Rusija pašalinta iš Europos Tarybos, NATO planuoja stiprinti pajėgas rytiniame sparne

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pranešė, kad sveikatos apsaugos įstaigos ir jų darbuotojai yra atakuojami kaip niekada anksčiau – ypač per konfliktą Ukrainoje.

„Pasaulyje niekada nematėme... tokio išpuolių prieš sveikatos priežiūros institucijas masto“, – žurnalistams sakė PSO ekstremalių situacijų vadovas Michaelas Ryanas.

„Taikiniu tampa sveikata, – sakė jis. – Tai tampa karo strategijos ir taktikos dalimi.“

Išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas ir jų darbuotojus daugėja visame pasaulyje. Nuo metų pradžios jų registruota 89, tačiau niekur pasaulyje atakos nėra tokios dažnos kaip Rusijos karo niokojamoje Ukrainoje.

Per tris savaites nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją, Ukrainoje įvykdytos mažiausiai 43 atakos prieš medicinos įstaigas, rodo PSO turimi duomenys.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Vakarų šalys ir toliau teiks ginkluotę Ukrainai, tačiau nedetalizuos kokią, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Dvišalių pagrindu ginkluotė yra teikiama, nedetalizuosiu kokia – pati įvairiausia. Ir šalys, tiesą sakant, kadangi teikia ginkluotę, siekia daug detalių ir, Ukrainos prašymu, į viešumą neleisti“, – trečiadienį LRT sakė ministras.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) – Europos Tarybos, iš kurios trečiadienį pašalinta Rusija, teisminė institucija – trečiadienį pranešė įšaldantis visas su Maskva susijusias peticijas.

„Teismas nusprendė stabdyti visų pareiškimų prieš Rusijos Federaciją nagrinėjimą, kol bus išnagrinėtos šios rezoliucijos teisinės pasekmės teismo darbui“, – nurodoma EŽTT pareiškime, turint omenyje rezoliuciją, dėl kurios Maskva nustojo būti Europos žmogaus teisių gynimo institucijos nare.

Remiantis sausį paskelbtais duomenimis, iš 70 tūkst. bylų, nagrinėjamų Prancūzijos Strasbūre įsikūrusiame teisme, 24 proc. iškeltos rusų iniciatyva.

Kiek daugiau nei 20 proc. bylų inicijavo Turkijos piliečiai, 16 proc. – ukrainiečiai ir 8 proc. – rumunai.

Maskva antradienį paskelbė besitraukianti iš Europos Tarybos. Trečiadienį institucijos Ministrų Komitetas formaliai nusprendė pašalinti Rusiją dėl praėjusį mėnesį pradėto įsiveržimo į Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pavadino Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl jo kruvinos invazijos į Ukrainą.

„Manau, jis yra karo nusikaltėlis“, – žurnalistams pareiškė J.Bidenas.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki sakė, kad J.Bidenas „kalbėjo iš širdies“ po to, kai per televiziją pamatė vaizdus apie „barbariškus žiauraus diktatoriaus veiksmus įsiveržus į svetimą šalį“.

V.Putinas didelio masto invaziją į kaimyninę šalį pradėjo prieš tris savaites. Ukrainos kariuomenė, Vakarų remiama ginklais, jai priešinasi ir iš esmės sustabdė Rusijos puolimą.

Maskva teigia neatakuojanti civilių teritorijų, nors daugybė įrodymų liudija priešingai.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo pradžios iš Ukrainos jau pasitraukė 3 mln. žmonių.

Kremlius tokius J.Bideno žodžius pavadino „nepriimtina ir neatleistina retorika“.

Prancūzijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų po prancūzų ir airių kilmės „Fox News“ operatoriaus Pierre'o Zakrzewski, nušvietinėjusio karą Ukrainoje, žūties, sakoma trečiadienį paskelbtame oficialiame pranešime.

„Fox News“ antradienį pranešė, kad P.Zakrzewski ir ukrainietė prodiuserė Oleksandra Kuvšynova žuvo, o korespondentas Benjaminas Hallas buvo sužeistas, kai jų automobilis buvo apšaudytas Horenkos gyvenvietėje netoli Kyjivo.

Prancūzijos specializuoti antiterorizmo prokurorai tirs galimus kaltinimus dėl „tyčinio žalos padarymo tarptautinės teisės saugomam asmeniui“ ir „tyčinio išpuolio prieš civilius, kurie nedalyvavo karo veiksmuose“.

Prancūzų prokurorai dažnai iškelia bylas dėl smurtinės piliečių žūties užsienyje.

P.Zakrzewskis buvo patyręs karo zonos operatorius – anksčiau jis JAV naujienų tinklui nušvietinėjo konfliktus Irake, Afganistane ir Sirijoje.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas anksčiau trečiadienį pareiškė užuojautą ir pridūrė, kad „ginkluotosios pajėgos privalo saugoti žurnalistus pagal tarptautinę humanitarinę teisę“.

Per karą, Rusijos pradėtą prieš tris savaites, žuvo ir kitų žiniasklaidos darbuotojų, įskaitant JAV dokumentinių filmų kūrėją Brentą Renaudą ir ukrainiečių reporterį Jevheną Sakuną.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova antradienį pranešė, kad dar vienas ukrainiečių žurnalistas – Viktoras Dudaras – buvo nukautas per susirėmimą netoli pietinio Mykolajivo uostamiesčio.

Antradienį Ukrainoje, Lvivo mieste apsilankęs pirmasis iš eurokomisarų Virginijus Sinkevičius iš pirmų lūpų išgirdo apie itin sudėtingą padėtį Ukrainoje. Eurokomisaras teigia, kad Rusijos karinė agresija Ukrainoje sukėlė ypač sudėtingą humanitarinę krizę visoje Europoje, o jos inicijuoti kariniai veiksmai prie branduolinių objektų ir neatsakingas elgesys gali sukelti katastrofą.

Pokalbį skaitykite čia.

V.Zelenskis tviteryje paskelbė pasikalbėjęs su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

„Pasikalbėjome su Ukrainos draugu Turkijos prezidentų R.T.Erdoganu. Pranešiau apie ukrainiečių tautos kovos su besitęsiančia agresija eigą“, – teigia V.Zelenskis, pridurdamas, kad taip pat padėkojo kolegai turkui už paramą.

Anksčiau pranešta, kad Turkijos prezidentas pareiškė, jog nepakankama pasaulio visuomenės reakcija po to, kai Rusija 2014 metais okupavo Krymą, atvedė iki dabartinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ trečiadienį užblokavo prieigą prie pagrindinės BBC naujienų svetainės, Užsienio reikalų ministerijai Maskvoje perspėjus, kad imsis papildomų atsakomųjų priemonių prieš Vakarų šalių žiniasklaidą.

„Manau, kad tai tik atsakomųjų priemonių į informacinį karą, kurį Vakarai pradėjo prieš Rusiją, pradžia“, – platformoje „Telegram“ parašė URM atstovė Marija Zacharova.

„Roskomnadzor“ įtraukė BBC naujienų svetainę į šalyje blokuojamų išteklių sąrašą. Taip pat užblokuotas BBC Rusijos redakcijos tinklapis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Jungtinės Valstijos kartu su sąjungininkais Europos ir kitose šalyse trečiadienį surengė darbo grupės, įsteigtos siekiant bausti Rusijos oligarchus ir Maskvai dėl invazijos į Ukrainą įvestų sankcijų pažeidėjus, susitikimą.

Iždo sekretorė Janet Yellen ir generalinis prokuroras Merrickas Garlandas virtualiai susitiko su Australijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Japonijos ir Europos Komisijos atstovais, pranešė Iždo departamentas.

„Mūsų sankcijos, prekybos suvaržymai ir kitos priemonės jau atnešė didelių nuostolių Rusijai, jos vadovybei ir asmenims, sudariusiems sąlygas [rusų prezidentui Vladimirui] Putinui surengti neišprovokuotą invaziją į Ukrainą“, – pareiškime cituojama J.Yellen.

„Ši daugiašalė darbo grupė dar labiau padidins šiuos nuostolius, nes sutelks koordinuotas pastangas įšaldyti ir areštuoti šių asmenų turtą įvairiose pasaulio jurisdikcijose ir neleis suteikti saugaus prieglobsčio jų neteisėtai įsigytam turtui“, – pabrėžė iždo sekretorė.

Tuo metu M.Garlandas nurodė, kad Jungtinės Valstijos „jau bendradarbiauja su savo tarptautiniais partneriais, siekdamos įšaldyti ir areštuoti visame pasaulyje turtą, priklausantį į sankcijų sąrašus įtrauktiems Rusijos oligarchams.

„Mes ir toliau bendradarbiausime, siekdami imtis visų tinkamų veiksmų prieš asmenis, kurių nusikalstami veiksmai leidžia Rusijos vyriausybei tęsti neteisingą karą prieš Ukrainą“, – pažymėjo generalinis prokuroras.

Pasak Iždo departamento ši darbo grupė „rinks informacija ir ja dalysis, kad galėtų imtis konkrečių veiksmų, įskaitant sankcijas, turto įšaldymą, civilinį ir baudžiamąjį turto konfiskavimą bei baudžiamąjį persekiojimą“.

Departamento teigimu, jau pasiekta „pastebimų laimėjimų“ konfiskuojant Rusijos oligarchams priklausančias prabangias jachtas.

„Vien per pastarąsias tris savaites JAV teisėsaugos institucijų užsienio partneriams pateikta informacija padėjo suvaržyti virtinę laivų, kontroliuojamų asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, – sakoma pareiškime. – Apskaičiuota, kad šių laivų bendra vertė siekia šimtus milijonų dolerių.“

Anksčiau šį mėnesį Vašingtonas paskelbė steigiantis iš kelių agentūrų sudarytą darbo grupę „KleptoCapture“. Jos deklaruojamas tikslas – patraukti atsakomybėn „korumpuotus Rusijos oligarchus“ ir sankcijų pažeidėjus.

Tas žingsnis buvo atliktas, JAV prezidentui Joe Bidenui savo metinėje kalboje perspėjus rusų milijardierius, kad naujoji institucija „suras ir konfiskuos jų jachtas, prabangius apartamentus, privačius lėktuvus“.

„Jūsų neteisėtai gautas pelnas – mūsų taikiklyje“, – pridūrė J.Bidenas.

Europos Tarybai (ET) trečiadienį pašalinus Rusiją iš narių dėl invazijos į Ukrainą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijai jau seniai ne vieta pagrindinėje Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijoje. 

Tuo pačiu Lietuvos diplomatijos vadovas išreiškė viltį, kad ateis laikai, kai demokratiška, taiki ir laisva Rusija galės į organizaciją sugrįžti, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Rusijai jau seniai ne vieta šioje garbingoje organizacijoje, nes Putino režimas daug kartų kruvinais nusikaltimais ir sunkiais žmogaus teisių ir tarptautinių susitarimų pažeidimais įrodė, kad jo politika neturi nieko bendra su ET išpažįstamomis ir atstovaujamomis vertybėmis ir principais“, – pranešime teigė G.Landsbergis.

Anot ministerijos, sprendimas pašalinti Rusiją įsigalioja nedelsiant, tačiau Rusija dar šešis mėnesius nuo ET Ministrų komiteto sprendimo privalo vykdyti visus įsipareigojimus tarybai ir laikytis Europos žmogaus teisių teismo konvencijos nuostatų.

Ministrų komiteto sprendimas priimtas, atsižvelgiant į kovo 15 dieną ET Parlamentinės Asamblėjos neeilinėje sesijoje vienbalsiai priimtą nuomonę, kad Rusija nebegali būti organizacijos nare.

Vasario 25 dieną ET Ministrų komiteto sprendimu Rusijos atstovavimo teisė buvo sustabdyta dėl karinės agresijos prieš Ukrainą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad jo šalis bet kokiu atveju iš organizacijos būtų pasitraukusi. Rusija šios organizacijos nare buvo nuo 1996 metų.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas lankosi Ukrainoje ir vaizdo ryšiu pasikalbėjo su šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu, trečiadienį pranešė Hagoje įsikūrusi institucija.

„Sutarėme, kad reikalingos visos pastangos užtikrinti, jog būtų laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės ir kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai“, – sakė K.Khanas.

Prokuroras penktadienį paragino kariaujančias šalis nenaudoti sunkiųjų sprogstamojo poveikio ginklų gyvenamosiose teritorijose, bet Rusijos kariuomenė toliau bombarduoja namus ir civilę infrastruktūrą.

K.Khanas kovo 3 dieną pradėjo tyrimą dėl padėties Ukrainoje, tam pritarus daugiau kaip 40 TBT valstybių narių.

Hagoje įsikūręs TBT pradėjo veikti 2002 metais. Ši institucija siekia teisti asmenis už genocidą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir, kai kuriais atvejais, agresijos nusikaltimus.

Ukraina nėra pasirašiusi Romos statuto, TBT steigiamosios sutarties, bet 2014 metais šalis oficialiai pripažino teismo jurisdikciją tiriant nusikaltimus, įvykdytus jos teritorijoje.

Maskva Romos statuto signatarės statuso atsisakę 2016 metais. Tai reiškia, kad TBT Rusijos piliečius gali persekioti tik tais atvejais, kai jie sulaikomi šalių, pripažįstančių tribunolo jurisdikciją, teritorijoje.

Kompanijai „Salesforce“ priklausanti verslo žinučių siuntimo programėlė pradėjo atjunginėti Rusijos naudotojus nuo savo platformos dėl Kremliaus vykdomos karinės agresijos Ukrainoje.

123RF.com nuotr./Slack

„Slack“ tarnauja kaip pagrindinė vidinė įmonių bendravimo platforma. Ji taip pat gali būti naudojama dalytis failais organizacijose, joje paprastai saugoma daug svarbių klientų duomenų. Organizacijos, staiga praradusios prieigą prie savo paskyrų, galėjo prarasti galimybę atsisiųsti saugotus duomenis.

Daugiau skaitykite ČIA.

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai trečiadienio rytą sugrįžo į Lenkiją iš Kyjivo, kur buvo nuvykę pademonstruoti solidarumo su Ukraina.

Tai buvo pirmas užsienio šalių lyderių vizitas Ukrainos sostinėje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

„Lenkijos, Slovėnijos ir Čekijos delegacijos saugiai sugrįžo iš Kyjivo į Lenkiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Muelleris.

Mateuszas Morawieckis

Lenkijos visuomeninis transliuotojas parodė, kaip automobilių kolona išvažiuoja iš netoli Ukrainos sienos esančio Peremislio stoties, kur lyderiai atvyko traukiniu. 

Sugrįžę į Lenkiją ES premjerai kalbėjosi telefonu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu, paskelbė atstovas kitame pranešime.

„Mums reikia imtis ribojančių priemonių, reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą“, – sakė R.Muelleris.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, Čekijos premjeras Petras Fiala ir Slovėnijos vyriausybės vadovas Janezas Janša antradienio vakarą Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.

Prie jų prisijungė Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis, paragino Ukrainoje pradėti  NATO taikos palaikymo misiją Ukrainoje, kurią „saugotų ginkluotosios pajėgos“.

„Tai negali būti neginkluota misija. Ji turi siekti teikti humanitarinę ir taikią pagalbą Ukrainai“, – J.Kaczynskį citavo Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Rusijos technologijų grupės „Yandex“ vadovas Tigranas Chudaverdianas atsistatydino po to, kai buvo įtrauktas į naujus Europos Sąjungos sankcijų sąrašus.

„Tigranas Chudaverdianas nedelsdamas pasitraukė iš „Yandex“ vykdomojo direktoriaus ir generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų“, – teigiama „Yandex“ pranešime spaudai.

„Yandex“, vadinama „rusiškąja „Google“, yra registruota Nyderlanduose ir turi antrinių įmonių žemyninės Europos šalyse, Jungtinėje Karalystėje ir JAV, nors didžioji dalis jos verslo sukoncentruota Rusijoje.

Pačiai „Yandex“ Vakarų sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje šiuo metu nėra paskelbtos, o A.Chudaverdianas į jų sąrašus buvo patrauktas kaip fizinis asmuo.

1997-aisiais veiklą pradėjusi „Yandex“ yra didžiausia Rusijos technologijų bendrovė, kuri, jos pačios duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį kontroliavo daugiau kaip 60 proc. šalies paieškų internete rinkos.

Pastaraisiais metais grupė plėtė savo veiklos sritis, o dabar siūlo taip pat pavėžėjimo bei maisto pristatymo paslaugas.

Be to, Rusijos naftos chemijos milžinė „Sibur“ pranešė apie generalinio direktoriaus Dmitrijaus Konovo atsistatydinimą dėl jo įtraukimo į Vakarų sankcijų sąrašus.

Žymus rusų pianistas Borisas Berezovskis šokiravo klasikinės muzikos pasaulį, paraginęs padidinti spaudimą Ukrainą nutraukiant elektros tiekimą sostinei Kyjivui.  

„Turiu naivų klausimą... Suprantu, kad mums jų gaila, kad viską darome rūpestingai, tačiau gal jau liaukimės jais rūpintis, apsiauskime juos ir atjunkime elektrą?“ – kalbėjo B.Berezovskis valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ pokalbių laidoje kovo 10 dieną.  

1990 metais tarptautinį Piotro Čaikovskio konkursą laimėjęs B.Berezovskis pastaraisiais dešimtmečiais koncertavo įvairių pasaulio šalių koncertų salėse.   

„Tai, ką kalba Vakarų žiniasklaida, yra grynas melas“, – sakė 53 metų pianistas. 

„Turime laimėti šį karą ir tuomet sukurti kažką gero ir gražaus namuose šioje šalyje... Galiausiai tiesa pasieks žmones. Esu dėl to tikras. Praeis metai ir tiesa nugalės“, – pridūrė jis. 

Paklaustas apie Vakaruose dėl karo augančias energijos kainas, B.Berezovskis atsakė: „Man nerūpi, kas darosi Vakaruose, jie ras savo sprendimus... Tikrai nevyksiu ten ateinančius trejus metus, taigi... tai ne mano problema.“ 

Nemažai rusų artistų, ypač tie, kurie laikomi prezidento Vladimiro Putino šalininkais, tokie kaip dirigentas Valerijus Gergijevas ir sopranas Ana Netrebko, po Rusijos invazijos į Ukrainą buvo paskelbti nepageidaujamais Vakarų šalių koncertų salėse.  

Pianistas ir dirigentas Larsas Vogtas, Paryžiaus kamerinio orkestro vadovas, buvo tarp muzikos pasaulio atstovų, sureagavusių į B.Berezovskio komentarus.  

„Negaliu patikėti, kad tai pasakė mano buvęs draugas Borisas B. Tačiau išgirdau tai iš jo paties lūpų. Mūsų draugystė oficialiai nutraukta“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.  

Venesuelos pianistė Gabriela Montera tviteryje išreiškė „didžiulį nusivylimą“ ir pridūrė, kad „muzikinė didybė ir empatija ne visada yra neatsiejamai susijusios“.  

JAV Senatas antradienio vakarą vienbalsiai patvirtino rezoliuciją, kuria siekiama pradėti tyrimus dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo režimo karo nusikaltimų per Rusijos invaziją į Ukrainą.

Senatoriaus Lindsay Grahamo paruoštame dokumente sakoma, kad Senatas griežtai smerkia „smurtą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui“, kuriuos V. Putino nurodymu vykdo Rusijos karinės pajėgos.

Rezoliucija ragina tarptautinius teismus pradėti tyrimą dėl galimų V.Putino, jo saugumo tarybos ir karinių lyderių karo nusikaltimų.  

„Šie žiaurumai nusipelno būti ištirti kaip karo nusikaltimai“, – sakė Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras.

Dokumentas buvo patvirtintas greitai ir be ginčų, Kongreso abiejų partijų įstatymų leidėjams toliau bendrai vieningai pasisakant prieš Rusijos karą Ukrainoje.

Pirmą kartą beveik prieš dvi savaites pristatyta Senato rezoliucija teisinės galios neturės, bet ji yra dar vienas įrodymas, kad Kongresas palaiko J.Bideno administracijos sprendimą užimti griežtą poziciją prieš V.Putino agresiją.

Praėjusią savaitę JAV viceprezidentė Kamala Harris pritarė raginimams pradėti tarptautinį tyrimą dėl  Rusijos karo nusikaltimų ir jos invazijos į Ukrainą, atkreipdama dėmesį į civilių objektų, įskaitant gimdymo namus, bombardavimo „žiaurumus“.

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“, paprašius Generalinei prokuratūrai, trečiadienį blokavo Rusijos teritorijoje virtinę naujienų portalų, tarp jų estų laikraščio „Postimees“ tinklalapį.

Trečiadienį Rusijoje blokuojamos naujienų svetainės „Ust-Kuti 24“, „Postimees“ ir tiriamosios žurnalistikos grupės „Bellingcat“ interneto svetainė, pranešė Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“.

Kaip nurodė interneto teises Rusijoje ginanti nevyriausybinė organizacija „Roskomsvoboda“, sprendimas blokuoti „Postimees“ buvo priimtas vasario 24 dieną, kai Rusija pradėjo visapusišką karą Ukrainoje, bet „Roskomnazdor“ realių veiksmų nesiėmė iki trečiadienio.

Šiuo metu Rusijos draudžiamų interneto leidinių sąraše yra 32 portalai. Pavyzdžiui, blokuojamos „Dožd“, „Echo Moskvy“ ir „Meduza“, „Mediazona“, BBC ir „Deutsche Welle“ interneto svetainės.

Estijos visuomeninio transliuotojo ERR portalas rusų kalba rus.err.ee Rusijoje buvo blokuotas pirmąją karo Ukrainoje dieną. 

Trečiadienį „Roskomnadzor“ blokavo mažiausiai tuziną Rusijoje ir užsienyje įkurtų žiniasklaidos svetainių, tęsdama griežtas priemones internete, smarkiai suintensyvintas prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, pranešė naujienų agentūra AFP.

Be „Bellingcat“, AFP paminėjo vieną Izraelio naujienų svetainę rusų kalba ir kelias regionines interneto svetaines, tarp jų Permdaily.ru. Šios svetainės yra „Roskomnadzor“ draudžiamų leidinių sąraše.

Europos Taryba trečiadienį žengė beprecedentį žingsnį ir dėl invazijos į Ukrainą pašalino Rusiją iš šios pagrindinės Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos.    

47 valstybes vienijančios organizacijos Ministrų komitetas išplatintame pareiškime nurodė, kad „Rusijos Federacija nuo šiandien po 26 metų narystės nustoja būti Europos Tarybos nare“.   

Šis sprendimas priimtas tarptautinei bendrijai griežtai smerkiant Rusijos karą Ukrainoje. Šios savaitės pradžioje Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja inicijavo Rusijos pašalinimo procesą ir vienbalsiai pasisakė už jos narystės nutraukimą.

NATO sąjungininkės trečiadienį atsisakė paremti Lenkijos raginimą Aljansui nusiųsti į Ukrainą ginkluotą taikos misiją, bet nepaisydamos Maskvos grasinimų pažadėjo toliau tiekti ukrainiečiams ginklus.

Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis antradienį lankydamasis Kyjive pasiūlė dislokuoti Ukrainoje taikos palaikymo kontingentą humanitarinei pagalbai teikti.

Tačiau NATO gynybos ministrai, atvykę į Briuselį skubių derybų dėl Rusijos karo Ukrainoje, atsargiai vertino šią idėją.

„Gaila, bet manau, kad dar per anksti apie tai kalbėti“, – sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren.

„Pirmiausia turi būti ugnies nutraukimas. Turime matyti Rusijos pasitraukimą. Turi būti tam tikras Ukrainos ir Rusijos susitarimas... Galvoju, kad derybos dar tęsiasi“, – sakė ji.

„Visuomet gerai pagalvoti, kas bus vėliau, bet pirmiausia turime pasiekti tai“, – kalbėjo Nyderlandų ministrė.

Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas sakė, kad siūloma taikos palaikymo misija yra „viena iš galimybių, o mes, žinoma, turime nagrinėti visas galimybes, kaip galima padėti Ukrainai“.

Tačiau jis sakė, kad misijai reikės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pritarimo, o joje Rusija turi veto teisę.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad jam reiktų pirmiausia išstudijuoti detales „prieš priimant bet kokius sprendimus“.

NATO atmeta Ukrainos prašymus įsikišti į konfliktą, tarp jų prašymą nustatyti neskraidymo zoną, kuri padėtų sustabdyti Rusijos vykdomą bombardavimą.

JAV vadovaujamas Aljansas sako, kad jo tiesioginis įsikišimas jam nepriklausančioje Ukrainoje galėtų išprovokuoti konfrontaciją su Rusija ir tai galėtų virsti branduoliniu karu.

Vietoje to NATO sąjungininkės siunčia ginklų, kad padėtų Ukrainos pajėgoms ginti šalį, pirmiausia labai reikalingų nešiojamųjų prieštankinių ir priešlėktuvinių raketų sistemų.

Maskva yra įspėjusi, kad bet koks ginklų tiekimas yra teisėtas taikinys jos kariuomenei.

Tačiau NATO gynybos ministrai tvirtino, kad toliau tieks ginklus Ukrainai.

„Remiame jų pajėgumus gintis ir toliau juos remsime“, – sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas.

Prancūzija trečiadienį paragino užtikrinti Rusijos karą Ukrainoje nušviečiančių žurnalistų apsaugą, šalia Kyjivo žuvus JAV televizijos „Fox News“ operatoriui ir ukrainietei prodiuserei.

„Primenu ginkluotų pajėgų pareigą apsaugoti žurnalistus, kaip to reikalauja tarptautinė humanitarinė teisė“, – nurodė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas išplatintame pareiškime.

„Griežčiausiai smerkiu bet kokius prieš juos nukreiptus veiksmus“, – sakė jis ir pridūrė, kad „pastarieji įvykiai atspindi didžiulį pavojų karo veiksmų teatre Ukrainoje“.

„Fox News“ antradienį pranešė, kad prancūzų ir airių kilmės operatorius Pierre'as Zakrzewski ir ukrainietė prodiuserė Oleksandra Kuvšynova žuvo, o korespondentas Benjaminas Hallas buvo sužeistas, kai jų automobilis buvo apšaudytas Horenkos gyvenvietėje netoli Kyjivo.

J.-Y.Le Drianas sakė, kad P.Zakrzewski buvo „atsidavęs kovotojas už teisę informuoti, nušvietęs daugelį karo veiksmų teatrų“.

„Perduodu nuoširdžiausią užuojautą jo ir Oleksandros Kuvšynovos šeimoms“, – pridūrė ministras.

J.-Y.Le Drianas taip pat paminėjo kitus žurnalistus, žuvusius per tris karo Ukrainoje savaites, įskaitant JAV vaizdo dokumentikos kūrėją Brentą Renaudą ir ukrainietį žurnalistą Jevheną Sakuną.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova antradienį pranešė, kad dar vienas ukrainiečių žurnalistas – Viktoras Dudaras – buvo nukautas per susirėmimą netoli pietinio Mykolajivo uostamiesčio.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas trečiadienį paskelbs sprendimą dėl skubaus Ukrainos prašymo įpareigoti Rusiją nedelsiant nutraukti savo invaziją į Ukrainą, Kyjivui tvirtinant, kad Maskva melagingai apkaltino savo provakarietišką kaimynę genocidu, siekdama pateisinti karą.

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) savo sprendimą skelbs 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku Hagoje. Ukraina skubos tvarka kreipėsi į TTT netrukus po to, kai Rusija vasario 24 dieną užpuolė šalį.

Ukraina kaltina Rusiją, kad ji neteisėtai bando pateisinti karą, melagingai tvirtindama, kad Ukrainos separatistinėse Donecko ir Luhansko srityje vykdomas genocidas.

Kyjivas nori, kad teismas imtųsi laikinųjų priemonių ir įpareigotų Rusiją „nedelsiant sustabdyti karines operacijas“.

„Rusija turi būti sustabdyta, ir teismas turi prisidėti prie jos sustabdymo“, – sakė Ukrainos atstovas teisme Antonas Korynevyčius.

Trečiadienio posėdis vyks Rusijos pajėgoms suintensyvinus gyvenamųjų namų Ukrainos sostinėje apšaudymą. Dėl Rusijos karo veiksmų Ukrainą jau paliko per 3 mln. žmonių.

Tuo pat metu tiek Rusija, tiek Ukraina skelbia, kad derybose dėl karo nutraukimo daroma pažanga.

Rusija nepasirodė kovo 7 ir 8 dienomis vykusiuose TTT posėdžiuose. Teismui pateiktame raštiškame pareiškime jis tvirtino, kad TTT „neturi jurisdikcijos“, nes Kyjivo pateiktas prašymas nepatenka į 1948 metų Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, kuria grindžiama ši byla, taikymo sritį.

„Rusijos Federacijos vyriausybė maloniai prašo Teismo susilaikyti nuo laikinųjų priemonių pritaikymo ir išbraukti šią bylą iš savo sąrašo“, – nurodė Maskva, tvirtindama, kad nepasirodė teisme, nes neturėjo pakankamai laiko pasirengti.

Tačiau ji teisino jėgos naudojimą Ukrainoje, teigdama, jog tai yra „savigyna“.

„Žemas slenkstis“

Po Antrojo pasaulinio karo įsteigtam Tarptautiniam Teisingumo Teismui pavesta spręsti JT valstybių narių ginčus, daugiausia remiantis sutartimis ir konvencijomis.

TTT sprendimai yra teisiškai privalomi, tačiau teismas neturi realių priemonių priversti šalis vykdyti jo nutartis.

Ekspertai sakė, jog mažai tikėtina, kad teisėjai atmestų Kyjivo prašymą, turint galvoje, kad skubos tvarka prašoma imtis laikinųjų priemonių.

Tačiau visai bylai išnagrinėti gali prireikti ne vienų metų, pridūrė jie.

„Manau, mažai tikėtina, kad TTT nepatenkintų Ukrainos prašymo, bent jau iš dalies“, – sakė Amsterdamo laisvojo universiteto tarptautinės baudžiamosios teisės dėstytoja Marieke de Hoon.

TTT šiuo etapu tik reikia nuspręsti, ar iš pirmo žvilgsnio esama ginčo dėl Genocido konvencijos interpretavimo, sakė ji.

„TTT nebus sunku nuspręsti, kad šis žemas slenkstis pasiektas“, – sakė profesorė naujienų agentūrai AFP.

„Visiškai kitas klausimas – ar Rusija paklus“, – pridūrė ji.

Ši byla yra atskira nuo tyrimo dėl karo nusikaltimų, pradėto Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) – kito tribunolo, irgi įsikūrusio Hagoje.

Oro susisiekimas Rusijoje artimiausioje ateityje gali beveik sustoti, nes jos aviakompanijos dėl šaliai įvestų sankcijų bus nepajėgios atlikti turimų užsienietiškų lėktuvų techninio aptarnavimo ir remonto, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, pateikdama JAV investicinės bankininkystės ir finansinių paslaugų bendrovės „Jefferies Group“ prognozes.

Tarptautinės sankcijos Rusijai uždraudė tiek Europos „Airbus“, tiek ir JAV „Boeing“ lėktuvų gamintojoms tiekti Rusijos aviakompanijoms orlaivių atsargines dalis bei teikti jų techninės priežiūros paslaugas.

„Rusai galės skraidyti artimiausius šešis mėnesius ar metus, tačiau lėktuvai pradės gesti ir jų nusidėvėjusias dalis teks keisti. Antraip prasidės rimtos skrydžių saugumo problemos“, – sakė „Jefferies Group“ analitikė Sheila Kahyaoglu.

Jos žodžiais, komercinių orlaivių, kurių rimta priežiūra įprastai atliekama kas šešerius metus, naudojimą dėl būtinų komponentų trūkumo teks nutraukti.

Analitikė pridūrė, jog Rusijos oro vežėjos turi 789 komercinius lėktuvus, jie sudaro tik 2,7 proc. pasaulinio civilinių orlaivių parko.

Estijos vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo departamentas (TTJA) antradienį nurodė telekomunikacijų bendrovėms blokuoti prieigą prie septynių tinklalapių, platinančių karinę propagandą ir kurstančių neapykantą.

Remiantis rezoliucija, TTJA įpareigojo telekomunikacijų bendroves blokuoti ir užtikrinti, kad galutiniams vartotojams nebūtų pasiekiamos šios interneto svetainės: ntv.ru, ren.tv, 5-tv.ru, 78.ru, 1tv.com, lenta.ru ir tass.ru.

TTJA nustatė, kad šiose svetainėse platinama karinė propaganda, teisinamas ir palaikomas agresijos nusikaltimų vykdymas, kurstoma neapykanta.

Nurodymas blokuoti šiuos tinklalapius galioja metus.

Pakistanas antradienio vakarą išsiuntė du C-130 lėktuvus su humanitarine pagalba Ukrainai, pranešė Pakistano užsienio reikalų ministras Shahas Mehmoodas Qureshi, rašo CNN.

Kalbėdamas Pakistano sostinėje esančioje Noor Khano oro bazėje lėktuvams išskrendant, Sh.M.Qureshi sakė, kad pagalba buvo išsiųsta Ukrainos ambasados Islamabade prašymu.

Pagalba apima palapines, antklodes, miegmaišius, generatorius, muilą, rankų ploviklius, vaistus ir konservuotus maisto produktus.

„Pakistanas norėtų, kad situacija išsilygintų dialogo ir diplomatijos keliu“, – sakė Sh.M.Qureshi ir pridūrė, kad pagalba siunčiama remiantis Pakistano „ilga gerų santykių su Ukraina istorija“.

„Scanpix“/AP nuotr./Shahas Mehmoodas Qureshi

Primename, kad Pakistanas nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą ir kovo 2 d. susilaikė nuo balsavimo JT Generalinėje Asamblėjoje.

Pakistano ambasadorius Jungtinėse Tautose Muniras Akramas tuomet sakė, kad šalis yra „labai susirūpinusi“ dėl karo Ukrainoje ir „ne kartą pabrėžė deeskalacijos, atnaujintų derybų poreikį“.

Įvairių užsienio misijų Pakistane vadovai, įskaitant ES, JAV, Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir Japoniją, anksčiau paskelbė bendrą laišką, kuriame Islamabadą paragino pasmerkti Rusijos invaziją.

Lenkija antradienį paragino sukurti „ginkluotųjų pajėgų saugomą“ NATO taikos misiją Ukrainai padėti.

„Tai negali būti neginkluota misija, – sakė vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis. – Ji turi siekti teikti humanitarinę ir taikią pagalbą.“

Kyjive viešinčio lenkų pareigūno žodžius citavo naujienų agentūra PAP.

J.Kaczynskis drauge su Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerais susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.

Tai pirmas užsienio lyderių vizitas Kyjive nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

„Manau, kad mums reikia taikos palaikymo misijos iš NATO ar net galbūt didesnės tarptautinės struktūros, bet [reikia] misijos, kuri galėtų apsiginti ir veiktų Ukrainos teritorijoje, kuri būtų šioje šalyje su Ukrainos prezidento ir vyriausybės sutikimu, ir tai nebūtų negalinti apsiginti misija“, – sakė J.Kaczynskis.

Ji „sieks taikos, teiks humanitarinę pagalbą, bet kartu bus saugoma atitinkamų pajėgų, ginkluotųjų pajėgų“, pridūrė J.Kaczynskis, kuris taip pat vadovauja Lenkijos valdančiajai konservatyviai partijai ir yra laikomas pagrindiniu vyriausybės politikos strategu.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis savo ruožtu dar kartą paragino Europos Sąjungą „labai greitai suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą“ ir pridūrė: „Bandysime organizuoti gynybinius ginklus.“

Trys ministrai pirmininkai ir J.Kaczynskis nuvyko į Kyjivą, kad „patvirtintų vieningą visos Europos Sąjungos paramą Ukrainos suverenitetui ir nepriklausomybei ir pristatytų platų paramos Ukrainos valstybei ir visuomenei paketą“, sakoma Lenkijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

Netrukus po jų atvykimo Ukrainos ministras pirmininkas D.Šmyhalis gyrė „tikrų Ukrainos draugų drąsą“.

Europos lyderiai atvyko į Kyjivą tokiu metu, kai Rusijos pajėgos bando apgulti Ukrainos sostinę, kurioje įvesta komendanto valanda, o nuo jų smūgių nukentėjo kai kurie rajonai.

Nors trys vyriausybių vadovai yra Europos Vadovų Tarybos nariai, taigi – ir jos atstovai, jie neturi oficialių EVT įgaliojimų, teigė vienas šaltinis Briuselyje.

Lenkų vyriausybės pranešime sakoma, kad vizitas buvo organizuotas susitarus su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį su Jungtinių Arabų Emyratų ir Saudo Arabijos vadovais aptars diplomatinio ir ekonominio spaudimo Rusijai didinimą, teigiama Downingo gatvės 10 pranešime žiniasklaidai, rašo CNN.

B.Johnsono vienos dienos vizitas į Abu Dabį ir Rijadą yra dalis Jungtinės Karalystės pastangų koordinuotiems tarptautiniams veiksmams dėl Rusijos invazijos į Ukrainą užtikrinti. 

Tikimasi, kad vadovai aptars „pastangas didinti energetinį saugumą ir mažinti energijos ir maisto kainų svyravimus“, cituojamas pranešimas žiniasklaidai.

B.Johnsonas JAE susitiks su kronprincu Mohammedu bin Zayedu, o po to vyks į Rijadą susitikti su kronprincu Mohammedu bin Salmanu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Keletas aplinkybių: Jungtinė Karalystė neseniai paskelbė, kad iki metų pabaigos pamažu nutrauks rusiškos naftos ir naftos produktų importą. Vyriausybė bendradarbiaus su bendrovėmis, kad padėtų joms ieškoti alternatyvių tiekimo būdų. 

Naftos rinka yra neįtikėtinai išretėjusi, nes tik nedaug gamintojų nori arba gali pakeisti Rusijos barelius, kuriuos uždraudė Jungtinės Valstijos ir kurių vengia kitos šalys.

JAE ir Saudo Arabija yra pagrindinės naftos gavybos šalys. JAE neseniai pareiškė, kad nori padidinti naftos gavybą ir skatins Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) kartelį didinti pasiūlą.

Pranešime žiniasklaidai sakoma, kad B.Johnsonas „daugiausia dėmesio skiria Jungtinės Karalystės energijos tiekimo diversifikavimui“.

Tikimasi, kad JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbs apie papildomą 800 mln. JAV dolerių saugumo pagalbą Ukrainai, CNN cituoja JAV pareigūną.

Iš viso per pastarąją savaitę pažadėta skirti 1 mlrd. JAV dolerių, o nuo J.Bideno administracijos veiklos pradžios suma siektų 2 mlrd. JAV dolerių.  

„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Pasak su planais susipažinusių pareigūnų, į naująjį paketą bus įtrauktos prieštankinės raketos. Tačiau neskraidymo zonos neuždarys ir naikintuvų, kurių, kaip teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reikia Ukrainos kovai su Rusija palaikyti, netieks.