Pasaulio reakcija: ES svarstys Ukrainos narystės prašymą, savo oro erdvę Rusijai uždarė ir JAV

Maskvos Gagarinsko rajono deputatų taryba pasmerkė karinius veiksmus Ukrainoje ir paragino V.Putiną nedelsiant išvesti karius iš šios šalies, skelbia BBC naujienų kanalas rusų kalba.

„Tai kelias į šalies degradaciją ir nuskurdimą. Jokie kiti veiksmai negalėjo padaryti didesnės žalos Rusijos ekonomikai“, – laišką cituoja BBC. 

Nurodoma, kad anksčiau panašų pareiškimą, raginantį nutraukti karą, paskelbė ir Maskvos Chamovnikų rajono deputatų taryba.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas JAV atstovų rūmų salėje (9 val. ryto vietos laiku) paskelbė savo pirmąjį pranešimą apie situaciją JAV ir pasaulyje. Be daugybės vidaus politikos klausimų, prezidentas daug dėmesio skyrė didvyriškai ukrainiečių kovai su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.

„Diktatoriai turi sumokėti savo kainą“, – sakė J.Bidenas kalbėdamas apie ekonomines sankcijas Rusijai. Ir paskelbė, kad uždraudžia Rusijos lėktuvų skrydžius virš JAV.

Taip pat žadėjo, bendradarbiaudamas su 30 pasaulio šalių, įvesti Rusijai naftos embargą. „Mes išleidžiame 60 milijardų barelių naftos iš atsargų visame pasaulyje, įskaitant 30 milijardų JAV. Tai padės išlaikyti degalų kainas pasaulyje ir JAV viduje“, – savo metiniame pranešime sakė J.Bidenas. 

Joe Bideno palaikymas Ukrainai ir kalba Kapitolijuje

+2

„Putinas dabar yra izoliuotas nuo pasaulio labiau, nei bet kada istorijoje“, – sakė J.Bidenas.

Jis užtikrino karo Ukrainoje nuviltus amerikiečius, kad viskas bus gerai, nes karas susilpnins Rusiją ir sustiprins likusį pasaulį. 

Prezidentas taip pat pakartojo, kad JAV karinės pajėgos nedalyvaus konflikte su Rusijos pajėgomis Ukrainoje. Tačiau, jei reikės, gins NATO sąjungininkus tuo atveju, jei V.Putinas pasuktų į Vakarus.

„Manau, kad turime suprasti padėtį Ukrainoje. Tai nėra karas. Tai ukrainiečių tautos genocidas, vykdomas pamišusio žmogaus, kuris negali susitaikyti su tuo, kad ukrainiečiai nenori būti su Sovietų Sąjunga“, – CNN sakė Viktorija Spartz, pirmoji ukrainiečių kilmės JAV Kongreso narė. 

Ji ragina Rusijai taikyti griežtesnes sankcijas, nedelsiant suteikti pagalbą bei skirti daugiau karinių resursų. 

„Tai Ukrainos žmonių žudymas. ... O laisvasis pasaulis stovi ir žiūri. Kiek jis ketina nužudyti? Na, aš jums pasakysiu: Jis ketina nužudyti visus, ir tiek, kiek tik galės, jei mes nieko nedarysime“, – sakė ji.

„Reuters“ praneša apie JAV vyriausybės planus, remiantis ES ir Kanados pavyzdžiu, uždrausti savo erdvėje skraidyti Rusijos avialinijų lėktuvams. Apie tai agentūrą informavo vyriausybės pareigūnai.

Tikslus sankcijų paskelbimo laikas nežinomas, bet sprendimas turėtų būti priimtas per 24 val. Kiek anksčiau antradienį kompanija „United Airlines“ paskelbė, kad jungiasi prie kitų šalies aviakompanijų („American Airlines“, „Delta Air Lines“, UPS, „FedEx“) ir neskraidys virš Rusijos.

JAV prezidentas J.Bidenas antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas V.Putinas neįvertino galimybės, kad Vakarų valstybės galingai atsakys į jo invaziją Ukrainoje ir priims sankcijų, skaudžiai smogusių Rusijos ekonomikai.

„Putino karas buvo iš anksto suplanuotas ir neišprovokuotas“, – sakoma J.Bideno komentaruose, paskelbtuose prieš prezidento metinį pranešimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Jis atmetė diplomatijos pastangas. Jis galvojo, kad Vakarai ir NATO neatsakys. Ir jis galvojo galintis suskaldyti mus čia, namuose. Putinas klydo. Mes buvome pasiruošę“, – pridūrė JAV lyderis.

J.Bidenas taip pat pabrėžė Vašingtono sąjungininkų Europoje svarbą. Anot prezidento, po Antrojo pasaulinio karo sukurtas Aljansas, kurio tikslas – palaikyti taiką ir stabilumą Europoje, mūsų dienomis yra ne mažiau aktualus.

Katalikų labdaros organizacijos „Caritas“ Lenkijos  skyrius pranešė, kad priims 2 000 našlaičių iš Rusijos karinės agresijos taikiniu tapusios Ukrainos vaikų globos namų, o pirmoji 300 vaikų grupė atvyks trečiadienį.

„Mūsų rytiniai kaimynai kalba apie greitai artėjančią humanitarinę katastrofą“, –  naujienų agentūrai PAP sakė Lenkijos „Carito“ direktorius Marcinas Izyckis.

„Nusprendėme reaguoti į krizę Ukrainoje ir mūsų šalyje suteikti prieglobstį pažeidžiamiausiems“ žmonėms, antradienį sakė jis. 

Vaikai daugiausia bus iš našlaičių namų Rytų Ukrainoje, kuri labiausiai nukentėjo per Rusijos vykdomą puolimą.

Ukrainos valstybinės ypatingų situacijų tarnybos nuotr./Situacija Ukrainoje

Pirmoji grupė bus vežama į Opolę ir Čenstakavą pietų Lenkijoje ir apgyvendinta labdaros centruose bei religinėse institucijose.

Nuo praėjusio ketvirtadienio, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, iš šalies pabėgo daugiau nei 660 000 žmonių, o dar milijonas paliko savo namus, bet liko šalyje.

JT perspėjo dėl humanitarinės krizės ir paragino skirti 1,7 mlrd. JAV dolerių (1,53 mlrd. eurų) skubiai pagalbai, kurios, kaip pranešama, prireiks maždaug 12 mln. žmonių Ukrainoje.

Ukraina antradienį paprašė pritaikyti prieš Rusiją priemonę, kuri faktiškai atsietų šią šalį nuo interneto, siekiant nubausti Maskvą už invaziją prieš provakarietišką kaimynę.

Pirmadienį išsiųstame laiške Interneto korporacijai paskirtiems vardams ir skaičiams (ICANN) Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministro pavaduotojas Mykhailo Fedorovas šią priemonę ragino pritaikyti dėl Rusijos per invaziją įvykdytų „žvėriškų nusikaltimų“, įskaitant įtariamus Ženevos konvencijos pažeidimus atakuojant civilius taikinius.

ICANN prižiūri aukščiausiąjį domenų vardų sistemos (Domain Name System, DNS) lygmenį, vadinamąją išeities zoną (root zone).

M.Federovas sakė šie nusikaltimai „tapo įmanomi daugiausiai dėl Rusijos propagandos mašinos“. Viceministras atkreipė dėmesį į „Rusijos pusės“ vykdytas kibernetines atakas, pabloginusias ukrainiečių ir jų vyriausybės gebėjimą palaikyti ryšius.

M.Federovas paprašė, kad ICANN visam laikui arba laikinai įšaldytų domenus .ru ir .su, taip pat uždarytų išeities zonos serverius Maskvoje ir Sankt Peterburge, susiejančius domenų pavadinimus ir tinklalapių skaitmeninius adresus.

„Rusijos piliečiai privalo pajusti karo kainą“, – antradienį sakė vyriausybės atstovas Oleksandras Ryženka.

ICANN šios temos kol kas nekomentavo, bet Europos ir buvusių Sovietų Sąjungos šalių regioninis interneto adresų registras RIPE NCC tokį prašymą atmetė.

Elektroniniame laiške savo narėms RIPE valdyba nurodė, kad „ryšių priemonės neturėtų būti paveikiamos vidaus politinių ginčų, tarptautinių konfliktų ar karo“.

Rusijos atribojimas nuo interneto būtų neparankus Rusijos kompiuteriniams įsilaužėliams, bet tai jų nesustabdytų, nes išliktų galimybė naudotis kitais aukščiausio lygio domenais. Tačiau Rusijos visuomenė būtų smarkiai izoliuota nuo tarptautinių informacijos srautų.

Europos Sąjunga antradienį uždraudė Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonėms RT ir „Sputinik“ transliuoti Bendrijoje, taip pat atjungė nuo tarpbankinio susirašinėjimo sistemos SWIFT kai kuriuos šios šalis bankus, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Prancūzija.

Priemonės, kurios įsigalios trečiadienį, kai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, įvedamos Briuseliui griežtinant sankcijų režimą dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

„Scanpix“ nuotr./Net ir pažangiose valstybėse pažanga ateina ne į kiekvienus namus

ES 27 šalių narių nuolatiniai atstovai taip pat sutarė uždrausti dalyvauti projektuose, kofinansuojamuose Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RTIF).

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Vakaruose siekia paralyžiuoti Rusijos bankininkystės sektorių ir valiutą sankcijų kruša.

Šalys susitarė kai kuriuos Rusijos bankus atjungti nuo SWIFT ir tuo pačiu izoliuoti nuo likusio pasaulio.

SWIFT sistema leidžia bankams greitai ir saugiai informuoti vieniems kitus apie lėšų pervedimus. Atjungimas nuo šios sistemos turi suvaržyti Rusijos prekybą su didžiąja dalimi pasaulio.

Vakarų priemonės, draudžiančios operacijas su Rusijos centriniu banku, taip pat gali padėti nusmukdyti šalies ekonomiką.

Nuo šių metų pradžios rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu nusmuko 27 procentais ir dabar yra pasiekęs visų laikų žemumas.

Rusijos gyventojai savo ruožtu atsigręžė į kriptovaliutas, veikiančias decentralizuoto tinklo principu, todėl tiesiogiai sankcijų nepaveikiamas.

Jungtinė Karalystė skelbia sankcijas Baltarusijai dėl jos vaidmens Rusijos invazijoje į Ukrainą, antradienį paskelbė šalies valdžia. 

Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sakė, kad sankcijos pradedamos taikyti asmenims ir organizacijoms dėl šalies vaidmens Rusijos invazijoje į Ukrainą.

„Lukašenkos režimas aktyviai talkina neteisėtai Rusijos invazijai ir bus priverstas pajusti ekonomines pasekmes dėl savo paramos (Vladimirui) Putinui“, – rašoma L.Truss pranešime. 

JK pranešime rašoma, kad sankcijos taikomos Baltarusijos generalinio štabo viršininkui ir gynybos ministro pirmajam pavaduotojui generolui majorui Viktorui Gulevičiui. Nurodoma, kad V.Gulevičius yra atsakingas už vadovavimą Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų, kurios rėmė Rusijos invaziją į Ukrainą ir sudarė sąlygas jai įsiveržti, veiksmams. Jis vadovavo bendroms karinėms pratyboms su Rusija ir pritarė Rusijos karių dislokavimui prie Baltarusijos sienos su Ukraina, o tai tiesiogiai prisidėjo prie Rusijos galimybių pulti Ukrainą, taip pat ir iš pozicijų Baltarusijoje.

Kiti asmenys, kuriems taikomos sankcijos, yra Baltarusijos gynybos ministro pavaduotojas logistikai ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų logistikos vadas generolas majoras Andrejus Burdyko, Baltarusijos gynybos ministro pavaduotojas ginkluotei ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų ginkluotės vadas generolas majoras Sergejus Simonenko ir gynybos ministro pavaduotojas generolas majoras Andrejus Žukas.

Sankcijos taip pat taikomos valstybinei aviacijos remonto įmonei „558 ARZ", kuri taip pat aptarnauja ir prižiūri karinius orlaivius iš Rusijos naudojamos oro pajėgų bazės, ir karinių puslaidininkių gamintojai „Integral“.

Asmenys negalės vykti į Jungtinę Karalystę, o bet koks Jungtinėje Karalystėje esantis turtas bus įšaldytas.

Buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras Andrejus Kozyrevas ragina šalies diplomatus atsistatydinti protestuojant prieš karą Ukrainoje.

„Raginu visus Rusijos diplomatus protestuodami atsistatydinti. Brangūs Rusijos diplomatai, jūs esate profesionalai, o ne pigūs propagandistai“, – antradienį rašė jis. 

„Kai dirbau Užsienio reikalų ministerijoje, didžiavausi savo kolegomis. Dabar tiesiog neįmanoma palaikyti kruvino brolžudiško karo Ukrainoje“, – pridūrė A.Kozyrevas.

A.Kozyrevas buvo užsienio reikalų ministru 1991-1996 metais, kai prezidentu buvo Borisas Jelcinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vakare pusvalandį kalbėjosi su JAV prezidentu Joe Bidenu.

V.Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jie aptarė antirusiškas sankcijas ir paramą Ukrainai gynybos srityje.

„Turime kuo greičiau sustabdyti agresorių“, – sakė jis.

„Ką tik kalbėjausi su prezidentu V.Zelenskiu ir aptariau mūsų nuolatinę paramą Ukrainai, įskaitant paramą saugumui ir humanitarinę pagalbą, kai ji ginasi nuo Rusijos agresijos. Priversime Rusija atsakyti, o mūsų sankcijos jau turi pražūtingą poveikį“, – tviteryje rašė J.Bidenas. 

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paragino Europos Sąjungą elgtis su jo šalimi lygiai taip pat, kaip su Ukraina, nelaukiant, kol jai „smogs karas“.

„Parodykite Turkijai tokį pat jautrumą, kokį matome (rodomą) Ukrainai“, – per spaudos konferenciją Ankaroje sakė R.T.Erdoganas.

Turkija siekia narystės ES nuo 1987 metų, tačiau pastaraisiais metais derybos strigo, o Briuselis vis labiau kritikavo R.T.Erdogano autoritarinį valdymą.

„Mes plojome (Ukrainos prezidentui Volodymyrui) Zelenskiui Europos Parlamente – tai labai gerai, – sakė R.T.Erdoganas. – Tam prireikė katastrofos... Turkija katastrofos nelauks.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Primindamas, kad Turkija yra NATO narė, jis pridūrė: „Kodėl jūs neduodate karinės technikos, kurios reikia Turkijai?“

R.T.Erdoganas bando išlaikyti pusiausvyrą atsidūręs sudėtingoje padėtyje dėl Rusijos invazijos, nes palaiko artimus ryšius ir su Kijevu, ir su Maskva.

Pastaraisiais metais jis labiau suartėjo su Rusija, įsigijęs iš jos karinės technikos, nepaisant Turkijos NATO partnerių prieštaravimų.

Tačiau R.T.Erdoganas paragino nutraukti ugnį ir neleido karo laivams naudotis strategiškai svarbiais Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais, kurių Rusijai reikia norint pasiekti Juodąją jūrą iš Viduržemio jūros.

Rusija nusprendė blokuoti nepriklausomą televizijos kanalą ir liberalią radijo stotį dėl „sąmoningai melagingos informacijos“ apie Rusijos invaziją į Ukrainą, antradienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Generalinis prokuroras įsakė Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucijai „apriboti prieigą“ prie televizijos kanalo „Dožd“ ir radijo „Echo Moskvy“.

Abiejų žiniasklaidos priemonių tinklalapiai tuojau po šio pranešimo tapo nebeprieinami, sakė naujienų agentūros AFP korespondentai.

Sprendimas uždaryti šias žiniasklaidos priemones buvo paskelbtas šeštą dieną tęsiantis Rusijos pajėgų puolimui prieš provakarietišką kaimynę.

„Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas per platformą „Telegram“ parašė, kad radijo stoties transliacija buvo išjungta.

Pastaraisiais metais Rusijoje vyko beprecedentis susidorojimas su nepriklausomais ir valdžią kritikuojančiais balsais.

Dešimtys žiniasklaidos darbuotojų ir nepriklausomi kanalai, įskaitant „Dožd“, valdžios buvo paskelbti „užsienio agentais“.

Ši nuo sovietinių laikų neigiamą potekstę turinti etiketė įpareigoja atitinkamai žymėti visas savo publikacijas, įskaitant žinutes socialiniuose tinkluose. Šių reikalavimų nesilaikantiems gresia baudos.

Italija paskelbė perkelianti savo ambasadą ​​Ukrainoje iš Kijevo į Lvivą, antradienį pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija.

„Dėl pablogėjusios saugumo padėties Kijeve ir neturint galimybės užtikrinti visą ambasados ​​funkcionalumą, ji perkeliama į Lvivą“, – rašoma Italijos užsienio reikalų ministerijos komunikate.

Sekmadienį apie ambasados perkėlimą iš Kijevo į Lvivą paskelbė Prancūzija. Anksčiau tai padarė ir kitų šalių diplomatinės misijos.

Rusijos invazija į Ukrainą apvertė status quo prie NATO neprisijungusiose Suomijoje ir Švedijoje, išprovokuodama istoriniu vadinamą paramos Aljansui augimą ir Rusijos reikalavimų ignoravimą.

Stokholmas ir Helsinkis kol kas neketina kreiptis dėl narystės NATO, bet dar niekada nebuvo taip arti šio žingsnio, sako analitikai.

„Šiuo metu viskas įmanoma, o NATO šalys signalizuoja, kad paraiška dėl narystės gali būti išnagrinėta per labai trumpą laiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė gynybos analitikas Zebulonas Carlanderis iš švedų nevyriausybinės organizacijos „Folk och Forsvar“ – forumo diskusijoms gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais.

„Todėl galvoju, kad tai labai politinis sprendimas“, – sakė jis.

Švedija ir Suomija oficialiai nėra prisijungusios, bet nuo 10-ojo dešimtmečio vidurio yra NATO partnerės, o savo neutralios pozicijos atsisakė baigiantis Šaltajam karui.

Suomijos parlamentas antradienį turi svarstyti, kaip reaguoti į visuomenės peticiją su raginimu organizuoti referendumą dėl narystės NATO.

Piliečių peticiją pasirašė 50 tūkst. žmonių – tiek parašų reikia, kad klausimas per mažiau nei savaitę būtų perduotas parlamentui.

Peticija bus svarstoma per debatus dėl krizės Ukrainoje.

Imago / Scanpix nuotr./NATO vėliava

Nors ministrė pirmininkė Sanna Marin pirmadienio vakarą per „Twiter“ pranešė, kad planuojami parlamento debatai nėra suplanuoti kaip „platesnis pokalbis apie Suomijos politiką dėl karinio prisijungimo ar neprisijungimo“, šios diskusijos kontekstas staiga pasikeitė.

Pirmą kartą dauguma (53 proc.) suomių pritaria stojimui į NATO, rodo visuomeninio transliuotojo „Yle“ pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai.

Šis skaičius dabar yra beveik dvigubai didesnis nei buvo prieš mėnesį, kai laikraštis „Helsingin Sanomat“ paskelbė, kad parama narystei NATO yra 28 procentai.

"(Tai) visiškai istorinis ir išskirtinis rezultatas“, – AFP sakė Charly Salonius-Pasternakas iš nepriklausomo tyrimų instituto FIIA.

Parama narystei NATO dabar taip pat neregėtai didelė Švedijoje. Praėjusį penktadienį visuomeninis transliuotojas SVT pranešė, kad stojimui į Aljansą pritaria 41 proc. švedų.

Rusijos įspėjimai 

Kitą radikalų pasikeitimą parodo abiejų šalių sprendimas nesilaikyti ilgalaikės politikos, jog ginkluotė negali būti eksportuojama į aktyviame konflikte dalyvaujančią šalį.

Švedija nutarė nusiųsti Ukrainai apsauginės įrangos, įskaitant šalmus ir neperšaunamas liemenes, tačiau taip pat perduos 5 tūkst. prieštankinių ginklų.

Tai išimtinis žingsnis, pabrėžė premjerė Magdalena Andersson. Tokio ginklų eksporto nebuvo nuo 1939 metų Žiemos karo, kai Švedija siuntė pagalbą Suomijai, kovojusiai su Sovietų Sąjungos invazija.

„Galvoju, kad tai tikriausiai tik Švedijos gynybos ir saugumo politikos peržiūrėjimo pradžia, – sakė Z.Carlanderis. – Taip pat matome dabar vykstančius debatus, kokių tolesnių priemonių būtų galima imtis švedų ginkluotosioms pajėgoms pastiprinti.“ 

Kitas, S.Marin žodžiais, „istorinis sprendimas“ yra Suomijos pirmadienio sutikimas nusiųsti ginklų Ukrainai, įskaitant 2,5 tūkst. automatų, amunicijos ir 1,5 tūkst. vienkartinių prieštankinių ginklų.

Tuo metu Švedijos ir Suomijos armijų rezervai praneša sulaukiantys daugiau paraiškų.

Suomijos ir Švedijos – ekspertų nuomone, šios dvi šalys veiktų drauge – įstojimas į NATO įsiutintų Kremlių, jau ir taip tvyrant didžiulei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų.

NATO plėtra į rytus yra raudona linija Maskvai, tvirtinančiai, kad ji po Šaltojo karo šiuo klausimu buvo išduota Vakarų.

Praėjusį penktadienį Rusijos Užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad jei Šiaurės šalys įstotų į NATO, tai turėtų „rimtų karinių ir politinių atgarsių“.

Helsinkis šį pareiškimą pavadino jau anksčiau girdėtu įspėjimu, nereiškiančiu invazijos grėsmės.

Stokholmas ir Helsinkis oficialiai ir toliau atmeta stojimo į NATO galimybę. Vis dėlto labai svarbu tai, jog šios sostinės pastarosiomis savaitėmis ėmėsi žingsnių užsitikrinti, kad Aljanso su jo 5-uoju straipsniu dėl kolektyvinės gynybos durys joms liktų atviros.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad, nepaisant Rusijos grasinimų branduoliniu ginklu, Aljansas nemato būtinybės padidinti branduolinių ginklų parengties lygį.

Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas su naujienų agentūra „The Associated Press“ kalbėjosi po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Lasko oro pajėgų bazėje centrinėje Lenkijoje, kur dislokuoti NATO narių Lenkijos ir JAV naikintuvai F-15 ir F-16.

„Visada darysime viską, kad apgintume ir apsaugotume savo sąjungininkus, bet nemanome, kad dabar reikia keisti NATO branduolinių pajėgų parengties lygį“, – sakė J.Stoltenbergas.

Praėjusią savaitę invaziją  į Ukrainą pradėjusios Kremliaus pajėgos antradienį apšaudė Ukrainos Charkivo miesto centrą, vėliau smogė Kijevo pagrindiniam televizijos bokštui. Pirmadienį Rusija pažadino branduolinio karo šmėklą pranešusi apie savo sausumos, oro ir jūrų branduolinių pajėgų parengties padidinimą vykdant prezidento Vladimiro Putino savaitgalio įsakymą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Nors NATO aljansas branduolinio ginklo neturi, tačiau jam priklauso trys branduolinės valstybės – JAV, Britanija ir Prancūzija.

„Tvirtai tikime, kad Rusijos požiūris į branduolinius ginklus yra neapgalvotas ir neatsakingas“, – sakė J.Stoltenbergas, stovėdamas viename iš bazės angarų su lėktuvais, kuris trumpam virto konferencijų sale.

NATO vadovas pabrėžė, kad Rusija pasirašė daugybę susitarimų, sutikdama, kad branduolinis karas negali būti laimėtas ir neturi įvykti.

Jungtinės Valstijos neseniai sustiprino NATO rytinį flangą, į Lenkiją ir Rumuniją perkėlusios apie 5 000 papildomų karių. Abi šios šalys turi sieną su NATO nepriklausančia Ukraina. Antradienį Prancūzija taip pat išsiuntė karių į Rumuniją, stiprindama regiono gynybą, nurodė J.Stoltenbergas.

Aljansas ketina aptarti tolesnį savo gynybinių pajėgumų didinimą kitame viršūnių susitikime birželį Madride.

NATO pareiga yra „užtikrinti, kad nesulauktume tokios (įvykių) raidos, kai konfliktas Ukrainoje tampa nevaldomas ir perauga į visavertę NATO ir Rusijos konfrontaciją Europoje“, – perspėjo J.Stoltenbergas.

Pasak jo, Aljanso vadai tikina „galintys ir toliau išvengti konflikto su Rusija“.

NATO užsienio reikalų ministrai penktadienį Briuselyje rengia neeilinį posėdį dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, sakoma Aljanso pranešime.

NATO sąjungininkai suskubo stiprinti savo pajėgas rytiniame flange, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėjus invaziją į Ukrainą. Tačiau Aljansas ir toliau tvirtai tikina, kad kariniais veiksmais nesikiš į karą NATO nepriklausančioje Ukrainoje.

Tačiau NATO pirmą kartą istorijoje aktyvavo savo greitojo reagavimo pajėgas, kad jos prisidėtų prie tūkstančių karių, kuriuos sąjungininkai jau išsiuntė į rytines gynybinio bloko nares.

Aljansas sulaukia raginimų padėti užtikrinti neskraidymo zoną virš Ukrainos, Rusijos aviacijai pradėjus smūgiuoti į civilius taikinius Ukrainoje.

Šią idėją NATO atmeta teigdamas, kad tokie jo veiksmai galėtų priversti iki branduolinio konflikto su Maskva.

„Turime pripažinti realybę, kad tai apimtų ir Rusijos lėktuvų numušinėjimą“, – antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, vykdamas į Estiją kartu su NATO vadovu J.Stoltenbergu.

„Tai labai, labai didelis žingsnis, kurio tiesiog nėra nė vienos NATO šalies darbotvarkėje“, – pridūrė jis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pranešė, kad jo šalis neperduos karinių lėktuvų su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, nes tai būtų laikoma „kariniu kišimusi“.

A.Duda šią poziciją išsakė bendroje spaudos konferencijoje su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu per vizitą Lenkijos Lasko oro pajėgų bazėje, kur dislokuoti NATO narių Lenkijos ir JAV naikintuvai F-15 ir F-16.

„Nesiunčiame savo lėktuvų, nes tai reikštų karinį kišimąsi į konfliktą“, – sakė A. Duda, paklaustas, ar Lenkija pasiųs lėktuvų kaimyninei šaliai, panašiai kaip jau yra pasiuntusi ginklų ir šaudmenų.

„NATO nėra šio konflikto šalis“, – aiškino prezidentas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andžejus Duda

Vakarų šalių karinis aljansas pirmąkart pasiuntė dalį savo greitojo reagavimo pajėgų į savo rytinį sparną, atsakydamas į didėjantį susirūpinimą dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Per vizitą Lenkijoje J.Stoltenbergas sakė, kad NATO „neketina siųsti karių į Ukrainą arba perkelti lėktuvų į Ukrainos oro erdvę“.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Europos Parlamentas (EP) reikalauja Rusijai taikyti dar griežtesnes ES sankcijas bei siekti suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą, rašoma EP pranešime žiniasklaidai. 

Antradienį priimtoje rezoliucijoje Parlamentas kuo griežčiausiai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir pareikalavo nutraukti visus Ukrainoje vykdomus karinius veiksmus. EP taip pat smerkia Baltarusijos diktatoriaus A.Lukašenkos vaidmenį puolant Ukrainą.

EP nariai „kategoriškai atmeta Rusijos retoriką, kuria užsimenama apie galimą masinio naikinimo ginklų panaudojimą“, o Rusijai primena „jos tarptautinius įsipareigojimus ir perspėja dėl konflikto branduolinės eskalacijos pavojų“. Jie taip pat ragina Europos Komisiją ir ES šalis „toliau teikti Ukrainai skubią humanitarinę pagalbą bendradarbiaujant su JT humanitarinėmis agentūromis ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis partnerėmis.“

Valstybinės ypatingų situacijų tarnybos nuotr./Susprogdintas Charkivo srities administracijos pastatas

Rezoliucijoje ES institucijos raginamos siekti suteikti Ukrainai ES šalies kandidatės statusą. Ši procedūra turėtų būti vykdoma vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 49 straipsniu ir atsižvelgiant į nuopelnus, o kol kas toliau siekiant jos integracijos į ES bendrąją rinką pagal asociacijos susitarimą.

Kaip teigiama pranešime, EP nariai džiaugiasi, kad dėl ES sankcijų buvo sutarta greitai, tačiau jie tikisi platesnio užmojo griežtų priemonių, kuriomis būtų strategiškai silpninama Rusijos ekonomika ir pramonė. Anot jų, visų pirma reikėtų apriboti svarbiausių Rusijos eksportuojamų prekių, pvz., naftos ir dujų, importą. Turėtų būti uždraustos naujos ES investicijos Rusijoje ir naujos Rusijos investicijos ES. Turėtų būti užblokuota visų Rusijos bankų prieiga prie Europos finansų sistemos, o Rusija turėtų būti atjungta nuo SWIFT sistemos. Įvairios sankcijos, įskaitant atjungimą nuo SWIFT, turėtų būti taikomos ir Baltarusijai dėl jos tiesioginės paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Be to, Parlamentas ES valstybes ragina greičiau tiekti Ukrainai gynybinę ginkluotę, laikantis JT Chartijos 51 straipsnio, pagal kurį leidžiama individuali ir kolektyvinė gynyba. EP palankiai vertina intensyvesnį ES bendradarbiavimą su Ukraina žvalgybos srityje dėl tebesitęsiančios agresijos.

Parlamentas taip pat palankiai vertina ES įsipareigojimą pradėti taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą, kad visiems nuo karo bėgantiems ukrainiečiams nedelsiant būtų suteikta galimybė gauti apsaugą. ES šalys turėtų vienodai pasidalinti atsakomybe už pabėgėlių, atvykstančių prie ES išorės sienų, priėmimą.

EP nariai reikalauja skubiai priimti tikslines sankcijas asmenims, atsakingiems už aukšto lygio korupciją Rusijoje ir Baltarusijoje, taip pat oligarchams ir šalių vadovams artimiems pareigūnams. Jie taip pat ragina auksinės vizos programas taikančias ES valstybes ir sąjungininkes peržiūrėti visus tokio gyventojo statuso gavėjus ir tą statusą atšaukti didelės vertės turtą turintiems Rusijos asmenims ir jų šeimoms, ypač susijusiems su sankcionuotais asmenimis ir įmonėmis.

Ši rezoliucija patvirtinta 637 nariams balsavus už, 13 – prieš ir 26 nariams susilaikius.

Kanų kino festivalis antradienį paskelbė, kad Rusijos delegacijos nebus laukiamos šių metų renginyje gegužę dėl Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.

„Kanų festivalis nori išreikšti visokeriopą palaikymą Ukrainos žmonėms“, – sakoma organizatorių pranešime.

„Pridedame savo balsą prie nusistačiusiųjų prieš šią nepriimtiną situaciją ir smerkiame Rusijos ir jos lyderių nepriimtiną požiūrį“, – pridūrė jie.

„Nuspręsta – jei šis agresijos karas nesiliaus Ukrainos žmones tenkinančiomis sąlygomis, nepriimti oficialių delegacijų iš Rusijos ar... net menkiausio dalyvavimo, susijusio su Rusijos vyriausybe“, – nurodė organizatoriai.

Jie sveikino visų rusų, kurie nepaisydami rizikos protestuoja prieš invaziją, ir rusų artistų bei kino profesionalų, stojusių prieš dabartinę vyriausybę, drąsą.

„Kanų festivalis, ištikimas savo istorijai, kuri prasidėjo 1939-aisiais priešinantis fašistų ir nacių diktatūrai, visuomet tarnaus artistams bei kino profesionalams, garsiai kalbantiems prieš smurtą, represijas ir neteisybę“, – priduriama pareiškime.

Kanų kino festivalis buvo įsteigtas 1939 metais, visų pirma siekiant konkuruoti su Venecijos kino festivaliu fašistų kontroliuotoje Italijoje.

Sakartvelas ir toliau teiks Ukrainai politinę ir humanitarinę pagalbą, nepaisant prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimo atšaukti Ukrainos ambasadorių iš Tbilisio, specialiai išplatintame vaizdo pranešime nurodė Sakartvelo vyriausybės administracijos vadovas Ilja Darčiašvilis.

Prezidentas V.Zelenskis per spaudos konferenciją Kijeve paskelbė, kad Ukrainos ambasadorius Sakartvele buvo atšauktas konsultacijoms.

Anksčiau Sakarvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis pareiškė, kad šalis neprisijungs prie Vakarų Rusijai įvestų finansinių ir ekonominių sankcijų.

„Sakartvelas ir toliau teiks politinę ir humanitarinę pagalbą – ir tai yra daugiausia, ką gali padaryti 2008 metų karą išgyvenusi šalis,  kurios 20 proc. teritorijų yra okupavusi Rusija. Net ir netiesioginis Sakartvelo įsitraukimas į karo veiksmus mūsų šaliai atneš nepataisomų rezultatų. Atsižvelgiant į visa tai, Ukrainos prezidento sprendimas atšaukti ambasadorių iš Sakarvelo yra neaiškus“, – sakė I.Darčiašvilis.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį sakė, kad Rusijos bombardavimas antrame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive yra „absoliučiai pasibjaurėtinas“ ir primena civilių žudynes Sarajeve 10-ajame dešimtmetyje.

„Tai, kas vyksta Charkive, absoliučiai pasibjaurėtina ir primena man, jei jau taip, Sarajevo turgaus apšaudymą, nekaltų žmonių Bosnijoje apšaudymą“, – lankydamasis NATO bazėje Taline žurnalistams sakė B. Johnsonas.

Per du turgaus apsiaustame Sarajeve apšaudymus 1994 metais žuvo daugiau kaip 100 civilių. Tai viena kruviniausių Bosnijos karo, kilusio subyrėjus buvusiai Jugoslavijai, dienų.

Maskva antradienį suintensyvino jau šeštą dieną tęsiamą puolimą Ukrainoje. Vien Charkive per rusų raketų ir artilerijos smūgius žuvo mažiausiai 18 civilių.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį sakė abejojantis, ar Rusija nusipelnė likti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatine nare po Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Galima pagrįstai klausti, ar JT valstybei narei, kuri mėgina užimti kitą JT valstybę narę, vykdydama šiurpius žmogaus teisių pažeidimus ir keldama didžiules humanitarines kančias, turėtų būti leista likti šioje Taryboje“, – jis sakė kreipdamasis vaizdo ryšiu į JT aukščiausiąją žmogaus teisių instituciją Ženevoje.

Rusijos invazija į Ukrainą yra puolimas prieš laisvę ir demokratiją, antradienį pareiškė britų karalienės Elizabeth II vyriausiasis sūnus ir įpėdinis princas Charlesas.

Tai retas atviras svarbaus karališkosios šeimos nario komentaras. Britų karališkoji šeima retai komentuoja geopolitinius reikalus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Princas Charlesas

73 metų princas Charlesas kalbėjo lankydamasis Pajūrio Sautende, kur pernai spalio mėnesį buvo nužudytas parlamentaras Davidas Amessas. Parlamento narys buvo mirtinai subadytas per savaitinį susitikimą su savo apygardos rinkėjais.

D.Amesso nužudymą, dėl kurio vienas vyras, taip pat kaltinamas terorizmu, laukia teismo, Charlesas pavadino „demokratijos, atviros visuomenės, pačios laisvės užpuolimu“.

„Matome, kad tos pačios vertybės šiandien nesąžiningiausiu būdu puolamos Ukrainoje. Solidarizuojamės su visais, kas priešinasi brutaliai agresijai“, – sakė jis kalboje, skirtoje Sautendo oficialiam paskelbimui miestu.

Praėjusį savaitgalį Charleso vyriausiasis sūnus princas Williamas ir jo žmona Catherine nusiuntė asmeninę paramos žinutę Ukrainos žmonėms.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi antradienį pasikalbėjo su ukrainiečių kolega Dmytro Kuleba ir paragino derybomis išspręsti dabartinę krizę, paskelbė kinų valstybinė žiniasklaida.

Kinija laikosi atsargios diplomatinės pozicijos dėl karo Ukrainoje, balansuodama tarp dažnai deklaruojamos pagarbos kitų šalių suverenitetui ir nenoro kritikuoti savo artimą sąjungininkę Rusiją.

Wang Yi pasakė D.Kulebai, jog Pekinas „labai apgailestauja, kad tarp Ukrainos ir Rusijos kilo konfliktas, ir atkreipia ypač didelį dėmesį į civilių patiriamą žalą“, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

Wang Yi paragino abi šalis „rasti būdą išspręsti šį klausimą derybomis“, priduriama pranešime.

Europos Sąjungos Taryba turės rimtai išstudijuoti Ukrainos prašymą pripažinti ją šalimi kandidate, antradienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. 

„Prieš kelias akimirkas [Ukrainos] prezidentas [Volodymyras] Zelenskis pažvelgė mums į akis, atvėrė širdį ir padarė pareiškimą, kurį dabar gavome oficialiai: ES prašoma oficialiai pripažinti, kad Ukraina yra šalis kandidatė į ES.

Mes, kaip ES, veiksime pagal laikus. Tai bus sunku; mes žinome, kad Europoje yra įvairių nuomonių, – sakė Ch.Michelis per skubiai surengtus Europos Parlamento debatus dėl padėties Ukrainoje.

„Taryba turės rimtai įvertinti simbolinį, politinį ir teisėtą prašymą, ir mums reikės ryžtingai ir aiškiai padaryti atitinkamus sprendimus“, – sakė jis.

EVT pirmininkas pažymėjo, kad iš pradžių savo vertinimą turi pateikti Europos Komisija ir kad „remdamasi jos vertinimu ES Taryba prisiims atsakomybę“.

Raudonasis Kryžius antradienį paragino surinkti daugiau kaip 270 mln. JAV dolerių (242 mln. eurų) pagalbai karo sūkuryje atsidūrusiems Ukrainos gyventojams ir sakė, kad milijonai žmonių stumiami į baisias kančias.  

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) ir Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija sakė, kad humanitarinė padėtis Ukrainoje sparčiai blogėja. 

„Kad galėtų reaguoti į šį staigų, didžiulį poreikį, abi organizacijos drauge siekia surinkti 250 mln. Šveicarijos frankų“, – nurodė jos.  

TRKK siekia surinkti 150 mln. Šveicarijos frankų savo šių metų veiklai Ukrainoje ir kaimyninėse šalyse. 

„Gilėjantis konfliktas Ukrainoje daro niokojamą poveikį. Nukentėjusiųjų skaičius auga, o sveikatos įstaigos sunkiai susitvarko“,  sakė TRKK generalinis direktorius Robertas Mardini. 

Tuo metu Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija siekia surinkti 100 mln. Šveicarijos frankų nacionalinėms Raudonojo Kryžiaus draugijoms, kad padėtų joms pasirūpinti žmonėmis, kuriems reikia pagalbos. Šiuo metu tokių žmonių yra 2 milijonai. 

Vietoje esančios Raudonojo kryžiaus komandos bando užtikrinti būtinąją pagalbą. Jos aprūpina pagrindinėmis pagalbos, medicinos  priemonėmis, padeda rasti prieglobstį.    

„Konflikto paveiktų žmonių poreikiai su kiekviena valanda didėja“, – sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos generalinis sekretorius Jaganas Chapagainas. 

„Raginu pasaulį parodyti solidarumą, kad būtų padidinta pagalba žmonėms, kenčiantiems dėl šio konflikto“, – sakė jis.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui simpatizuojantis prancūzų aktorius Gerard'as Depardieu antradienį pasisakė prieš karą Ukrainoje ir paragino pradėti derybas.

„Rusija ir Ukraina visada buvo broliškos šalys“, – telefonu naujienų agentūrai AFP sakė 73 metų kino žvaigždė.

„Aš esu prieš šį brolžudišką karą. Sakau: „sustabdykite ginklus ir derėkitės“, – pridūrė G.Depardieu.

Vida Press nuotr./Aktorius Gerard'as Depardieu

2013 metais jis sukėlė didžiulį pasipiktinimą, kai nusprendė išvykti iš Prancūzijos ir priimti Rusijos pilietybę, protestuodamas prieš tėvynėje siūlomą mokesčių didinimą turtingiesiems.

V.Putinas pavaišino aktorių vakariene, per kurią jam buvo pranešta apie suteiktą naująją pilietybę. Vėliau G.Depardieu negailėjo pagyrų autokratui.

„Pasakysiu, ką manau apie Putiną: rusų tautai reikia būtent tokio žmogaus – rusiško būdo. Putinas stengiasi grąžinti žmonėms nors truputį orumo“, – pareiškė jis po vakarienės.

Dar praėjusį mėnesį, kai augo įtampa Ukrainos pasienyje, G.Depardieu atidarė „Instagram“ paskyrą ir paskelbė nuotrauka, kurioje matyti, kaip jis apkabina V. Putiną.

Aktorius taip pat kartą sakė per Prancūzijos televiziją: „Palikite Vladimirą ramybėje.“

Rusijos invazija į Ukrainą yra „tiesos akimirka Europai“, o žemyno ateitis dabar yra pakibusi ant plauko, antradienį sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

„Iškilęs pavojus Ukrainos likimui, bet mūsų pačių likimas taip pat kabo ant plauko“, – Europos Parlamentui sakė ji.

U.von der Leyen nurodė, kad Europos Sąjungai plečiant atsaką į šią krizė Briuselis papildomai skirs 500 mln. eurų karo „humanitarinėms pasekmėms“ spręsti, įskaitant pagalbą į Bendriją pasitraukusiems pabėgėliams.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pasirengusi svarstyti į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pašalinimą iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinių narių, antradienį paskelbė ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas.

„Galvoju, kad, akivaizdu, norime tai aptarti su JT“, – žurnalistams sakė atstovas, kalbantis su anonimiškumo sąlyga.

„Tam yra gerai žinomų mechanizmų“, – sakė jis ir pridūrė, kad B.Johnsonas dar nepaskelbė savo pozicijos šiuo klausimu.

„Teisinga sakyti, kad mes norime matyti Rusiją diplomatiškai izoliuotą ir svarstysime visas galimybes tam pasiekti“, – nurodė atstovas.

JK taip pat yra tarp penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių. Likusios nuolatinės narės yra JAV, Kinija ir Prancūzija.

Nuolatinės Saugumo Tarybos narės turi užtikrinti tarptautinį saugumą ir taiką, bet Rusija dėl invazijos į Ukrainą kaltinama JT taisyklių laužymu.

Rusijos invazija į Ukrainą yra „tiesos akimirka Europai“, o žemyno ateitis dabar yra pakibusi ant plauko, antradienį sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

„Iškilęs pavojus Ukrainos likimui, bet mūsų pačių likimas taip pat kabo ant plauko“, – Europos Parlamentui sakė ji.

U.von der Leyen nurodė, kad Europos Sąjungai plečiant atsaką į šią krizė Briuselis papildomai skirs 500 mln. eurų karo „humanitarinėms pasekmėms“ spręsti, įskaitant pagalbą į Bendriją pasitraukusiems pabėgėliams.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pasirengusi svarstyti į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pašalinimą iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinių narių, antradienį paskelbė ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas.

„Galvoju, kad, akivaizdu, norime tai aptarti su JT“, – žurnalistams sakė atstovas, kalbantis su anonimiškumo sąlyga.

„Tam yra gerai žinomų mechanizmų“, – sakė jis ir pridūrė, kad B.Johnsonas dar nepaskelbė savo pozicijos šiuo klausimu.

„Teisinga sakyti, kad mes norime matyti Rusiją diplomatiškai izoliuotą ir svarstysime visas galimybes tam pasiekti“, – nurodė atstovas.

JK taip pat yra tarp penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių. Likusios nuolatinės narės yra JAV, Kinija ir Prancūzija.

Nuolatinės Saugumo Tarybos narės turi užtikrinti tarptautinį saugumą ir taiką, bet Rusija dėl invazijos į Ukrainą kaltinama JT taisyklių laužymu.

Savo invazija į Ukrainą pažeisdama tarptautinę teisę Rusija vykdo „geopolitinį terorizmą“, antradienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

„Taip pat puolami taisyklėmis pagrįsta tarptautinė tvarka, demokratija, žmogaus orumas. Tai geopolitinis terorizmas, aiškus ir paprastas“, – sakė Ch.Michelis Europos Parlamentui.

 Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra antradienį paskelbė, kad dėl Rusijos invazijos dabar yra maždaug milijonas persikėlusių žmonių Ukrainos teritorijoje, neskaitant šimtų tūkstančių į užsienį jau pabėgusių žmonių.

„Daug dėmesio skiriama tiems, kas bėga į kaimynines šalis, bet svarbu prisiminti, kad daugiausiai paveiktų žmonių yra [pačioje] Ukrainoje“, – spaudos konferencijoje Stokholme sakė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) atstovė Ukrainoje Karolina Lindholm Billing.

„Vis dar neturime patikimų duomenų dėl pačioje Ukrainoje esančių pabėgėlių skaičiaus, bet apskaičiavome, kad [šiuo metu] turi būti apie milijoną žmonių, pabėgusių į kitas Ukrainos dalis ar keliaujančių traukiniais, autobusais ir automobiliais, bandančių pasiekti saugias vietas“, – pridūrė ji.

UNHCR šiuo metu stengiasi didinti pagalbą karo draskomos šalies teritorijoje.

„Tikrai yra didžiulis humanitarinis poreikis“, – sakė ji ir nurodė, kad reikia apgyvendinti ir pamaitinti persikėlusius žmones.

Tuo metu Ženevoje UNHCR paskelbė, kad 660 tūkst. žmonių jau pabėgo iš Ukrainos į kaimynines šalis ir kad šis skaičius „auga eksponentiškai“.

„Dabar turime daugiau nei 660 000 pabėgėlių, kurie vien per pastarąsias šešias dienas pasitraukė iš Ukrainos į kaimynines šalis“, – žurnalistams sakė JT pabėgėlių reikalų komisaro atstovė Shabia Mantoo.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsiverždamas į Ukrainą „sudaužė taiką Europoje“ ir kad Aljansas gins „kiekvieną savo teritorijos centimetrą“.

J.Stoltenbergas tai pareiškė lankydamasis Lasko oro pajėgų bazėje NATO narėje Lenkijoje, kurios kaimynė Ukraina šeštą dieną bando atremti Rusijos puolimą.

„Prezidentas Putinas sudaužė taiką Europoje. Sąjungininkės smerkia nepateisinamą ir brutalią invaziją į Ukrainą“, – sakė J.Stoltenbergas, šalia stovint Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai.

„Rusijos puolimas yra visiškai nepriimtinas, ir jis vykdomas padedant Baltarusijai. NATO sąjungininkės teikia paramą Ukrainai“, – kalbėjo Aljanso vadovas.

J.Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO, būdama gynybiniu aljansu, „nesiekia konflikto su Rusija“, tačiau yra pasirengusi gintis ir neseniai sustiprino savo rytinį sparną.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Mūsų įsipareigojimas pagal 5 straipsnį, mūsų kolektyvinės gynybos straipsnį, yra nepajudinamas. Mes saugosime ir ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – pridūrė J.Stoltenbergas.

„Rusija privalo nedelsiant nutraukti karą, išvesti visas savo pajėgas iš Ukrainos ir gera valia įsitraukti į diplomatines pastangas. Pasaulis kartu su Ukraina ragina siekti taikos“, – kalbėjo NATO vadovas.

Pasak jo, NATO sąjungininkės teikia Ukrainai karinę ir finansinę paramą, taip pat humanitarinę pagalbą, tačiau savo karių į tą šalį nesiųs.

„NATO nebus šio konflikto šalis. Taigi, NATO nesiųs karių į Ukrainą ar lėktuvų į Ukrainos oro erdvę“, – sakė J.Stoltenbergas.

Aljanso vadovas taip pat padėkojo Lenkijai už daugiau nei 200 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių priėmimą.

Rusijos pajėgų surengtas civilinių taikinių apšaudymas antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive pažeidė tarptautines ginkluotų konfliktų taisykles, antradienį pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas.

„Vakarykštis civilinės infrastruktūros objektų apšaudymas artilerijos pabūklais Charkive pažeidžia karo teisę. ES šiomis dramatiškomis akimirkomis nepajudinamai stovi kartu su Ukraina“, – sakė Josepas Borrellis po pokalbio telefonu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

Lenkijoje viešintis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį pareiškė, kad Vakarų šalys neribotą laiką sankcijomis spaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą, šiam įsiveržus į Ukrainą.

„Vladimiras Putinas taip pat neįvertino Vakarų ir viso likusio pasaulio vienybės bei ryžto, – sakė jis žurnalistams. – Ir toliau darysime ekonominį spaudimą... akivaizdu, kad jis jau turi didžiulį poveikį. Esame pasirengę jį stiprinti ir tęsti tiek, kiek reikės.“

Nuo Rusijos karinio įsiveržimo pradžios Ukrainoje daugiau nei 660 000 žmonių pabėgo iš šalies, antradienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra.

„Dabar turime daugiau nei 660 000 pabėgėlių, kurie vien per pastarąsias šešias dienas pasitraukė iš Ukrainos į kaimynines šalis“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT pabėgėlių reikalų komisaro atstovė Shabia Mantoo.

„Skaičiai auga eksponentiškai. Panašu, kad tai taps didžiausia pabėgėlių krize Europoje šį šimtmetį“, – pridūrė ji.

Daugelis diplomatų antradienį išėjo iš salės per Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kreipimąsi Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje, prisijungdami prie panašaus jo kalbos boikoto per Nusiginklavimo konferenciją Ženevoje.

Pasak salėje buvusio naujienų agentūros AFP žurnalisto, kai buvo paleistas iš anksto įrašytas S. Lavrovo vaizdo pranešimas, diplomatai išėjo, protestuodami prieš Maskvos invaziją į Ukrainą.

„Labai ačiū už šį nuostabų paramos ukrainiečiams, kovojantiems už savo nepriklausomybę, demonstravimą“, – boikoto akcijai vadovavusi ukrainiečių ambasadorė Jevhenija Filipenko sakė miniai, susirinkusiai prie didelės Ukrainos vėliavos šalia įėjimo į salę.

„Bet kokia invazija lemia žmogaus teisių pažeidimus... masinius pažeidimus ir aukas tarp civilių gyventojų“, – sakė Prancūzijos ambasadorius Jerome'as Bonnafont'as.

„Svarbu, kad Žmogaus teisių taryba šiuo išėjimu parodytų, jog laikosi išvien su Ukraina ir Ukrainos žmonėmis“, – pridūrė jis.

Apie boikotą pranešta praėjus mažiau nei valandai po to, kai beveik visi diplomatai paliko salę JT Europos būstinėje Ženevoje, kai buvo paleista S.Lavrovo kalbos vaizdo įrašas Nusiginklavimo konferencijoje – institucijoje, kuri buvo įkurta 1979 metais, siekiant nutraukti Šaltojo karo laikais vykusias ginklavimosi varžybas.

Tąkart diplomatai taip pat susirinko prie Ukrainos vėliavos ir garsiai plojo.

Plojimai buvo girdimi ir salėje, kur tęsėsi S.Lavrovo kalba, kurios klausėsi vos keli ambasadoriai iš tokių šalių kaip Jemenas, Sirija, Venesuela ir Tunisas.

„Karo nusikaltimai“

Buvo numatyta, kad antradienį vyriausiasis rusų diplomatas atvyks į Ženevą ir asmeniškai kreipsis į su JT susijusią nusiginklavimo instituciją, taip pat į JT Žmogaus teisių tarybą.

Tačiau paskutinę minutę ministras atšaukė savo dalyvavimą, o Maskva ši sprendimą paaiškino ES šalių įvestomis „antirusiškomis sankcijomis“.

Rusija tapo tarptautine atstumtąja, prieš šešias dienas pradėjusi plataus masto invaziją į kaimyninę šalį. Per kautynes Ukrainos miestų gatvėse žuvo jau dešimtys žmonių, o šimtai tūkstančių gyventojų buvo priversti bėgti.

Rytinis Nusiginklavimo konferencijos posėdis prasidėjo tylos minute aukoms Ukrainoje pagerbti.

„Rusijos beatodairiški išpuoliai prieš civilius gyventojus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą yra karo nusikaltimai ir Romos statuto pažeidimai“, – per susitikimą sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Romos statutas yra sutartis, kuria buvo įsteigtas Tarptautinis Baudžiamasis Teismas.

„Rusijos agresija kelia pasaulinę grėsmę, – perspėjo D.Kuleba. – Atsakas taip pat turi būti visuotinis.“

Pasak ministro, Ukraina paragino sušaukti specialųjį Nusiginklavimo konferencijos plenarinį posėdį dėl krizės, tačiau lieka neaišku, ar toks susitikimas bus surengtas.

Kijevui pirmadienį pavyko įtikinti JT Žmogaus teisių tarybą surengti skubias diskusijas. Ukraina sieks, kad būtų pradėtas aukšto lygio tyrimas dėl konflikto metu padarytų pažeidimų, prasidėjusių nuo 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Tuo metu S. Lavrovas savo kalboje Nusiginklavimo konferencijoje apkaltino Kijevą dėl krizės ir pareiškė, kad Ukraina bando pagaminti branduolinį ginklą.

„Galiu jus patikinti, kad Rusija, kaip atsakinga tarptautinės bendruomenės narė... imasi visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią branduolinių ginklų ir susijusių technologijų atsiradimui Ukrainoje“, – pabrėžė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./S.Lavrovo kalba Ženevoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipsis į Europos Parlamentą, jo šaliai besipriešinant įsiveržusioms Rusijos pajėgoms, pranešė EP vadovė.

Parlamento pirmininkė Roberta Metsola tviteryje paskelbė, kad V.Zelenskis „prisijungs ir kalbės kreipdamasis į pasaulį“ per ES įstatymų leidėjų posėdį karui aptarti.

Posėdis vyks 13 val. 30 min. Lietuvos laiku.

Jungtinės Karalystės vyriausybė antradienį įspėjo, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Ukrainą užpuolusių jo pajėgų vadams gali tekti stoti prieš teismą už karo nusikaltimus, rusų kariams be atrankos artilerijos pabūklais apšaudžius vieną miestą.

Rusų pajėgos artilerijos pabūklais apšaudė antrą pagal dydį Ukrainos Charkivo miestą. Jo meras Ihoris Terechovas pranešė, kad per gyvenamųjų rajonų apšaudymą žuvo mažiausiai 11 civilių.

Britų laikraščių pirmuosiuose puslapiuose išspausdintos nuotraukos, kuriose matyti dvi mažos mergaitės, žuvusios per rusų pajėgų atakas Ukrainoje. Prie nuotraukų užrašyti mediko, bandžiusio gelbėti vieną iš mergaičių, žodžiai: „Parodykite tai Putinui.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Teisingumo sekretorius Dominicas Raabas sakė, kad Britanija ir jos sąjungininkės lauks tiek, kiek reikės, kad priremtų prie sienos visus atsakingus asmenis, ir priminė apie praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio karus buvusioje Jugoslavijoje.

„Dėl to aiškiai sakome tiek V.Putinui, tiek jo pajėgų vadams Maskvoje bei Ukrainoje, kad jie bus patraukti atsakomybėn už visus karo teisės pažeidimus“, – sakė buvęs karo nusikaltimų prokuroras televizijai „Sky News“.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje pirmadienį pranešė atliekantis tyrimą dėl „padėties Ukrainoje“, nes esama „pagrįstų priežasčių“ manyti, jog Ukrainoje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį, buvo įvykdyta karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

V.Putinui, rusų generolams ir kariams „iškilusi labai reali grėsmė galiausiai atsidurti teisiamųjų suole Hagoje“, sakė D.Raabas britų visuomeniniam transliuotojui BBC.

„Jei ir kai TBT nuspręs imtis veiksmų, esu tikras, kad JK ir sąjungininkės norės suteikti jam praktinę, logistinę pagalbą“, – pridūrė jis.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pranešė, kad praėjusį penktadienį rusų pajėgų kasetinės bombos pataikė į šiaurės rytų Ukrainoje esančią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kuri buvo naudojama kaip slėptuvė civiliams gyventojams. Per ataką žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką.

„Amnesty International“ vadovė Agnes Callamard sakė, kad „pasišlykštėtina“ ataka Ochtyrkos mieste „turėtų būti tiriama kaip karo nusikaltimas“.

Dalijimosi vaizdo įrašais platforma „YouTube“ antradienį pranešė užblokavusi Rusijos žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ kanalų veikimą Europoje, „atsižvelgdama į vykstantį karą Ukrainoje“.

„Nedelsdami blokuojame „YouTube“ kanalus RT ir „Sputnik“ visoje Europoje. Mūsų sistemoms reikia šiek tiek laiko, kad jos pradėtų veikti visu pajėgumu“, – rašoma „YouTube“ elektroniniame laiške.

Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as antradienį pareiškė, kad dėl Vakarų sankcijų, kuriomis Maskva baudžiama už invaziją į Ukrainą, Rusijos ekonomika sugrius.

„Mes paskelbsime totalinį ekonominį ir finansinį karą Rusijai, – teigė ministras. – Mes išprovokuosime Rusijos ekonomikos griūtį.“

Rusijos oligarchai, milijardieriai Michailas Fridmanas ir Piotras Avenas paskelbė, kad priešinsis jiems ES paskelbtomis sankcijomis, kurių pagrindas esą „melagingas ir nepagrįstas“.

Bendrija paskelbė sankcijas tiek M.Fridmanui, tiek P.Avenui, tiek dar kelioms dešimtims Rusijos piliečių. ES pavadino P.Aveną vienu artimiausių Vladimirui Putinui oligarchų, o M.Fridmanas apibūdinamas kaip „Putino vidinės aplinkos rėmėjas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Piotras Avenas

„Mes siaubingai šokiruoti dėl akivaizdžiai melagingų ES kaltinimų, kuriais grindžiamos sankcijos“, – rašoma bendrame oligarchų pranešime ir priduriama, kad bus kovojama su Bendrijos nutarimu.

Pavyzdžiui, P.Avenas, vadovaujantis didžiausiam Rusijos komerciniam bankui „Alfa-Bank“, teigia, kad netikslu sakyti, jog jis yra „ypač artimas“ Rusijos valstybinės naftos milžinės „Rosneft“ vadovui Igoriui Sečinui. O M.Fridmanas tikina, kad netiesa, jog jis artimas V.Putino administracijai.

Kinija pradėjo evakuoti savo piliečius iš Ukrainos, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida, kilus susirūpinimui dėl jų saugumo, tęsiantis Pekino sąjungininkės Rusijos invazijai.

Toks žingsnis žengtas taip pat pasirodžius pranešimams, kad kai kurie kinai susiduria su pasipiktinusių ukrainiečių priešiškumu.

Pirmadienį iš Kijevo ir pietinio Odesos uostamiesčio buvo evakuota apie 600 kinų studentų, pranešė laikraštis „Global Times“, remdamasis Pekino ambasada Ukrainos sostinėje.

Jie autobusu išvyko į kaimyninę Moldovą, lydimi ambasados personalo ir vietos policijos, informavo leidinys ir nurodė, kad šešias valandas trukusi kelionė buvo „saugi ir sklandi“.

„Global Times“ duomenimis, dar 1 tūkst. Kinijos piliečių antradienį išvyks iš Ukrainos į Europos Sąjungai priklausančias Lenkiją ir Slovakiją.

Dmytro Živytskio „Telegram“ kanalo nuotr./Ochtyrka po artilerijos smūgių

Kinija laikosi atsargios diplomatinės pozicijos dėl karo Ukrainoje, balansuodama tarp dažnai deklaruojamos pagarbos kitų šalių suverenitetui ir nenoro kritikuoti savo artimą sąjungininkę Rusiją.

Nors tokios šalys kaip JAV, Jungtinė Karalystė ir Japonija dar kelios savaitės iki invazijos pradžios evakavo savo diplomatus ir ragino piliečius išvykti, Kinija tik ketvirtadienį paskelbė, kad organizuos užsakomuosius reisus savo piliečiams evakuoti.

Tačiau jokių skrydžių dar nebuvo surengta, o vėliau Ukraina uždarė savo oro erdvę. Kinijos ambasadorius sekmadienį paskelbtame vaizdo pranešime paneigė, kad jis pabėgo iš Kijevo. Ambasadorius pabrėžė, kad turi „palaukti, kol bus saugu“ evakuotis.

Kinijos duomenimis, Ukrainoje dirba ir studijuoja apie 6 tūkst. jos piliečių.

Pekino ambasada Kijeve iš pradžių ragino planuojančius išvykti asmenis pritvirtinti Kinijos vėliavėlę prie savo transporto priemonių. Tačiau vėliau šio patarimo buvo atsisakyta, atsižvelgiant į nepatvirtintus pranešimus socialinėje žiniasklaidoje apie augantį ukrainiečių priešiškumą Kinijos piliečiams.

Dvi kitos ES šalys – Vengrija ir Rumunija – teiks pagalbą iš Ukrainos atvykstantiems Kinijos piliečiams, sakoma ambasados pirmadienį išplatintame pareiškime.

Milijonai rusų pradeda jausti Vakarų ekonominių sankcijų, kuriomis siekiama nubausti šalį už įsiveržimą į Ukrainą, poveikį.

„Jei dabar galėčiau išvykti iš Rusijos, taip ir padaryčiau. Bet negaliu mesti darbo“, – sako Andrejus, kurį cituoja BBC. Dabar, kai buvo padidintos palūkanų normos, jis nebegalės sumokėti būsto paskolos Maskvoje. 

Pirmadienį Rusija, reaguodama į sankcijas, daugiau nei dvigubai padidino palūkanų normą – iki 20 proc., kai rublio kursas smuko iki rekordiškai žemo lygio. Užsienio valiutos pirkimas rusams kainuoja apie 50 proc. brangiau nei prieš savaitę – jei jie apskritai gali jos gauti.

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdai, kuriuose matyti, kaip prie bankomatų ir pinigų keityklų visoje šalyje susidaro ilgos eilės, o žmonės nerimauja, kad jų banko kortelės gali nustoti veikti arba kad bus apribota grynųjų pinigų suma, kurią jie gali išsigryninti.

Plačiau apie tai skaitykite čia. 

Izraelis pradėjo siųsti žadėtas 100 tonų humanitarinės pagalbos Ukrainos žmonėms, ten vykstant karui su įsiveržusiomis rusų pajėgomis.

Antradienį pagrindiniame šalies tarptautiniame oro uoste į oro linijų „El Al“ lėktuvą buvo prikrauta daugybė kartoninių dėžių.

Izraelio užsienio reikalų ministerija teigia siunčianti medicininę įrangą ir vaistus, vandens valymo sistemas, tūkstančius palapinių, antklodžių, miegmaišių ir paltų. Lėktuvai leisis Lenkijoje, o iš ten pagalba bus siunčiama į Ukrainą.

Izraelis ne kartą pažadėjo palaikyti užpultos Ukrainos žmones. Tačiau jis neskuba jungtis prie Vakarų ir pasmerkti invaziją surengusią Rusiją.

Izraelis su Maskva palaiko svarbius gynybinius ryšius, ypač atsižvelgiant į rusų pajėgų buvimą kaimyninėje Sirijoje.

Izraeliečių pareigūnai sako glaudžiai derinantys veiksmus su Rusija, kai rengia antskrydžius prieš iraniečių taikinius Sirijoje.

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba uždraudė šalies teritorijoje retransliuoti Rusijos televizijos kanalus „Mir24“ ir „RTVi“, pranešė jos pirmininkas Ivaras Abuolinis.

Draudimas retransliuoti „Mir24“ galios penkerius metus, „RTVi“ – vienus metus.

I.Abuolinis naujienų agentūrai BNS sakė, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl pažeidimų ir grėsmės Latvijos nacionaliniam saugumui.

„Per šiuos kanalus buvo tvirtinama, kad karą sukėlė Ukraina, grasindama branduoliniu ginklu. Tokia veikla prieštarauja elektroninės žiniasklaidos įstatymui ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – sakė tarybos pirmininkas.

Per derybas su „YouTube“ taryba pasiekė, kad šioje vaizdo įrašų platformoje Latvijos teritorijoje būtų uždrausta platinti Rusijos propagandinio kanalo „Rossija 24“ turinį.

123RF.com nuotr./„YouTube“

Derybos dėl kitų programų ribojimo platformoje „YouTube“ dar tęsiamos, nurodė I.Abuolinis.

Anksčiau Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba sustabdė televizijos „Belarus 24“ transliavimą, panaikino leidimus retransliuoti kanalus „PBK Estonija“ ir „PBK Litva“, uždraudė retransliuoti „Rossija RTR“, „Rossija 24“ ir PBK.

Latvijos telekomunikacijų operatorės nutraukė daugelio rusiškų televizijos kanalų retransliavimą.

Rusija uždarė savo oro erdvę Šveicarijos oro kompanijoms, antradienį pranešė Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“).

Agentūra pažymėjo jog tai yra atsakomoji priemonė į Šveicarijos analogišką sprendimą.

Šios Alpių valstybės prezidentas Ignazio Cassisas išvakarėse pranešė, kad tradiciškai neutrali Šveicarija prisidės prie visų sankcijų Rusijai, kokias jau yra įvedusi Europos Sąjunga dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Be kita ko, Šveicarijos vyriausybė pranešė, jog ji uždarys šalies oro erdvę visiems skrydžiams iš Rusijos ir bet kokiam orlaivių su Rusijos skiriamaisiais ženklais judėjimui, išskyrus skrydžius humanitariniais, medicininiais ar diplomatiniais tikslais. 

„Rosaviacija“ pirmadienį paskelbė, kad Rusijos oro erdvė uždaroma 36 pasaulio valstybių, įskaitant Europos šalis ir Kanadą, aviakompanijoms.

JAV olimpinis ir parolimpinis komitetas po Rusijos invazijos į Ukrainą paragino Rusijos ir Baltarusijos sportininkams ir pareigūnams „visiškai uždrausti dalyvauti tarptautiniame sporte“.

Komitetas teigė, kad draudimas turėtų įsigalioti nedelsiant ir apimti 2022 m. Pekino žiemos parolimpines žaidynes, kurios prasidės kovo 4 d.

„Pasaulis su siaubu stebi, kaip Rusija įžūliai puola nekaltus Ukrainos žmones ir sportininkus, tai yra vienintelis priimtinas veiksmas, kurio reikia imtis, kol nebus atkurta taika“, – pareiškė komitetas.

Taivanas paskelbė per Vokietiją išsiuntęs į Ukrainą 27 tonas medicinos reikmenų, ten vykstant karui su įsiveržusiomis rusų pajėgomis.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Joanne Ou antradienį žurnalistams sakė, kad Taivanas džiaugiasi galėdamas padėti kaip „atsakingas tarptautinės bendruomenės narys ir demokratinės stovyklos narys“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Taivanas

Taivanas griežtai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir pareiškė, kad įves Maskvai ekonomines sankcijas.

Kol kas neatskleidžiama, kokios bus tos sankcijos, tačiau sala yra dominuojanti puslaidininkinių lustų, kurie yra labai svarbūs technologijų produktams nuo išmaniųjų telefonų iki automobilių, gamintoja.

Taivanas taip pat pranešė, kad prisijungs prie žingsnių, siekdamas blokuoti kai kuriuos Rusijos bankus nuo tarptautinių mokėjimų sistemos SWIFT „susijungdamas“ su Vakarų šalimis, antradienį žurnalistams sakė premjeras Su Tseng-changas.

Be to, Taivanas „kruopščiai tirs“ produktus, eksportuojamus į Rusiją pagal Wassenaaro susitarimą, kuris reguliuoja ginklų ir dvejopo naudojimo prekių bei technologijų eksporto kontrolę, įstatymų leidėjams sakė ekonomikos reikalų ministrė Wang Mei-hua.

Toks eksportas nebus leidžiamas, „nebent yra teisėtų priežasčių“, – sakė jis.

Ministrė pripažino, kad Taivano prekyba su Rusija yra minimali, tačiau sakė, kad visi pagrindiniai Taivano lustų gamintojai įsipareigojo laikytis vyriausybės politikos ir atitinkamų taisyklių. „Atėjus laikui paskelbsime konkrečias priemones“, – sakė ji.

Taivanas pagamina daugiau nei pusę pasaulio puslaidininkinių lustų produkcijos.

„Twitter“ žymės įrašus su nuorodomis į Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių pranešimus, pirmadienį paskelbė socialinis tinklas.

Kremliui lojali žiniasklaida kaltinama skleidžianti klaidinančią informaciją apie Rusijos invaziją Ukrainoje.

„Twitter“ platformos sąžiningumo vadovas Yoelis Rothas rašė, kad socialiniame tinkle kasdien matoma daugiau kaip 45 tūkst. įrašų su nuorodomis į Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių pranešimus.

„Mūsų produktas turi padėti suprasti, kas stovi už turinio, kurį matote, ir kokie yra jų motyvai bei intencijos“, – pridūrė jis.

Be žymų, identifikuojančių nuorodų šaltinius, platforma taip pat „imasi žingsnių reikšmingai sumažinti tokio pobūdžio turinio platinimą tviteryje“, sakė Y.Rothas.

„Scanpix“ nuotr./Bendrovė "Twitter"

Ankstesnę dieną „Facebook“ valdanti bendrovė „Meta“ pareiškė, kad prorusiškos grupės, naudodamos netikrus profilius ar nulaužtas paskyras, vykdo dezinformacijos kampanijas socialiniuose tinkluose, siekdamos pavaizduoti Ukrainą kaip silpną Vakarų dviveidiškumo pėstininkę.

Technologijų milžinės, taip pat valdančios socialinį tinklą „Instagram“, kibernetinio saugumo komanda nurodė užblokavusi virtinę su Rusija susijusių netikrų paskyrų. Jos buvo socialinėje žiniasklaidoje vykdomos schemos, kuria siekiama pakenkti Ukrainai, dalis.

Nedidelis „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrų tinklas buvo nusitaikęs į žmones Ukrainoje. Savo įrašais jos bandė privilioti žmones apsilankyti svetainėse, kuriose skelbiamos netikros naujienos apie šalies pastangas apsiginti nuo Rusijos invazijos.

Prasidėjus puolimui, prieiga prie „Twitter“ ir „Facebook“ Rusijoje buvo apribota ir dabar jie „didžia dalimi nenaudotini“, nurodė interneto stebėjimo organizacija „NetBlocks“. 

Socialiniai tinklai tapo vienu iš Rusijos invazijos Ukrainoje frontų, kur kartais pateikiama klaidinanti informacija, tačiau taip pat realiuoju laiku stebimas greitai besivystantis konfliktas, žymintis didžiausią geopolitinę krizę Europoje per pastaruosius dešimtmečius.

Besitęsiant Rusijos invazijai Ukrainoje, Pietų Korėja suteiks 10 milijonų JAV dolerių (8,9 mln. eurų) humanitarinę pagalbą Ukrainai, pranešė šalies užsienio reikalų ministerija.

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas pirmadienį įsakė vyriausybei skubiai suteikti humanitarinę paramą Ukrainai.

„Tikimės, kad mūsų vyriausybės parama veiksmingai padės Ukrainos žmonėms ir pabėgėliams, ir toliau aktyviai prisidėsime sprendžiant humanitarinę krizę Ukrainoje“, – sakė ministerija.

Pirmadienį Užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai pareiškime Šiaurės Korėja apkaltino „JAV ir Vakarų hegemonijos politiką“ dėl Ukrainos krizės.

„Pagrindinė Ukrainos krizės priežastis absoliučiai slypi hegemoniškoje JAV ir Vakarų politikoje, kurios mėgaujasi arogancija ir savivale kitų šalių atžvilgiu“, – sakė atstovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kim Jong Unas

Šiaurės Korėjos atstovas pareiškė, kad JAV ir Vakarai „sistemingai kenkė Europos saugumo aplinkai, dar įžūliau bandydami dislokuoti atakos ginklų sistemas, tuo pat metu iššaukiančiai siekdamos NATO plėtros į rytus“.

Atstovas taip pat pasmerkė „vienašalę ir veidmainišką JAV politiką“ dėl grėsmės suverenių valstybių taikai ir saugumui.

Australija skirs 50 mln. JAV dolerių (44,7 mln. eurų) Ukrainos gynybai remti ir dar 25 mln. dolerių (22,3 mln. eurų) humanitarinei pagalbai, antradienį pranešė CNN.

Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas per spaudos konferenciją pareiškė, kad letalinės ir neletalinės ginkluotės pagalbos pakete, skirtame padėti Ukrainai atremti ją užpuolusios Rusijos pajėgas, bus raketų.

Pasak jo, prieštankinių raketų naudojimas Ukrainos pajėgoms nepaprastai pasiteisino.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Scottas Morrisonas

„Mes atsiliepiame į prezidento (Volodymyro) Zelenskio prašymą: jis pasakė, kad mums reikia amunicijos, o ne pavėžėjimo, ir būtent tai mes darome... mes suteiksime 50 mln. JAV dolerių Ukrainai paremti letaline ir neletaline (ginkluote)... kalbame apie raketas, kalbame apie amuniciją“, – sakė S.Morrisonas.

Dar 25 mln. JAV dolerių bus skirta humanitarinei paramai ir pagalbai tarptautinėms organizacijoms, patenkinti žmonių, bėgančių nuo smurto Ukrainoje, poreikius, nurodė jis.

Pastarasis pranešimas buvo paskelbtas Australijai jau ėmusis virtinės priemonių, kuriomis siekiama nubausti Rusiją už jos invaziją į Ukrainą, įskaitant asmenines sankcijas.

Kinijos ambasada Ukrainoje dabar pradeda evakuoti savo piliečius.

Ambasada pranešė, kad pirmoji organizuota grupė išvyko vakar. Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad tai Kinijos studentai iš Kijevo, vykstantys į Moldovą.

Tai, kad Kinija tik dabar evakuoja savo piliečius, gali reikšti keletą dalykų, rašo BBC.

Viena iš galimybių yra ta, kad Pekinas iš pradžių manė, kad svarbu per anksti nenuliūdinti Rusijos. Kita priežastis, anot BBC – Kinija galėjo manyti, kad Rusija taip greitai paims Ukrainą, kad žmonėms nereikės išvykti.

Dar viena labiau nerimą kelianti galimybė yra ta, kad Kinija apskaičiavo, kad Rusijos invazija dar labiau pablogės, skelbia BBC.

„Mastercard“ pranešė, kad dėl Rusijai įvestų sankcijų dėl Maskvos invazijos į Ukrainą užblokavo kelių finansų įstaigų prieigą prie savo mokėjimų tinklo.

123rf nuotr./„MasterCard“

Kaip rašo „The Guardian“,  „Mastercard“ toliau bendradarbiaus su reguliavimo institucijomis.

Bendrovė taip pat pažadėjo skirti 2 mln. dolerių humanitarinei pagalbai.

NASA ieško būdų, kaip išlaikyti Tarptautinę kosmoso stotį orbitoje be bendradarbiavimo su Rusija, praneša naujienų agentūra AFP.

Praėjusią savaitę Rusijos kosmoso agentūros vadovas Dmitrijus Rogozinas užsiminė, kad Rusija atsakydama į sankcijas gali pirma laiko nutraukti bendradarbiavimą su JAV Tarptautinėje kosmoso stotyje.

Didžiausia ir įtakingiausia Holivudo kino studija „Disney“ paskelbė stabdanti naujų studijos filmų rodymą Rusijos kino teatruose dėl šios šalies invazijos į Ukrainą. Apie tai praneša CNN.

„Dėl nepagrįstos invazijos į Ukrainą ir tragiškos humanitarinės krizės mes stabdome teatrinių filmų išleidimą Rusijoje, įskaitant būsimąjį „Pixar“ filmą „Paraudonavimas“. Visus ateities verslo sprendimus priimsime atsižvelgdami, kaip vystysis situacija“, – pirmadienį pareiškė „Disney“ atstovas.

Per artimiausius kelis mėnesius Rusijoje turėjo pasirodyti keli „Disney“ filmai. Tarp jų – „Marvel“ filmas  „Daktaras Streindžas beprotybės multivisatoje“ ir „Pixar“ filmas „Šviesmetis“.

Nors Rusijos kino rinka nėra ypač didelė, rašo CNN, „Disney“ sprendimas nustoti rodyti naujus filmus šioje šalyje neliks nepastebėtas ir gali paskatinti kitas kino studijas sekti pavyzdžiu.

Pirmadienį Pasaulio tekvondo – tarptautinė federacija, kuri rūpinasi tekvondo varžybų organizavimu pasaulyje – pranešė, kad iš V.Putino atėmė 9-ojo dano juodąjį garbės diržą, kuris jam buvo suteiktas 2013 m.

„Pasaulio tekvondo smerkia  brutalius išpuolius prieš nekaltus žmones Ukrainoje, kurie prieštarauja Pasaulio tekvondo vizijai, kad „Taika yra vertingesnė už triumfą“ ir Pasaulio tekvondo pagarbos ir tolerancijos vertybėms. Pasaulio tekvondo mintys yra su Ukrainos žmonėmis ir mes tikimės greitos bei taikios šio karo pabaigos“, – savo pranešime teigė organizacija.

Pasaulio tekvondo, išreikšdama solidarumą su Tarptautiniu olimpiniu komitetu, taip pat paskelbė, kad Rusijos ir Baltarusijos vėliavos nebus keliamos, himnai nebus grojami organizacijos varžybose. Be to, organizacija „neorganizuos ir nepripažins“ tekvondo varžybų Rusijoje ir Baltarusijoje.

Tekvondo – ne vienintelis kovinis sportas, pritaikęs savas sankcijas V.Putinui. Sekmadienį Tarptautinė dziudo federacija susprendavo V.Putino kaip federacijos garbės prezidento ir ambasadoriaus statusą.

Taivano vyriausybė Ukrainai išsiuntė 27 tonas sveriančią medicininių reikmenų siuntą.

Ji buvo išsiųsta pirmadienį.

Pirmadienį NHL paskelbė, kad stabdo visas savo verslo partnerystes Rusijoje, sprendimas įsigalioja iškart.

Savo pareiškime NHL teigė:

„Nacionalinė ledo ritulio lyga smerkia Rusijos invaziją į Ukrainą ir ragina taikiai išspręsti situaciją taip greitai, kaip įmanoma. Sprendimui įsigaliojant iš karto, mes suspenduojame visus ryšius su mūsų verslo partneriais Rusijoje ir sustabdome mūsų interneto puslapių bei socialinių tinklų puslapius rusų kalba. Be to, mes nustojame laikyti Rusiją galima bet kokių varžybų, susijusių su NHL, vieta ateityje“, – paskelbė NHL.

NHL žaidžia keliasdešimt Rusijos ledo ritulininkų, tarp jų ir tokios žvaigždės kaip Aleksandras Ovečkinas ir Jevgenijus Malkinas.

Pasaulio regbio organizacija pirmadienį suspendavo Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimą visose tarptautinėse regbio varžybose. Suspendavimas apima tiek rinktines, tiek klubus, rašo CNN.

Be to, Rusijos regbio sąjungos narystė Pasaulio regbio organizacijoje irgi buvo suspenduota, pranešė Pasaulio regbio organizacija.

„Pasaulio regbio organizacija dar kartą pabrėžia smerkianti agresyvią Rusijos įvykdytą Ukrainos invaziją ir tai, kad Baltarusija prisidėjo prie šių veiksmų. Pasaulinė regbio šeima vieningai solidarizuojasi su visais, kuriuos paveikė šie labai neraminantys įvykiai, ir prisijungia prie pasaulinės bendruomenės kvietimo atkurti taiką“, – paskelbė organizacija.

Antradienį Didžiosios Britanijos laikraščių pirmuosiuose puslapiuose dėmesys skiriamas per Rusijos kariuomenės bombardavimus žuvusiems vaikams, rašo „The Guardian“.

Štai čia galite pamatyti kelių leidinių pirmuosius puslapius.