Pasaulio reakcija: Vokietijos kancleris teigia, kad Ukrainai nebus taikoma pagreitinta narystės ES procedūra

Iš karo draskomos Ukrainos evakuoti šeši liūtai, kurių vienas išgelbėtas iš naktinio klubo, atvyko į gyvūnų prieglaudas Ispanijoje ir Belgijoje, ketvirtadienį pranešė įstaigos.

Liūtai, šeši tigrai, dvi laukinės katės bei laukinis šuo praėjusią savaitę sunkvežimiu atgabenti į Lenkiją, kur po dvi dienas trukusios kelionės vengiant kovos fronto pateko iš prieglaudos netoli Kyjivo.

Keturi liūtai ir laukinis šuo trečiadienį buvo priglausti olandų gyvūnų gerovės labdaros organizacijos AAP pagalbos centre rytinėje Ispanijoje esančioje Alikantėje, pranešė ši grupė.

Liūtai prieglaudoje prie Kyjivo gyveno po to, kai buvo išgelbėti iš „siaubingų“ laikymo sąlygų, o vienas jų, vardu Gyzas, buvo laikomas „mažame narve prekybos centre“.

Dar vienas liūtė, vardu Flori, buvo laikoma kaip naminis gyvūnas mažame bute ir maitinamas kačių maistu. Tuo metu liūtė, vardu Nila, išgelbėta iš naktinio klubo, kur buvo laikoma „linksminti lankytojams“.

„Taikant tinkamą mitybą, treniruotes ir poilsį tai bus proga žingsnis po žingsnio pagerinti jų trapią sveikatą“, – sakoma pranešime.

Dar du liūtai, vardu Caras ir Džamilas, trečiadienį priglausti prieglaudoje „Natuurhulpcentrum“ Limburgo provincijoje rytų Belgijoje, feisbuke pranešė ši organizacija.

Jame taip pat teigiama, kad gyvūnai tris mėnesius gyvens karantine.

Likusieji gyvūnai – šeši tigrai ir dvi laukinės katės – kol kas liko zoologijos sode vakarų Lenkijos mieste Poznanėje.

Beveik tūkstantį kilometrų iki Lenkijos sienos įveikęs sunkvežimis vienu metu susidūrė su Rusijos tankais ir turėjo vengti Žitomyro regiono, kurį subombardavo besiveržiančios rusų pajėgos, pranešė zoologijos sodo atstovas.

Pasienyje gyvūnai buvo perkelti į lenkų sunkvežimį, o ukrainietis vairuotojas grįžo namo pas vaikus.

Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas ketvirtadienį pareiškė savo JAV kolegai Joe Bidenui, kad Ankarai svarbu atlikti tarpininkės vaidmenį derybose dėl Ukrainos ir Rusijos karo nutraukimo.

Ankara, palaikanti glaudžius ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, ketvirtadienį pietiniame Antalijos kurorte surengė svarbų ukrainiečių užsienio reikalų ministro D.Kulebos ir rusų diplomatijos vadovo S.Lavrovo susitikimą. Per derybas nepavyko pasiekti proveržio dėl paliaubų ar humanitarinių klausimų, tačiau buvo išryškintas Turkijos vaidmuo tarpininkaujant pastangoms užbaigti prieš dvi savaites prasidėjusį karą.

Pasak turkų prezidentūros, R.T.Erdoganas per 45 minutes trukusį pokalbį telefonu su J.Bidenu pabrėžė, kad Ankarai svarbu gebėti kalbėtis su abiem pusėmis ir būti „koordinatore“ ieškant konflikto sprendinio.

Baltieji rūmai savo ruožtu nurodė, kad prezidentas J.Bidenas „palankiai įvertino“ Turkijos tarpininkavimo pastangas ir kad abu lyderiai „dar kartą patvirtino tvirtą paramą“ Ukrainai Rusijos agresijos akivaizdoje.

Remiantis turkų prezidentūros pareiškimu, R.T.Erdoganas taip pat pareikalavo panaikinti „neteisingas sankcijas“, kurias Vašingtonas 2019 metais įvedė NATO priklausančiai Turkijai, šiai įsigijus rusiškų gynybos kompleksų.

Ankara siekia įsigyti 40 naikintuvų F-16 ir atsarginių dalių, reikalingų turimai F-16 flotilei prižiūrėti ir modernizuoti.

Turkija išleido 1,4 mlrd. dolerių (1,3 mlrd. eurų) užsisakydama sunkiai susekamus naikintuvus F-35, tačiau orlaiviai taip ir nebuvo pristatyti, nes Vašingtonas 2019 metais įšaldė sutartį Ankarai iš Rusijos įsigijus oro erdvės gynybos sistemų S-400.

Ši ginkluotė laikoma grėsme F-35 naikintuvams, todėl JAV nusprendė pašalinti Turkiją iš savo pažangių karinių orlaivių programos.

Ankara yra perdavusi kovinių bepiločių lėktuvų savo sąjungininkei Ukrainai, bet tuo pat metu nori palaikyti gerus santykius su Maskva. Turkija yra labai priklausoma nuo rusų turistų ir rusiškų kviečių bei energijos išteklių tiekimo.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu po ketvirtadienį vykusių derybų sakė, kad V.Putinas neprieštarauja tiesioginėms deryboms su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu, skelbia CNN.  

"Buvo pasakyta, kad V.Zelenskis yra pasirengęs tokiam susitikimui, o Putinas iš principo tam neprieštarauja. Putinas taip pat paminėjo šią idėją Prezidentui R.T.Erdoganui", - spaudos konferencijoje sakė M.Cavusoglu.

Ukrainos pabėgėlių krizė yra „didelis iššūkis“ Europos Sąjungai, ir padėtis dar blogės, įspėjo už vidaus reikalus atsakinga Europos komisarė Ylva Johansson, bet pabrėžė, jog 27 šalys rodo „beprecedentę“ vienybę.

„Deja, reikalai blogėja, bombos krenta, daugiau žmonių nužudoma, matysime daugiau ir daugiau bėgančių žmonių. Nežinome, kiek tiksliai, tačiau spėčiau, jog atvyks dar daug milijonų“, – žurnalistams sakė Y.Johansson.

„Tad tai bus tikrai, tikrai didelis, didelis iššūkis. Tai jau yra didelis iššūkis, bet tai dar pablogės, turime tam ruoštis“, – teigė ji.

Daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių plūstelėjo į ES per dvi savaites nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijos į savo provakarietišką kaimynę pradžios.

Blokas suskubo suteikti bėgantiesiems laikinąją apsaugą, mėgindamas susidoroti su viena didžiausiai augančių žemyno krizių nuo Antrojo pasaulinio karo.

Y.Johansson sakė, kad dauguma tų, kurie atvyko su pirmąja banga, galėjo apsistoti su draugais ir giminaičiais ES, tačiau įspėjo, jog situacija gali pasikeisti atvykstant daugiau pabėgėlių.

Ji sakė, jog „didelį susirūpinimą“ kelia dideli skaičiai atvykstančių vaikų, sudarančių apie pusę visų sieną kertančių žmonių.

„Labai svarbu, kad mes suteiktume šiems vaikams kažkokį normalumą, leistume juos į mokyklą ar darželį, tai taip pat sudarytų galimybę tėvams dirbti ir tapti visuomenės dalimi“, – sakė ji. Pasak komisarės, ES ėmėsi veiksmų apsaugoti nelydimus mažamečius nuo prekybos žmonėmis gaujų.

Greita ES reakcija kontrastuoja su vidiniu susiskaldymu bloke, kai 2015-aisiais ir 2016-aisiais į plūstelėjo didelė pabėgėlių iš Sirijos ir Afganistano banga.

„Dabar tarp valstybių narių matome beprecedenčius veiksmus ir solidarumą viena kitai ir Ukrainos pabėgėliams“, – sakė komisarė.

Jos teigimu, kol kas ES šalys bendradarbiauja priimdamos pabėgėlius, tad nereikėjo pradėti formalaus paskirstymo proceso, tačiau neatmetė, kad jo dar gali prireikti.

Briuselis paskelbė skiriantis apie 500 mln. eurų pagalbai sprendžiant humanitarines karo pasekmes.

Taip pat rengiamasi paskelbti papildomų 420 mln. eurų integracijos paramai, o pabėgėlių integracijai bus skiriami milijardai.

Lenkijos valstybinė geležinkelio kompanija PKP ketvirtadienį pranešė siūlanti nemokamus bilietus ukrainiečiams, keliaujantiems toliau į Vokietijos teritorijas.

Nuo trečiadienio Ukrainos piliečiai gali nemokamai keliauti antrąja klase devyniais tarpmiestinių traukinių reisais, jungiančiais Lenkijos miestus Varšuvą, Peremyšlį ir Gdynę su Vokietijos sostine Berlynu ir pasienio miestu Frankfurtu prie Oderio.

Vasario 24-ąją prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą ir didelei bangai pabėgėlių užplūdus Lenkiją, PKP paleido daugiau traukinių nuo Ukrainos pasienio ir leido bėgantiems žmonėms jais naudotis nemokamai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karo pabėgėliai iš Ukrainos

Skaičiuojama, kad nuo vasario 26-osios tokiu būdu į Lenkiją pateko apie 300 tūkst. ukrainiečių.

Užsienio reikalų viceministras Pawelas Szefernakeris valstybinei televizijai ketvirtadienį sakė, kad daug pabėgėlių nakvoja Lenkijos traukinių stotyse, vildamiesi išvykti į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis.

„Dirbame su savo ES partneriais, kad tai palengvintume“, – sakė P.Szefernakeris.

Jis teigė, jog planas apims ir „antrąją bangą“ pabėgėlių, kurie, kitaip nei žmonės iš pirmojo antplūdžio, neturi draugų ir šeimos narių Lenkijoje.

Lenkijos pasienio tarnyba ketvirtadienį pranešė, jog nuo karo pradžios į šalį iš Ukrainos pateko 1,43 mln. žmonių.

Iki Rusijos invazijos Lenkijoje gyveno apie pusantro milijono ukrainiečių.

Pentagono gynybos žvalgybos agentūros vadovas Scottas Berrieris teigė, kad neskraidymo zonos paskelbimas virš Ukrainos neapsaugotų nuo daugelio kitų atakų ir ginklų, kuriuos Rusija naudoja šiame kare, rašo CNN.

Pasak jo, neskraidymo zona neapsaugotų nuo „stabdomųjų raketų, raketų ir artilerijos“. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis ne kartą prašė NATO sąjungininkų ir Jungtinių Valstijų nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos. Oro erdvė virš Ukrainos tebėra ginčytina, trečiadienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas.

Prancūzijos prezidentas E.Macronas pareiškė, kad Rusijos iškeltos sąlygos dėl paliaubų Ukrainoje yra „niekam nepriimtinos“. 

„Nematau diplomatinio sprendimo artimiausiomis valandomis ar net artimiausiomis dienomis“, – sakė E.Macronas prieš ES vadovų aukščiausio lygio susitikimą, vykstantį Versalyje.

Kinijos prezidentą Xi Jinpingą „neramina“ Rusijos invazija į Ukrainą iš dalies todėl, kad jo paties žvalgyba, atrodo, neįspėjo apie pasekmes, ketvirtadienį JAV Senato žvalgybos komitetui sakė CŽV direktorius Billas Burnsas, skelbia CNN.

Pasak B.Burnso, Kinijos vadovybė taip pat yra susirūpinusi dėl „žalos reputacijai, kurią patiria Kinija, siejama su bjauria Rusijos agresija Ukrainoje“, ir dėl „ekonominių pasekmių tuo metu, kai Kinijos augimo tempai yra mažesni nei per 30 metų“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

Galiausiai, sakė jis, prezidentas Xi tikriausiai yra šiek tiek sutrikęs, nes mato, kad V.Putino veiksmai tik suartino amerikiečius ir europiečius bei transatlantinį aljansą.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines ketvirtadienį per Senato Žvalgybos komiteto posėdį nenorėjo atskleisti, ar turi naujos žvalgybinės informacijos, lėmusios sprendimą nesiųsti JAV naikintuvų į Lenkiją, kad ši galėtų perduoti naikintuvus MiG-29 Ukrainai, rašo CNN.

Senatorius Tomas Cottonas, respublikonas iš Arkanzaso, klausė, ar yra naujos informacijos, įrodančios, jog Rusijos prezidentas V.Putinas laikys Lenkijos siunčiamus naikintuvus MiG-29 į Ukrainą eskalacija, A.Haines atsakė, kad žvalgybos bendruomenė atliko „naują vertinimą“, kuriuo remiantis buvo priimtas toks sprendimas, tačiau nuo tiesioginio atsakymo išsisuko.