikys baudžiamąsias sankcijas (Vladimirui) Putinui ir oligarchams“, kad jie suprastų savo „didžiulę klaidą“, penktadienį pareiškė ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo), pranešdamas apie savo kelionę po Europą.

Sekmadienį J. Trudeau turi išvykti iš Otavos į Londoną, Rygą, Berlyną ir Varšuvą aptarti paramos Ukrainai.

Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliams sustabdytas dalyvavimas Tarptautinėje geležinkelių sąjungoje, oficialiai patvirtino Tarptautinė geležinkelių sąjunga (Union internationale des chemins de fer, UIC).

Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliai iš organizacijos pašalinami, kol Ukrainoje bus sugrąžinta taiki padėtis.

UIC pareiškė, kad stebi situaciją ir solidarizuojasi su Ukrainos geležinkeliais sunkiu šaliai metu.

Oficialius laiškus dėl Rusijos atakos Ukrainoje 11 didžiausių ir įtakingiausių pasaulio organizacijų aviacijos, jūrų, geležinkelių transporto, taip pat statybų ir turizmo srityse Infrastruktūros ministerijai išsiuntė kovo 2 dieną.

Tarptautinė geležinkelių sąjunga yra pasaulinė prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo asociacija tarp pagrindinių tarptautinio geležinkelių sektoriaus subjektų, jos būstinė Paryžiuje, UIC priklauso 204 narių.

Kaip praneša „Amerikos balso“ radijas, jau trys tūkstančiai amerikiečių veteranų kreipėsi į Ukrainos ambasadą Vašingtone, išreikšdami norą kautis savanorių gretose prieš Rusijos invaziją.

Amerikiečiai atsiliepė į Ukrainos kvietimą prisijungti prie tarptautinio bataliono. Daugelis jų – išeiviai iš Sakartvelo ir Baltarusijos. Tarp savanorių yra amerikiečių, kurie kovos veiksmų patirties yra įgiję Irake, Bosnijoje ir kituose kariniuose konfliktuose.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sakė JAV valstybės sekretoriui Anthony Blinkenui, kad Pekinas priešinsis bet kokiems veiksmams, kurie „įpila alyvos į ugnį“, rašo BBC. 

Laikraščio „Global Times“ pranešime Wang Yi teigė skatinantis tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas ir pridūrė, kad krizę galima išspręsti tik dialogu ir derybomis.

Jis taip pat paragino JAV, NATO ir Europos Sąjungą surengti „sąžiningas derybas“ su Rusija ir pripažinti Maskvos susirūpinimą dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos plėtros, sakoma pranešime.

„Scanpix“ nuotr./Wang Yi

Rusijos vyriausybė per dvi dienas turi sudaryti sąrašą šalių, kurios vykdo „nedraugiškus veiksmus“ prieš Rusiją, – rašo „European Pravda“, remdamasi Kremliaus interneto svetaine.

„Rusijos Federacijos vyriausybė per dvi dienas nustatys užsienio valstybių, vykdančių nedraugiškus veiksmus prieš Rusijos Federaciją, Rusijos juridinius ir fizinius asmenis, sąrašą“, – rašoma dokumente, kurį pasirašė šalies agresorės prezidentas.

Kaip pažymėta, Rusijos bendrovės galės mokėti skolas kreditoriams iš šalių, kurios vykdo „nedraugiškus įvykius“, ne eurais ar doleriais, o Rusijos rubliais.

Primename, kad Rusijos Federacija jau anksčiau bandė sudaryti nedraugiškų šalių sąrašą. Praėjusių metų gegužę patvirtintame įsakyme nedraugiškomis šalimis įvardytos tik JAV ir Čekija. Buvo nuspręsta uždrausti įdarbinti rusus šių šalių ambasadose Rusijoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

„Laisvės radijas“ sustabdė savo veiklą kruviną karą prieš Ukrainą pradėjusioje Rusijos Federacijoje, rašo „Ukrainska pravda“.

Žiniasklaidos kanalo pranešime teigiama, kad kovo 4 d. vietos mokesčių institucijos pradėjo Rusijos juridinio asmens „Laisvės radijas“ bankroto procedūrą, o policija padidino spaudimą žurnalistams. Nurodoma, kad per pastarąją savaitę buvo užblokuotos devynios „Laisvės radijas“ interneto svetainės rusų kalba, nes atsisakė vykdyti Rusijos vyriausybės reikalavimus pašalinti informaciją apie Rusijos invaziją į Ukrainą.

Kovo 3-4 d. naktį Rusijos valdžios institucijos užblokavo prieigą prie „Laisvės radijo“ interneto svetainių ir projektų, įskaitant 24 valandas per parą veikiantį televizijos tinklą rusų kalba „Present Time“, sukurtą bendradarbiaujant su „Amerikos balsu“.

Korporacijos prezidentas Jamie Fly pažymėjo, kad „Laisvės radijas“ sprendimą priėmė ne savo noru, o jis „buvo primestas dėl Putino režimo puolimo prieš tiesą“.

„Laisvės radijo“ pareiškime teigiama: „Šie Kremliaus išpuoliai prieš „Laisvės radijo“ galimybę veikti Rusijoje yra dešimtmečius trukusios spaudimo kampanijos prieš šį nepriklausomą žiniasklaidos kanalą, kuris fiziškai veikia Rusijoje nuo 1991 m., kai tuometinio prezidento Boriso Jelcino kvietimu įsteigė biurą Maskvoje, kulminacija.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ biuras Maskvoje

Rusijos centrinis bankas, kuriam taikomos sankcijos, pataria rusams vežtis grynųjų pinigų į užsienį, nes vietos „Mir“ sistemos kortelės bus priimamos tik septyniose šalyse.

Tai Turkija, Vietnamas, Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, sakoma Rusijos banko pranešime.

123RF.com nuotr./Mokėjimo kortelė

Rusija taip pat nurodo, kad jų „Mir“ sistemos kortelės bus priimamos Pietų Osetijoje ir Abchazijoje – nepripažintose valstybėse.

VISA ir „MasterCard“ mokėjimo sistemoms palikus Rusijos Federaciją, Rusijos bankų išduotos kortelės veiks tik šalies viduje.

VISA ir „MasterCard“ kortelėmis nebus galima atsiskaityti už pirkinius užsienio internetinėse parduotuvėse ir atsiskaityti užsienyje.

Anksčiau „Visa“ ir „Mastercard“ sustabdė savo veiklą Rusijoje, nurodydamos „beprecedentį dabartinio konflikto pobūdį ir neaiškią ekonominę padėtį“.

Indijai daromas spaudimas, kad ši išreikštų aiškesnę poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje. Iki šiol Indija susilaikė nuo balsavimų Jungtinėse Tautose prieš Maskvą, tačiau ragino palaikyti dialogą ir diplomatiją krizei išspręsti. Savo pareiškimuose Delis kalbėjo apie teritorinio vientisumo svarbą, tačiau susilaikė nuo kritikos Rusijai.

Deliui tenka sunki užduotis suderinti savo gynybos ir diplomatinius ryšius tiek su Vakarais, tiek su Rusija.

Indijos iššūkius galima suprasti iš labai skirtingų Vašingtono ir Maskvos pareiškimų dėl jos pozicijos Ukrainos klausimu.

Rusijos ambasadorius Indijoje Denisas Alipovas šeštadienį pasveikino  „nepriklausomą Indijos užsienio politiką“. Tuo pat metu JAV diplomatas Donaldas Lu sakė, kad Vašingtonas deda pastangas, jog Indija užimtų aiškią poziciją dėl Ukrainos.

123RF.com nuotr./Indija

Vokietijos vyriausybė anksti sekmadienį paskelbė pareiškimą po Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimo Berlyne su Izraelio ministru pirmininku Naftaliu Bennettu.

Pasak Vokietijos vyriausybės atstovo spaudai Steffeno Hebestreito, per 90 minučių trukusį susitikimą daugiausia dėmesio buvo skirta šeštadienį Maskvoje vykusių N.Bennetto ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybų rezultatams.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Olafas Scholzas

Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pareiškime S.Hebestreitas sakė, kad Vokietijos ir Izraelio vadovai susitarė palaikyti glaudžius ryšius ir kad „išlieka bendras tikslas kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje“.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienio vakarą per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu „pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos, jų sąjungininkai ir partneriai bei privati pramonė imasi veiksmų, kad Rusijos mokama kaina dėl jos agresijos Ukrainoje didėtų“, pranešė Baltieji rūmai.

„Visų pirma jis palankiai įvertino šį vakarą priimtą „Visa“ ir „Mastercard“ sprendimą sustabdyti paslaugų teikimą Rusijoje“, – nurodė Baltieji rūmai.

„Prezidentas J.Bidenas pažymėjo, kad jo administracija didina saugumo, humanitarinę ir ekonominę pagalbą Ukrainai ir glaudžiai bendradarbiauja su Kongresu, kad būtų užtikrintas papildomas finansavimas.“ 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Prezidentų pokalbis truko apie 30 minučių.

Anksčiau šeštadienį vykusiame pokalbyje su JAV įstatymų leidėjais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino JAV padėti Ukrainos oro erdvę paskelbti neskraidymo zona, skelbia CNN.

V.Zelenskis ir kiti Ukrainos vadovai ne kartą prašė NATO ir Vakarų pareigūnų oro erdvę virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zona, kas užkirstų kelią Rusijos pajėgoms vykdyti oro smūgius prieš jų šalį.

Per pokalbį V.Zelenskis taip pat prašė JAV senatorių sugriežtinti sankcijas Rusijai, įskaitant sankcijas energetikos srityje, ir suteikti daugiau karinės pagalbos Ukrainos pajėgoms. Jis padėkojo JAV už iki šiol suteiktą paramą, tačiau jo bendra žinia buvo tokia, kad jo šaliai reikia daugiau pagalbos, nes ji įsitempusi kovoja su Rusijos invazija.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą abu vadovai kalbėjosi mažiausiai penkis kartus.

Baltieji rūmai pranešė, kad J.Bidenas „pakartojo savo susirūpinimą dėl neseniai įvykusio Rusijos išpuolio prieš Ukrainos atominę elektrinę ir pagyrė Ukrainos operatorių, palaikiusių saugią reaktorių būklę, įgūdžius ir drąsą“. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį perspėjo, kad šalis, įvedančias neskraidymo zoną virš Ukrainos, laikys „karinio konflikto dalyvėmis“.

Tačiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad neskraidymo zona nėra Aljanso svarstoma galimybė.

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas penktadienį sakė, kad tokios zonos nustatymas gali sukelti „visavertį karą Europoje“, tačiau pridūrė, kad Vašingtonas ir toliau bendradarbiaus su savo sąjungininkais, kad suteiktų ukrainiečiams priemonių apsiginti nuo Rusijos agresijos.

JAV kartu su Lenkija svarsto perduoti Ukrainai naikintuvų, kurių šalis prašė ne kartą.