Pasaulio reakcija: E.Macronas vėl kalbėjosi su V.Putinu, Lenkija didina išlaidas gynybai

Skelbiama, kad 1 mln. dolerių bus nusiųsta organizacijai „Care“, kuri padės dalyti maistą, vandenį ir higienos reikmenis, informavo UNIAN.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Boeing“

JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba aptarė papildomas priemones dėl Ukrainos saugumo, ekonominių poreikių ir humanitarinės paramos, pranešė JAV valstybės departamentas.

Pareiškimas paskelbtas po to, kai Zaporižios elektrinę – didžiausią Europoje atominę elektrinę – užpuolė Rusijos pajėgos ir dalį jos padegė. 

Rusijos žmogaus teisių aktyvistas ir buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas paragino pasaulio lyderes imtis griežtesnės karinės ir ekonominės strategijos prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl jo invazijos į Ukrainą. 

G.Kasparovas interviu naujienų agentūrai „Reuters“ ragino Vakarų šalis atšaukti savo ambasadorius iš Maskvos, pašalinti Rusiją iš Interpolo ir įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos.

Daugiau apie neskraidymo zoną galite skaityti čia.

„Rusija turėtų būti sugrąžinta į akmens amžių, kad naftos ir dujų pramonė bei visos kitos jautrios pramonės šakos, kurios yra gyvybiškai svarbios režimo išlikimui, negalėtų funkcionuoti be Vakarų technologinės paramos“, – sakė G.Kasparovas.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili interviu CNN teigė nemananti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia užimti tik pasirinktus Ukrainos regionus. Pasak jos, Rusijos vadovas „naikina visą šalį“.

„Šiandien girdėjau jo pareiškimus, kad visa tai vyksta pagal planus. Nesu tikra, kad tai vyksta pagal planus... Jis neplanavo to, kaip Ukraina priešinasi. Jis surengė masinį puolimą, kuris buvo psichologinis, jo pajėgos buvo panaudotos iš visų pusių. Ir tai nepasiteisino“, – pridūrė S.Zurabišvili.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Salome Zurabišvili

JAV prezidento Joe Bideno administracija dalija interviu rusakalbėms naujienų agentūroms, kad pasipriešintų Kremliaus dezinformacijai apie karą Ukrainoje, skelbia CNN.

Mažiausiai septynis interviu davę JAV prezidento administracijos aukšto rango pareigūnai tokiu būdu teigia tiesiogiai besikalbantys su Rusijos visuomene.

„Kremlius šiuo metu vykdo išpuolį prieš žiniasklaidos laisvę ir tiesą“, – ketvirtadienį sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.

Kanados šiaurės vakarų teritorijose esančiame Yellowknife oro uoste buvo sulaikytas užsakomasis lėktuvas su Rusijos piliečiais, pranešė transporto ministras Omaras Alghabra, rašo „Sky News“.

„Mes ir toliau reikalausime, kad Rusija atsakytų už savo invaziją į Ukrainą“, – pridūrė O.Alghabra. 

Kanada paskelbė sankcijų ir kitų priemonių rinkinį Rusijai po to, kai ši pradėjo karą Ukrainoje.

Čekija Ukrainai ketina nusiųsti papildomos karinės įrangos, informavo „Sky News“.

17 mln. kronų (547 119 svarų sterlingų) vertės paketą sudaro šimtai kulkosvaidžių ir automatų bei daugiau kaip 100 tūkst. šaudmenų. 

JAV prezidento Joe Bideno administracija pratęsė imigracijos lengvatų taikymą JAV gyvenantiems ukrainiečiams, pranešė CNN.

Krašto saugumo departamentas leis JAV gyvenantiems ukrainiečiams pasilikti šalyje pagal tam tikrą humanitarinės pagalbos formą.

Ši lengvata taikoma žmonėms, kurie susidurtų su ypatingais sunkumais, jei būtų priversti grįžti į ginkluotų konfliktų ar stichinių nelaimių nuniokotas tėvynes. 

Migracijos politikos instituto duomenimis, toks statusas galėtų būti suteiktas maždaug 30 000 vizas turinčių ukrainiečių. Tokiu būdu ukrainiečiai būtų apsaugoti nuo deportacijos, kai baigsis vizų galiojimo laikas.

Čekijos piliečiams, išvykusiems į Ukrainą ir padedantiems gintis nuo Rusijos invazijos, tėvynėje atsakomybė nebegrės, ketvirtadienį nutarė lyderiai Prahoje.

„Galime garantuoti bausmės netaikymą prezidento sprendimu“, – po susitikimo su prezidentu Milošu Zemanu žurnalistams sakė ministras pirmininkas Petras Fiala.

Čekijos įstatymai draudžia šalies piliečiams tarnauti kurios nors kitos šalies kariuomenėje. Pažeidėjams gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo.

Norintys kovoti užsienyje privalo prašyti prezidento suteikti išimtį.

Prezidentūra iki šiol užregistravo apie 300 tokių prašymų. Dar 100 žmonių pateikė prašymus Gynybos ministerijai.

Ukrainos kariuomenė sekmadienį paragino užsieniečius stoti į naujai steigiamą Užsieniečių legioną ir prisidėti prie provakarietiškos šalies kovos su vasario 24 dieną prasidėjusia Rusijos invazija.

Švedijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė iškviesianti Rusijos atstovus pasiaiškinti dėl šalies oro erdvės pažeidimo, trečiadienį įvykdyto keturių rusų naikintuvų.

„Tokio pobūdžio klausimams spręsti nustatytos procedūros, apimančios pažeidimą padariusios šalies atstovo iškvietimą į Užsienio reikalų ministeriją“, – naujienų agentūrai AFP sakė URM atstovė Klara Hook.

„Šios procedūros bus taikomos ir šiuo atveju“, – pridūrė K.Hook, atsisakydama komentuoti, ar Rusijos ambasadorius jau buvo iškviestas.

Nors Rusijos orlaiviai jau ne pirmą kartą pažeidė Šiaurės valstybės oro erdvę, trečiadienio incidentas pritraukė daugiau dėmesio, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Esant dabartinei situacijai incidentą vertiname labai rimtai“, – trečiadienį vakare išplatintame pareiškime nurodė Švedijos karinių oro pajėgų vadas Carlas-Johanas Edstromas.

Pasak Švedijos oro pajėgų, oro erdvės „pažeidimas“ buvo „trumpalaikis“, tačiau buvo pakelti švedų reaktyviniai lėktuvai „JAS 39 Gripen“, užfiksavę incidentą ir nufotografavę du naikintuvus – du Su-24 ir du Su-27.

Oslas trečiadienį pasmerkė pažeidimą kaip „visiškai nepriimtiną“.

„Dėl to Švedijos pusė pasiųs aiškų diplomatinį signalą“, – rašytiniame pareiškime AFP pabrėžė gynybos ministras Peteris Hultqvistas.

Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras Andrejus Kozyrevas ketvirtadienį interviu CNN pavadino karą Ukrainoje „barbarišku“.

„Tai barbariškas poelgis. Kai buvau užsienio reikalų ministras to negalėjau įsivaizduoti įvykstant.

Bet vėliau ėmiau suprasti, kad jie, galima sakyti, jaučiasi nebaudžiami tiek savo šalyje, tiek užsienyje. Ir tai savotiškai padidino apetitą, deja, ne Rusijos kūrimui. Dabar jie šiuo brolžudišku karu griauna visų broliškų žmonių ateitį“, – pridūrė jis.

A.Kozyrevas taip pat sakė, kad Vakarų sankcijos Rusijai „turėtų būti nukreiptos į sprendimus priimančius asmenis arba tų vyriausybės sprendimų priėmėjų vykdytojus.“

Jis perspėjo, kad sankcijos, nukreiptos į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, yra „lyg beveik nieko nedarymas, nes, manau, nieko nėra jų vardu... Negalite rasti jų turto. Visa tai priklauso kitiems žmonėms“.

Antradienį A.Kozyrevas tviteryje paragino visus Rusijos diplomatus atsistatydinti iš pareigų, taip protestuojant prieš tebesitęsiančią Rusijos invaziją į Ukrainą.

A.Kozyrevas buvo pirmasis Boriso Jelcino vadovaujamas Rusijos užsienio reikalų ministras po Sovietų Sąjungos iširimo. Šiuo metu jis gyvena JAV.

Grupė JAV įstatymų leidėjų ketvirtadienį pristatė unikalų įstatymo projektą, kuris įgaliotų prezidento Joe Bideno administraciją panaudoti pajamas iš rusų turto, kuriam taikomos sankcijos, padėti Ukrainai.

„Paprastai sankcionuotas turtas yra įšaldomas, o ne visam laikui konfiskuojamas, o tai yra tinkama apsauga įprastesnėmis aplinkybėmis“, – sakė Tomas Malinowskis, kuris yra vienas iš teisės aktų rėmėjų.

„Tačiau šiuo ypatingu atveju manome, kad būtų tinkama ir teisinga turtus, kurie rėmė Vladimirą Putiną, padėti šaliai, kurią jis griauna“, - tęsė jis.

T.Malinowskis pridūrė, kad matydami areštuojamus oligarchų prabangius butus, vilas ir jachtas, ukrainiečiai ir rusai, nekenčiantys V.Putino, „gautų didžiulį postūmį“ kare, kuriame svarbi moralinė būsena.

Ketvirtadienį Juodojoje jūroje, netoli Odesos uosto, kaip manoma, ant minos užplaukė ir nuskendo Estijos krovininis laivas „Helt“.  

Visi šeši įgulos nariai buvo išgelbėti, Ukrainos parlamento pranešimą socialiniuose tinkluose cituoja CNN. 

„Visų 6 įgulos narių būklė patenkinama“, – priduriama pranešime.

Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį pranešė įvedanti sankcijas Rusijos milijardieriui verslininkui Alisherui Usmanovui ir buvusiam premjero pavaduotojui Igoriui Šuvalovui, plėsdama baudžiamąsias priemones dėl Maskvos invazijos Ukrainoje.

Abu veikėjai, kurių turtas bendrai vertinamas 19 mlrd. JAV dolerių (per 17 mlrd. eurų), turi „reikšmingų interesų JK ir palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi“, sakoma Britanijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Sankcijos jiems įsigalioja „nedelsiant“, pridūrė ministerija.

Abiem oligarchams taikomas visiškas turto įšaldymas ir draudimas atvykti į Jungtinę Karalystę. Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pabrėžė, kad šiomis priemonėmis siunčiamas „aiškus signalas, kad smogsime oligarchams ir asmenims, glaudžiai susijusiems su Putino režimu“.

Prasidėjus Maskvos invazijai Londonas paskelbė sankcijas 13 rusų oligarchų. Dabar „juodajame“ sąraše jų iš viso yra 15.

Pernai laikraščio „The Sunday Times“ turtingųjų sąraše V. Usmanovas užėmė šeštą vietą, sukaupęs, kaip pranešama, 13,4 mlrd. dolerių (12,1 mlrd. eurų) vertės turtą. Jam, be kita ko, priklauso 48 mln. svarų (58 mln. eurų) vertės dvaras Londone ir XVI amžiaus užmiesčio valdos į pietvakarius nuo sostinės.

V.Usmanovas domisi sportu, o jo kontroliuojančioji bendrovė iki 2018 metų valdė futbolo klubo „Arsenal“ mažumos akcijų paketą, taip pat remia klubo „Everton“ treniruočių aikštes. 2017 metais paskelbta pradinė sutartis penkerių metų laikotarpiui trečiadienį buvo įšaldyta. Šis sandoris taip pat apėmė teises pavadinti naująjį „Everton“ stadioną.

I.Šuvalovas nuo 2000 metų vadovavo prezidento Vladimiro Putino administracijai. Nuo 2008 iki 2018 metų jis ėjo premjero pirmojo pavaduotojo pareigas prezidentaujant V. Putinui ir Dmitrijui Medvedevui. Paskui I. Šuvalovas buvo paskirtas valstybinio banko VEB pirmininku.

Opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno antikorupcinis fondas 2016 metais apkaltino I. Šuvalovo žmoną privačiu lėktuvu skraidinant savo korgius į šunų parodas.

Pasak JK vyriausybės, šiam oligarchui priklauso du prabangūs apartamentai Londone, vertinami 11 mln. svarų sterlingų (13,2 mln. eurų).

Beveik 7 tūkst. Rusijos mokslininkų, matematikų ir akademikų ketvirtadienį pasirašė prezidentui Vladimirui Putinui adresuotą atvirą laišką, kurio pareiškė „ryžtingą protestą“ prieš Kremliaus pradėtą karą Ukrainoje.

Didžiulis pasipiktinimas, kilęs pasaulyje dėl prieš savaitę prasidėjusios Maskvos invazijos, jau paveikė įvairias mokslines iniciatyvas, įskaitant Tarptautinę kosminę stotį (TKS), taip pat Rusijos ir Europos planus pasiųsti marsaeigį į Raudonąją planetą.

„Mes, Rusijos Federacijoje dirbantys mokslininkai matematikai, reiškiame ryžtingą protestą prieš Rusijos armijos pradėtą karinį įsiveržimą į Ukrainą“, – pabrėžiama atvirame laiške, antradienį paskelbtame naujienų tinklapyje trv-science.ru.

Daugiau kaip 6,9 tūkst. pasirašiusiųjų gali grėsti baudos ar įkalinimas, nes pastaraisiais metais Rusijos valdžia priėmė teisės aktų, leidžiančių susidoroti su vyriausybę kritikuojančiais piliečiais.

Šią savaitę Rusijos parlamentas pradėjo svarstyti dar vieną įstatymo projektą, numatantį griežtesnes bausmes už karo Ukrainoje kritiką.

„Humanistinės vertybės yra pagrindas, kuriuo grindžiamas mokslas. Mūsų ilgametės pastangos stiprinti Rusijos, kaip pirmaujančio matematikos centro, reputaciją buvo visiškai nuvertintos“, – sakoma laiške.

Kreipimesi į prezidentą pažymima, kad dėl invazijos atšauktas Tarptautinis matematikų suvažiavimas, kurį Rusija turėjo surengti liepą.

Laiške Rusija taip pat vadinama „karine agresore ir, atitinkamai, atstumtąja valstybe“.

Anot autorių, tikslas tapti didžia mokslo valstybe „negali būti pasiektas dabartinėmis aplinkybėmis, kai mūsų artimiausių kolegų, mokslininkų Ukrainoje... gyvybei kasdien gresia pavojus, keliamas Rusijos kariuomenės“.

„Rusija atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje, nuturėdama galimybės intensyviai keistis mokslo žiniomis ir bendradarbiauti su kitų šalių mokslininkais“, – pabrėžiama laiške.

„Esame įsitikinę, kad jokie geopolitiniai interesai negali pateisinti aukų ir kraujo praliejimo. Dėl karo tik prarasime šalies ateitį, dėl kurios dirbame“, – pridūrė mokslininkai.

Dėl Vakarų sankcijų praėjusią savaitę Rusija buvo atkirsta nuo daugelio pasaulinių iniciatyvų. NASA ieško būdų, kaip be Rusijos pagalbos išlaikyti orbitoje TKS, kur daugelį metų dirbo tiek astronautai, tiek kosmonautai.

Tuo metu Europos kosmoso agentūra pareiškė, kad „labai mažai tikėtina“, jog šiemet, kaip planuota, startuos bendra misija, per kurią Rusijos nešančioji raketa turi iškelti į kosmosą europietišką marsaeigį.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įves papildomų sankcijų Rusijos oligarchams, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, susipažinęs su naujausiomis pastangomis spausti Kremlių nutraukti įsiveržimą į Ukrainą.

Pasak šaltinio, sankcijos, apie kurias pirmoji pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, atitiks ankstesnes ES priemones prieš turtingiausius Rusijos veikėjus ir jas išplės draudimu įvažiuoti į JAV. Be to, oligarchams nebus leidžiama perleisti savo turto šeimos nariams.

Pirmadienį paskelbtos ES sankcijomis baudžiami įtakingi, turtingi žmonės, artimi prezidento Vladimiro Putino režimui. Tarp jų – valstybinės naftos milžinės „Rosneft“ vykdomasis direktorius Igoris Sečinas ir naftotiekių monopolininkės „Transneft“ vadovas Nikolajus Tokarevas.

Į „juodąjį sąrašą“ taip pat įtraukti trys žurnalo „Forbes“ sudarytame turtingiausių Rusijos žmonių dešimtuke esantys veikėjai: metalų pramonės magnatas Aleksejus Mordašovas, milijardierius Ališeras Usmanovas ir verslininkas bei V.Putino draugas Genadijus Timčenka.

Sąraše taip pat yra įtakingi bankininkai Michailas Fridmanas ir Piotras Avenas.

Vida Press nuotr./Sergejus Rolduginas

Sankcijos paskelbtos ir Sergejui Rolduginui – violončelininkui ir ilgamečiam V.Putino patikėtiniui, kaltinamam tuo, kad „per bankus ir lengvatinio apmokestinimo bendroves „perdalijo“ mažiausiai 2 mlrd. JAV dolerių, priklausydamas slaptam V.Putino finansiniam tinklui.“

Sąraše atsidūrė ir ilgametis V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad „dar ne per vėlu sustabdyti“ įsiveržimą į Ukrainą.

Praėjusią savaitę V.Putino nurodymu prasidėjus antpuoliui, Londonas ėmėsi įvairiais būdais bausti Maskvą – be kita ko, paskelbė sankcijas rusų bankams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas sako kalbą

„Žinia prezidentui Putinui yra tokia: „Sustokite. Dar ne per vėlu sustabdyti tai, ką darote“, – sakė B.Wallace'as per spaudos konferenciją su Estijos kolega Kalle Laanetu.

Britų gynybos sekretorius Rusijos lyderio veiksmus pavadino „neteisėtais“ ir perspėjo V.Putiną, kad jis rizikuoja „būti izoliuotas ne vieną dešimtmetį“.

„Sankcijos yra griežtos, tarptautinė bendruomenė – vieninga. NATO yra vieninga, ir mes nesitaikstysime su tuo, ką matome Ukrainoje“, – pabrėžė B.Wallace'as.

Jis pridūrė, kad Didžioji Britanija palaikys ukrainiečių vyriausybę, ir atkreipė dėmesį į paramą mirtina ir nemirtina ginkluote, kurią Kyjivui perdavė JK ir Estija.

„Čia dar ne pabaiga. Įvykių Ukrainoje pasekmės sklis po Europą ir NATO ne kelias savaites, o ne vieną mėnesį ir ne vienerius metus“, – perspėjo gynybos sekretorius.

Šeši liūtai ir šeši tigrai iš netoli Kijevo esančios gyvūnų prieglaudos ketvirtadienio rytą buvo perkelti į Lenkiją, pranešė didžiųjų kačių evakuaciją organizavusio Poznanės zoologijos sodo atstovė .

Beveik 1000 kilometrų atstumą iš Kijevo įveikęs ukrainiečių vilkikas, turėjęs apvažiuoti šiuo metu Rusijos pajėgų atakuojamą centrinį Žytomyro regioną, taip pat atvežė du karakalus ir Afrikos laukinį šunį, naujienų agentūrai AFP sakė Malgorzata Chodyla.

Antradienį kelionę pradėjęs vilkikas visą naktį prastovėjo, nes susidūrė su atvažiuojančiais rusų tankais, pridūrė ji. 

Pasienyje gyvūnai buvo perkelti į lenkų sunkvežimį.

Dokumentų neturinčius gyvūnus tapo įmanoma pervežti neseniai pasikeitus procedūras, numatytas Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (CITES),  o taip pat padedant Lenkijos vyriausiajam veterinarijos pareigūnui, pridūrė M.Chodyla.

Gyvūnų evakuaciją organizavusi Poznanės zoologijos sodo direktorė Ewa Zgrabczynska sakė, kad šiuo metu palaiko ryšį su keliomis Vakarų organizacijomis, norinčiomis priimti šiuos gyvūnus. 

Ji taip pat pradėjo lėšų gyvūnams rinkimo kampaniją. 

Nepaistant karo, žvėris atlydėjusi Natalija Popova sugrįžo į Ukrainą, kad pasirūpintų 70 prieglaudoje likusių gyvūnų, sakė M.Chodyla.

Prieš dvejus metus E.Zgrabczynska organizavo devynių tigrų gelbėjimą. Jie buvo vežami į Rusiją, tačiau įstrigo italų vilkike Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje.

Lenkija, besiribojanti su karo apimta Ukraina, ateinančiais metais savo išlaidas gynybai padidins iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, ketvirtadienį pranešė vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis.

Šiuo metu Varšuvos karinis biudžetas sudaro 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Pateiksime pataisą – trys procentai [gynybos] biudžetui, pradedant nuo ateinančių metų. Paskui didinsime jį dar labiau“, – per debatus parlamente dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sakė J.Kaczynskis, kuris taip yra valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paspartino savo žlugimą pradėjęs karą Ukrainoje, kurio jis negali laimėti, antradienį pareiškė jo kritikas buvęs rusų oligarchas Michailas Chodorkovskis.

Interviu televizijai „France 24“  M.Chodorkovskis iš Londono sakė, kad V.Putino sprendimas įsakyti pradėti invaziją į Ukrainą buvo „emocinis“ žingsnis lyderio, kuris darosi vis labiau „paranojiškas“.

„Tai yra savižudybė. Jis negali laimėti Ukrainoje, net jeigu jie užimtų Kijevą ir (rytinį miestą) Charkivą. Tai paspartina jo pabaigą“, – kalbėjo jis.

„Režimas supus. Tai neįvyks greitai – mes kalbame apie metus ar dvejus“, – sakė M.Chodorkovskis. Jis pridūrė, kad jo pabaigą gali sukelti ekonomikos žlugimas.

M.Chodorkovskis gana ilgą laiką buvo žymiausias Rusijos kalinys. 2003 metais M.Chodorkovskis, laikytas turtingiausiu Rusijos žmogumi, buvo suimtas, nuteistas už mokesčių vengimą ir 10 metų praleido kalėjime. Jam skirtą bausmę M.Chodorkovskis laikė prezidento V.Putino politiniu kerštu už jo politines ambicijas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Michailas Chodorkovskis

Iki suėmimo M.Chodorkovskis buvo naftos milžinės „Jukos“ savininkas ir asmeniškai pažinojo V. Putiną.

Jo teigimu, iki invazijos į Ukrainą V. Putinas galėjo iki gyvenimo pabaigos likti prezidento poste, tačiau dabar jis padarė „istorinę“ klaidą.

„Jis nėra beprotis. Nors atsiranda senatvinės paranojos požymių... Jis bijo būti nužudytas. Tačiau klinikiniu požiūriu jis nėra išprotėjęs“, – kalbėjo M.Chodorkovskis. 

Anot jo, V.Putinas – praleidęs du dešimtmečius valdžioje, apsuptas patarėjų, bijančių pasakyti jam tiesą – neįvertino Ukrainos pasipriešinimo masto.

„Jis galvojo, kad Ukrainoje jį pasitiks su gėlėmis. Šito jis nesitikėjo“, – kalbėjo M.Chodorkovskis.

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet ketvirtadienį pasmerkė Rusijos puolimą Ukrainoje, įspėjo dėl „didžiulio poveikio“ milijonų žmonių teisėms ir sakė padidėjusią branduolinę grėsmę rodant, kad pavojus iškilo visai žmonijai.

Kalbėdama JT Žmogaus teisių taryboje Ženevoje M.Bachelet perspėjo, kad prieš savaitę pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą „daro didžiulį poveikį milijonų žmonių visoje Ukrainoje žmogaus teisėms“.

„Padidintas grėsmės lygis branduolinėms pajėgoms akcentuoja pavojaus visai žmonijai rimtumą“, – pridūrė ji.

Jos komentarai pasirodė per skubų Tarybos pasitarimą dėl invazijos Ukrainoje, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui sekmadienį įsakius paskelbti padidintą Rusijos branduolinių pajėgų parengtį.

Anksčiau ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Vakarų politikus svarstant „branduolinį karą“.

„Aišku, kad trečiasis pasaulinis karas gali būti tik branduolinis“, – interviu Rusijos ir užsienio žiniasklaidai pareiškė S.Lavrovas.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kaip tik Vakarų politikų galvose nuolat sukasi branduolinio karo idėja, ne rusų galvose“, – tvirtino jis.

Rusija turi didžiausią pasaulyje branduolinių ginklų arsenalą ir daugybę balistinių raketų, sudarančių strateginių pajėgų pagrindą.

M.Bachelet kalbėjo JT paskelbus, kad per karą Ukrainoje, trunkantį jau savaitę, į kaimynines šalis pasitraukė daugiau kaip milijonas žmonių, o nesuskaičiuojamai daug kitų gyventojų persikėlė į kitas vietas Ukrainos teritorijoje.

M.Bachelet nurodė, kad jos biuras užregistravo 227 civilių, įskaitant 15 vaikų, žūtį, bet pabrėžė, kad tikrasis skaičius tikriausiai yra daug didesnis.

Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros institucijos valdytojų taryba ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje ragina į Ukrainą įsiveržusią Rusiją „tuojau pat nutraukti visus veiksmus“ savo provakarietiškos kaimynės branduoliniuose objektuose.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rezoliucijoje taip pat „smerkiami Rusijos Federacijos veiksmai Ukrainoje, įskaitant branduolinių objektų kontrolės perėmimą jėga ir kitus smurtinius veiksmus“, rodo naujienų agentūrai AFP atsiųsta teksto kopija.

Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė konfiskavusi superjachtą, priklausančią bendrovei, susijusiai su Igoriu Sečinu – Rusijos energetikos milžinės „Rosneft“ vadovu ir artimu Vladimiro Putino patikėtiniu.   

Laivas „Amore Vero“ buvo konfiskuotas La Sjota laivų statykloje, esančioje netoli Marselio, nurodė Finansų ministerija. 

„Prancūzijos muitinė La Sjota vietovėje konfiskavo jachtą „Amore Vero“, vykdydama Rusijai Europos Sąjungos įvestas sankcijas“, – rašoma išplatintame pranešime.    

Jachta priklauso bendrovei, „kurios pagrindinis akcininkas – I.Sečinas“, priduriama jame.  

Nyderlanduose įsikūrusios jachtų statyklos „Oceanco“ pastatytame 85,6 m ilgio laive yra baseinas, transformuojamas į sraigtasparnių kilimo ir leidimosi aikštelę, taip pat ne vienas denis. Viename iš jų įrengta sūkurinė vonia.

„Scanpix“ nuotr./Igoris Sečinas

Jachta buvo pastatyta 2013 metais, nurodoma „Oceanco“ tinklalapyje. 

Žurnalas „Forbes“ pranešė, kad Vokietijos pareigūnai konfiskavo superjachtą „Dilbar“, priklausančią milijardieriui Ališerui Usmanovui. Ši informacija oficialiai kol kas nepatvirtinta. 

Prancūzijos Rivjera seniai traukia rusų turtuolius, daugelis kurių leidžia čia vasaras savo prabangiose vilose ir jachtose.  

Praėjusią savaitę Paryžius pranešė rengiąs rusų oligarchų Prancūzijoje turimo turto, įskaitant jachtas, prabangius automobilius ir nekilnojamąjį turtą, sąrašą. 

„Jei būčiau oligarchas Rusijoje ar Prancūzijoje, man būtų neramu“, – pirmadienį sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas. 

Tą dieną Europos Sąjunga  į sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, įtraukė daugiau su Kremliumi siejamų verslininkų ir V.Putino atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą. 

Kartu su I.Sečinu ir valstybinės naftotiekių monopolininkės „Transneft“ vadovu Nikolajumi Tokarevu į „juodąjį sąrašą“ taip pat buvo įtraukti i trys žurnalo „Forbes“ sudarytame turtingiausių Rusijos žmonių dešimtuke esantys veikėjai: metalų pramonės magnatas Aleksejus Mordašovas, A.Usmanovas ir verslininkas bei V.Putino draugas Genadijus Timčenka.

I.Sečinas laikomas vienu galingiausių žmonių Rusijoje, kurio įtaka neapsiriboja vadovavimu energetikos milžinei „Rosneft“. 

Jis, kaip ir V.Putinas, yra iš Sankt Peterburgo ir praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje dirbo su juo šio miesto merijoje. 

Kinija ketvirtadienį paneigė pranešimą, kad ji prašiusi Rusijos nepradėti invazijos į Ukrainą, kol vyksta Pekino žiemos olimpinės žaidynės, tarptautinei bendrijai vis atidžiau stebint šiltėjančius šių dviejų galių santykius.

Pekinas laikosi atsargios pozicijos dėl savo artimos sąjungininkės veiksmų. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas praėjusį mėnesį susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir susitarė dėl „neribotos“ partnerystės.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Pekinas jos nepasmerkė, bet ir nereiškia visiškos paramos.

Laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV prezidento Joe Bideno administracijos aukšto rango pareigūnais ir vienu Europos pareigūnu, trečiadienį pranešė, kad kinai rusų aukšto rango pareigūnams pasakė nesiveržti į Ukrainą, kol nesibaigs žiemos olimpinės žaidynės.

Pranešime teigiama, kad Pekinas prieš invaziją tiesiogiai gaudavo tam tikros informacijos apie Rusijos karinius planus ar ketinimus.

Rusija į savo provakarietišką kaimynę įsiveržė prieš savaitę, keturios dienos po olimpiados uždarymo ceremonijos.

Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas ketvirtadienį spaudos konferencijoje atmetė šį pranešimą.

„The New York Times“ pranešimas yra visiška melagiena. Tokios dėmesį atitraukiančios, kaltę perkeliančios pastabos yra visiškai nepakenčiamos“, – sakė jis.

Prieš vasario 24-ąją prasidėjusią invaziją Kinijos valstybinė žiniasklaida kelias savaites atmesdavo Vakarų įspėjimus, vadindavo juos JAV keliamu triukšmu ir neevakavo savo piliečių iš Ukrainos.

V.Putinas buvo pirmas iš pasaulio lyderių, susitikusių su Xi Jinpingu beveik per dvejus metus, ir garbės svečias per žiemos olimpiados atidarymo ceremoniją.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja trečiadienį didžiule balsų persvara priėmė rezoliuciją dėl Maskvos invazijos pasmerkimo ir pareikalavimo Rusijai nedelsiant pasitraukti iš Ukrainos.

Kinija buvo tarp 35 susilaikiusių šalių, o prieš rezoliuciją balsavo penkios valstybės: Eritrėja, Šiaurės Korėja, Sirija, Baltarusija ir Rusija.

Dėl karo iš Ukrainos jau pabėgo daugiau kaip milijonas žmonių, nurodo JT.

Prancūzija ketvirtadienį primygtinai rekomendavo savo piliečiams išvykti iš Rusijos, jei buvimas toje šalyje nėra būtinas.

Šis raginimas paskelbtas Maskvai praėjusią savaitę pradėjus invaziją į Ukrainą, dėl kurios buvo uždaryta oro erdvė tarp Rusijos ir Europos Sąjungos.

„Rusijos invazijos Ukrainoje sąlygomis ir galiojant tarptautinėms sankcijomis privalome padidinti mūsų budrumą“, – parašė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija savo tinklalapyje.

Dar sekmadienį Paryžius rekomendavo Prancūzijos piliečiams, vykstantiems per Rusiją, palikti šalį.

Ministerija nurodė, kad Prancūzijos ambasados Rusijoje tinklalapyje šalies piliečiai gali rasti netiesioginių skrydžių į Prancūziją sąrašą, kad galėtų grįžti į tėvynę, ES valstybėms uždarius savo oro erdves Rusijos oro bendrovių lėktuvams.

„Žinome, kad yra gerokai mažiau skrydžių. Manome, kad žmonės, kuriems nėra būtina likti Rusijoje, turėtų pasinaudoti galimybe išvykti“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai.

Vyriausybė taip pat ragina Prancūzijos piliečius atidėti visas keliones į Rusiją, nurodė ji.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius ketvirtadienio rytą paskelbė, kad Ukrainos diplomatai, iki šiol dirbę Rusijos sostinėje Maskvoje, atvyko į šią Baltijos šalį.

„Latvija atveria duris Ukrainos diplomatams, kurie paliko Maskvą ir praėjusią naktį kirto Latvijos sieną su Rusija“, – tviteryje parašė E.Rinkevičius.

Ryga šeštadienį pranešė, kad suteiks prieglobstį diplomatams, kurių prašymo padėti sulaukė.

Rusijai gniaužiant paskutinius nepriklausomos žiniasklaidos likučius, milijonai rusų klausosi ir skaito BBC. Britų visuomeninis transliuotojas paskelbė, kad į rusišką BBC svetainės versiją praėjusią savaitę užsuko tris kartus daugiau lankytojų nei įprastai – net 10,7 mln.

Anglišką, pagrindinę versiją, atsidarė 252 proc. daugiau lankytojų – 423 tūkstančių.

„Dažnai sakoma, kad tiesa yra pirmoji karo auka. Konflikte, kuriame daug dezinformacijos ir propagandos, matomas faktinių ir nepriklausomų naujienų poreikis. Milijonai rusų įsijungia BBC“, – teigė BBC generalinis direktorius Timas Davie.

Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida meluoja šaliai apie invaziją į Ukrainą, o garsi liberali radijo stotis „Echo Moskvy“ buvo priversta nutraukti transliacijas.

CNN skelbia, kad JAV pastarosiomis dienomis atgabeno į Ukrainą šimtus priešlėktuvinių raketų „Stinger“. Esą vien pirmadienį tokių raketų atvežta daugiau nei 200.

Vokietijos naujienų agentūra DPA cituoja šaltinį vyriausybėje, teigiantį, kad Berlynas svarsto perduoti Ukrainai 2,7 tūkst. zenitinių raketų „Strela“. Ekonomikos ministras esą tokiam žingsniui jau pritarė, o raketos „Strela“ bus paimtos iš buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos inventoriaus.

„Raketos paruoštos transportavimui“, – „Reuters“ irgi teigė šaltinis, tačiau, anot, jo, Federalinė saugumo tarnyba dar turi pritarti sprendimui.

Vokietija anksčiau jau paskelbė, kad į Ukrainą siunčia 1 tūkst. prieštankinių raketų ir 500 priešlėktuvinių raketų „Stinger“.

Radijo stotis „Echo Moskvy“ – naujai atrastos žiniasklaidos laisvės posovietinėje Rusijoje simbolis – ketvirtadienį pranešė, kad užsidaro.

Toks sprendimas priimtas Rusijai apribojus prieigą prie šios liberalios radijo stoties, dar sugriežtinant naujienų apie Maskvos sukeltą karą Ukrainoje blokavimą vietos žiniasklaidoje.

„Echo Moskvy“ direktorių tarybos balsų dauguma buvo nuspręsta likviduoti radijo stotį „Echo Moskvy“ ir interneto svetainę“, – platformoje „Telegram“ pranešė jos vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas.

„Echo Moskvy“ savo tviteryje skelbia, kad, nepaisant direktorių tarybos sprendimo likviduoti radijo stotį ir interneto svetainę, tęsia darbą „Youtube“ platformoje, taip pat socialiniuose tinkluose „Twitter“, „Facebook“, „Instagram“ ir susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Aleksejus Venediktovas

Pastaraisiais metais Rusijoje vyko beprecedentis susidorojimas su nepriklausomais ir valdžią kritikuojančiais balsais, o prasidėjus invazijai į Ukrainą jis dar labiau suintensyvėjo.

Rusijos žiniasklaidai buvo nurodyta skelbti tik oficialių šaltinių pateikiamą informaciją. Pasak Kremliaus, kaimyninėje Ukrainoje vykstantys veiksmai yra ne invazija, o karinė operacija, kuria siekiama apsaugoti Rusiją nuo Vakarų, o rusakalbius gyventojus – nuo „genocido“.

Maža to, Rusijos vyriausybė ruošiasi didinti turimų teisinių priemonių arsenalą savo represijų vykdymui.

Valstybės Dūma penktadienį vyksiančioje neeilinėje sesijoje nagrinės įstatymo projektą, numatantį 15 metų laisvės atėmimo bausmę už „melagingų naujienų“ apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skelbimą.

„Echo Moskvy“, kurio didžioji akcijų dalis priklauso Rusijos energijos milžinei „Gazprom“, buvo įkurtas 1990 metais, paskutinėmis Sovietų Sąjungos gyvavimo dienomis.

Ši radijo stotis įgijo vienos pagrindinių rusų liberalios žiniasklaidos priemonių statusą.

„The New York Times“ skelbia, jog aukšto rango Kinijos pareigūnai vasario pradžioje paprašė Rusijos vadovų, kad jie neįsiveržtų į Ukrainą iki žiemos olimpinių žaidynių Pekine pabaigos.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį rengia virtualų vadinamojo Ketverto (Quad) šalių, kuriam, be Jungtinių Valstijų, dar priklauso Australija, Indija ir Japonija, viršūnių susitikimą, pranešė Naujasis Delis.

Šis Indijos užsienio reikalų ministerijos pranešimas pasirodė indų premjerui Narendrai Modi išvakarėse pasikalbėjus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – jau antrą kartą nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios prieš savaitę.

JAV paragino Naująjį Delį pasinaudoti savo „svertais“ Maskvai.

Indijos URM pranešime neužsimenama apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.

Joe Bidenas, Vladimiras Putinas

Jame sakoma, kad J.Bidenas, japonų premjeras Fumio Kishida, Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas ir N.Modi „keisis nuomonėmis ir vertinimais apie svarbius įvykius Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“.

Vadinamasis Ketvertas, Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono demokratijų blokas, buvo sukurtas siekiant atsverti augančią Kinijos įtaką regione. Indijoje ir kitose šalyse susirūpinta, kad karas Ukrainoje atitrauks Vašingtono dėmesį nuo regiono.

Šis susitikimas taip pat galėtų būti proga kitiems lyderiams paspausti N.Modi laikytis kritiškesnės pozicijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Tvirtus ryšius su Maskva palaikanti Indija ragino Rusiją ir Ukrainą nutraukti karo veiksmus, bet nepasmerkė invazijos.

Trečiadienį ji susilaikė balsuojant dėl Jungtinių Tautų rezoliucijos, kurioje apgailestaujama dėl Rusijos veiksmų ir reikalaujama, kad Maskva nedelsdama išvestų savo pajėgas iš Ukrainos.

Jungtinės Karalystės transliuotojų priežiūros institucija „Ofcom“ paskelbė apie dar tuziną tyrimų dėl Rusijos valstybės finansuojamos televizijos RT naujienų programų įtariamų nešališkumo pažeidimų.

„Ofcom“ trečiadienį nurodė, kad jau vykdo 27 tyrimus dėl RT ir svarsto, ar šis kanalas turėtų išsaugoti savo licenciją JK.

„Mes labai susirūpinę dėl RT programų, keliančių potencialių problemų pagal Transliavimo kodeksą, kiekio“, – sakoma „Ofcom“ pareiškime.

Apie pirmuosius savo tyrimus britų institucija paskelbė pirmadienį, nurodydama, kad Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje pastebėtas potencialių pažeidimų RT naujienų programose skaičiaus reikšmingas padidėjimas.

Pranešinėdamos tokiomis svarbiomis temomis kaip karas Ukrainoje, visos licencijas turinčios žiniasklaidos priemonės „privalo laikytis specialių nešališkumo reikalavimų pagal mūsų Kodeksą“, nurodė „Ofcom“.

„Pagal šias taisykles transliuotojai turi imtis papildomų žingsnių deramam nešališkumui išsaugoti, konkrečiai – įtraukdami daug įvairių reikšmingų nuomonių ir suteikdami joms deramą svorį“, – sakoma pranešime.

Vakarams ir jų sąjungininkams siekiant pažaboti dezinformaciją apie Maskvos puolimą Ukrainoje, Rusijos kontroliuojami televizijos kanalai sulaukia daug kritikos.

Europos Sąjunga trečiadienį uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ transliacijas visoje Bendrijos teritorijoje, įgyvendindama plataus masto sankcijas prezidento Vladimiro Putino režimui už įsiveržimą į Ukrainą, nurodoma Bendrijos oficialiajame leidinyje.

Antradienį, dar prieš įsigaliojant Briuselio sprendimui, „YouTube“ nurodė užblokavusi RT ir „Sputnik“ Europoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

RT nebeleidžiama užsidirbti iš „Google“ ir „YouTube“ reklamų, paskelbė šios „Alphabet Inc“ priklausančios technologijų milžinės.

Socialinis tinklas „Facebook“ RT ir „Sputnik“ turinį Europos Sąjungoje padarė neprieinamą pirmadienį.

„Twitter“ ir „Apple“ taip pat apribojo galimybes matyti su Rusijos valstybe susijusias naujienas.

Tuo metu JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė, kad turint galvoje raiškos laisvę dėl RT licencijos turėtų spręsti „Ofcom“, o ne politikai.

Rusijos centrinis bankas nustatė 30 proc. komisinį mokestį fiziniams asmenims, perkantiems užsienio valiutą valiutų biržose. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Rusijos institucijos laišku.

Centrinis bankas nepateikė komentarų apie savo sprendimą.

Anksčiau buvo skelbta, kad rublio vertė smuko, todėl Rusijos centrinis bankas buvo priverstas padvigubinti pagrindinę palūkanų normą iki 20 proc.

Pranešama, kad Vokietijos valdžios institucijos konfiskavo 600 mln. dolerių vertės superjachtą iš jos savininko rusų milijardieriaus Ališero Usmanovo.

„Scanpix“ nuotr./Ališeras Usmanovas

Pasak žurnalo „Forbes“, 156 m ilgio laivas, pavadintas „Dilbar“, buvo konfiskuotas Hamburge.

Metalo pramonės magnatas Usmanovas yra vienas iš 25 garsių rusų, kuriems ES taiko sankcijas dėl jų ryšių su Rusijos vyriausybe.

Pastebėta, kad kitos rusams priklausančios jachtos plaukia į Maldyvus, Indijos vandenyne esančią salų valstybę, kuri nėra sudariusi ekstradicijos sutarties su JAV.

Tūkstančiai Rusijos mokslininkų ir mokslo žurnalistų bendruomenė pasirašė protesto pareiškimą prieš „neteisingą ir beprasmę“ invaziją į Ukrainą, praneša BBC. 

Pareiškimą internete iš pradžių rusų kalba paskelbė naujienų organizacija „TRV Science“. Pareiškimą pasirašė žymūs mokslininkai, tarp jų apie 25 Rusijos mokslų akademijos nariai.

Jų teigimu, kaltė dėl „naujo karo Europoje išprovokavimo“ tenka „tik Rusijai“.

„Reikalaujame nedelsiant sustabdyti visas prieš Ukrainą nukreiptas karines operacijas“, – priduria jie.

Jie teigia, kad Rusijos veiksmai ir dėl jų jai taikomos kitų šalių sankcijos reiškia, kad šalis pati save pasmerkė tarptautinei izoliacijai.

„Tai reiškia, kad mes, mokslininkai, nebegalėsime normaliai dirbti savo darbo. Moksliniai tyrimai neįsivaizduojami be visapusiško bendradarbiavimo su kolegomis iš kitų šalių“, – priduriama pareiškime.

Dėl Rusijos išpuolių Pietų Korėja pranešė perkelianti ambasadą Ukrainoje iš Kijevo į neįvardytą „saugią zoną“.

Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Chung Eui-yongas trečiadienį telefonu kalbėjosi su savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba.
 

Bankinė sistema „Swift“ pranešė, kad kovo 12 d., šeštadienį, septynis Rusijos bankus atjungs nuo savo pasaulinio tinklo, kad „laikytųsi taikomų sankcijų įstatymų“.

„Mūsų mintys yra su tais, kurie kenčia nuo tragiškų žmogiškųjų Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių“, – sakoma organizacijos pareiškime.

Anksčiau šią savaitę Vakarų valstybės susitarė pašalinti kai kuriuos Rusijos bankus iš tarptautinės mokėjimų sistemos.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas trečiadienį pareiškė, kad „nedelsiant bus pradėtas aktyvus tyrimas“ dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje, jo biurui sulaukus 39 šalių paramos.

Tarp šių šalių yra visos Europos Sąjungos narės, Australija, Didžioji Britanija, Kanada, Naujoji Zelandija, Šveicarija ir kelios Lotynų Amerikos valstybės.

„Prieš kelias akimirkas informavau TBT pirmininką apie savo sprendimą nedelsiant pradėti aktyvų situacijos Ukrainoje tyrimą“, – sakė K.Khanas.

„Mūsų darbas renkant įrodymus jau prasidėjo“, – pridūrė jis.

K.Khanas pirmadienį paskelbė pradedantis tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Rusijai praėjusią savaitę pradėjus invaziją į Ukrainą.

K.Khano nuomone, yra „svarus pagrindas“ manyti, kad įvykdyta šio teismo jurisdikcijai priskiriamų nusikaltimų.

Jam reikėjo Hagoje įsikūrusio Teismo teisėjų pritarimo jo sprendimui, tačiau TBT šalių pareikšta pozicija reiškia, kad dabar jo tyrimas gali tęstis ir be teisėjų patvirtinimo. Tai paspartina procesą.

„Šis [šalių] pateikimas sudaro sąlygas mano biurui pradėti padėties Ukrainoje nuo 2013 metų lapkričio 21-osios tyrimą“, – sakė K.Khanas.

Tai apims „bet kokius ankstesnius ir dabartinius įtarimus karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ar genocidu, bet kokių asmenų įvykdytais bet kurioje Ukrainos teritorijos dalyje“, sakė K.Khanas.

Rusijos pajėgoms bombardavus civilius Ukrainoje, britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį parlamentui sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „kaltas dėl karo nusikaltimo“. Anksčiau panašų kaltinimą pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Neseniai prokuroru paskirtas K.Khanas sakė, kad jo tyrimas bus vykdomas „objektyviai ir nepriklausomai“, didžiausią dėmesį skiriant „atskaitomybės už TBT jurisdikcijon patenkančius nusikaltimus užtikrinimui“.

TBT buvo įsteigtas 2002 metais, kaip nepriklausomas teismas, siekiant ištirti labai sunkius nusikaltimus, tokius kaip genocido nusikaltimai, karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui, ir nuteisti už tai atsakingus asmenis.

Tačiau TBT gali teisti tik už nusikaltimus, įvykdytus jos 123 šalių narių teritorijoje.

Ukraina nėra TBT narė, bet 2014 metais sutiko su Teismo jurisdikcija.

Rusija pasitraukė iš TBT, tad Teismas rusus galės pasiekti tik tuo atveju, jei jie bus areštuoti šios institucijos jurisdikciją gerbiančių šalių teritorijoje.

TBT taip pat trukdo faktas, kad jis neturi savo policijos pajėgų ir kliaujasi šalių narių pagalba sulaikant įtariamuosius. Praeityje tai ne visada vykdavo sėkmingai.