Pasaulio reakcija: kyla nerimas dėl galimo Kinijos vaidmens invazijoje, J.Bidenas dalyvaus ES viršūnių susitikime

Nepriklausoma Ukraina egzistuos „daug ilgiau“ nei Vladimiras Putinas, interviu CNN sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Vienaip ar kitaip, Ukraina bus, o Putino kažkuriuo metu nebebus“, – kalbėjo A.Blinkenas.

Jis pridėjo, kad JAV šiuo metu stengiasi užkirsti kelią Rusijos vykdomai invazijai į Ukrainą.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu

Susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad NATO Ukrainoje turėtų įgyvendinti taikos palaikymo misiją.

„Manau, kad tam tikri priimti principai turi būti pakeisti. Reikia NATO taikos palaikymo misijos arba plačios tarptautinės koalicijos, tačiau tai turi būti misija, kuri veiktų Ukrainoje. Dabar to labiausiai reikalauja Ukraina, Europa ir visas demokratinis pasaulis“, – sakė J.Kaczynskis, kurį cituoja pravda.ua.

Slovakijos parlamentas antradienį pritarė iki 2100 NATO karių dislokavimui šalyje, Rusijai įsiveržus į kaimyninę Ukrainą.

Iš pradžių į šalį bus siunčiama apie 1 200 karių iš Čekijos, Vokietijos, Nyderlandų, Jungtinių Valstijų, Lenkijos ir Slovėnijos, sudarysiančių dalį NATO „sustiprinto priešakinio buvimo“ pajėgų, taip pat numatyta dislokuoti oro gynybos sistemą „Patriot“, pirmadienį pranešė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.

„Kadangi artimiausiu metu laukiame Rusijos Federacijos kariuomenės tiesioginių atakų prieš Užhorodo oro uostą (Ukrainoje)... netoli Slovakijos sienos, tai, žinoma, sukelia karinių pasekmių“, – sakė ministras. Jį cituoja naujienų agentūra TASR.

Slovakijos vyriausybė NATO pajėgų dislokavimui pritarė kovo 9 dieną.

Už šį žingsnį antradienį balsavo 96 iš 134 parlamentarų, prieš – 15.

Balsavimas įvyko likus vos dviem dienoms iki JAV gynybos sekretoriaus pirmojo vizito šalyje nuo 2004 metų, kai ji įstojo į NATO.

Jungtinių Tautų duomenimis, iš daugiau nei trijų milijonų žmonių, pabėgusių iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, maždaug 200 tūkst. bėgo per Slovakiją, sako šalies policija.

Ukrainos muftijus Saidas Ismagilovas paragino sirus neprisijungti prie karo Ukrainoje, pranešė „Sky News“.

Toks pranešimas paskelbtas po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie iš Artimųjų Rytų atvyksiančius iki 16 tūkst. savanorių. Jie kare su Ukraina stotų į Rusijos pusę.

„Nevažiuokite čia mūsų žudyti, nedarykite nuodėmės. Musulmonai yra Ukrainos dalis.

Mes giname savo tautą. Ukraina nepuolė Rusijos. Rusija užpuolė Ukrainą“, – sakė jis.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss antradienį paskelbė apie tolesnes sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, įskaitant „pagrindinius Vladimiro Putino politinius sąjungininkus ir propagandistus“, skelbia CNN.

Sankcijos bus pritaikytos dar 370 asmenų ir subjektų.

Iš viso nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios sankcijos pritaikytos daugiau nei 1000 asmenų, CNN sakė Užsienio reikalų, sandraugos ir plėtros biuro (URM) atstovas spaudai.

Į naujai nubaustų asmenų sarąšą įtrauktas 51 oligarchas ir jų šeimų nariai, teigia FCO.

Pranešama, kad tarp pagrindinių politinių Rusijos prezidento sąjungininkų, kuriems taikomos sankcijos, yra ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, gynybos ministras Sergejus Šoigu ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Sankcijos taip pat įvestos V.Putino spaudos sekretoriui Dmitrijui Peskovui ir Rusijos užsienio reikalų atstovei spaudai Marijai Zacharovai.

Karalystės vadovaujama koalicija, įskaitant Šiaurės ir Baltijos šalis, antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną priimti Ukrainos reikalavimą nedelsiant paskelbti paliaubas, siekiant „sustabdyti besivystančią humanitarinę krizę“.

Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) narių – Britanijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos Suomijos ir Švedijos – lyderiai antradienį susitiko Londone „vėl patvirtinti mūsų įsipareigojimą atkurti taiką ir saugumą Europoje“.

„Raginame Rusiją nedelsiant paskelbti paliaubas ir jų laikytis, kad būtų sustabdyta besivystanti humanitarinė krizė ir Ukrainos civiliams gyventojams būtų leista skubiai ir netrikdomai gauti maisto, vandens ir medicinos pagalbą“, – sakoma jų pranešime.

Per derybas su Rusijos atstovais Ukraina pareiškė reikalaujanti „taikos, nedelsiamų paliaubų ir Rusijos pajėgų išvedimo“.

JEF narių lyderiai „kuo griežčiausiai smerkia Putino brutalų puolimą prieš Ukrainą, jos teritorinį vientisumą iš žmones“, sakoma pareiškime. Maskvos veiksmus jie pavadino „demokratinės Europos šalies suvereniteto, laisvės ir nepriklausomybės aiškiu pažeidimu“.

„Turime užtikrinti, kad tokie veiksmai išliktų nepriimtini ir kad jokios kitos valstybės netaptų mėginimų vykdyti smurtinį ekspansionizmą aukomis“, – sakoma pranešime, aiškiai turint galvoje Baltijos šalių nuogąstavimus, kad jos gali tapti tolesniais Rusijos agresijos taikiniais.

„Šiuo tikslu... užtikrinsime, kad JEF toliau atliks įtikinamą vaidmenį prisidedant prie gynybos ir atgrasymo regione, išlaikant mūsų šalis ir žemyną saugius“, – sakoma JEF lyderių pranešime.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė „istorinį“ paramos Ukrainai paketą. Šaliai bus skirta 13,6 mlrd. JAV dolerių siekianti pagalba. 

Ukrainai skirtos lėšos apima humanitarinę, gynybinę, ekonominę pagalbą, skelbia CNN. 

Išsamiau apie pagalbą Ukrainai JAV prezidentas kalbės trečiadienį, praneša Baltieji rūmai.

Lenkijos, Slovėnijos ir Čekijos premjerai atvyko į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu.

Apie tai tviterio paskyroje paskelbė D.Šmyhalis. Pasak jo, vadovai aptars „paramą Ukrainai ir sankcijų prieš Rusiją griežtinimą“.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis feisbuko paskyroje skelbė nuotraukas, kuriose matyti jo pokalbis su kitais atvykusiais premjerais.

„Šis karas yra žiauraus tirono, kuris puola beginklius civilius gyventojus, bombarduoja Ukrainos miestus ir ligonines, veiksmų rezultatas.

Dėl šio karo pasaulis prarado saugumo jausmą, žūsta nekalti žmonės (...). Turime kuo greičiau sustabdyti tragediją, kuri vyksta Rytuose“, – rašė jis.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu šią savaitę vyksta į Rusiją ir Ukrainą, Ankarai siekiant palengvinti abiejų kovojančių šalių derybas dėl ugnies nutraukimo, antradienį pranešė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

„Šiandien siunčiame mūsų užsienio reikalų ministrą į Rusiją. Rytoj Maskvoje jis surengs derybas. Antradienį jis vyks į Ukrainą“, – R.T. Erdoganas sakė žurnalistams po ministrų kabineto posėdžio.

M.Cavusoglu „tęs mūsų pastangas siekiant paliaubų ir taikos abiejų šalių derybomis“, nurodė Turkijos lyderis.

NATO narė Turkija, palaikanti glaudžius ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, tarpininkaudama konflikto sprendimui siekia sutvirtinti savo kaip įtakingos veikėjos regione pozicijas.

Praėjusią savaitę pietiniame Antalijos kurorte ji surengė svarbų ukrainiečių užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos ir rusų diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo susitikimą.

R.T.Erdoganas taip pat sakė, kad trečiadienį susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį nurodė, kad Aljansas suaktyvins modernių oro erdvės gynybos sistemos tiekimą Rusijos užpultai Ukrainai, bet atsisakė pateikti daugiau detalių apie šiuos planus.

Ukrainiečių naujienų agentūros „Unian“ korespondentas pranešė, kad J.Stoltenbergas šį pareiškimą išsakė per spaudos konferenciją Briuselyje,  surengtą NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse.

Kai buvo paklaustas, kodėl NATO ir JAV teigia, kad Aljanso šalių turimų sovietinės gamybos naikintuvų perdavimas Ukrainai nebūtų naudingas, nors Kyjivas mano priešingai, J.Stoltenbergas atsakė: „NATO sąjungininkės teikia daug įvairios įrangos, įskaitant šiuolaikines oro erdvės gynybos sistemas, kurios iš tiesų padėjo ukrainiečiams numušti Rusijos lėktuvų ir raketų. Sąjungininkai toliau teikia pagalbą, kalbant apie įvairias oro erdvės gynybos sistemas.“

Vis dėlto Aljanso lyderis pažymėjo, kad išsamesnė informacija apie šią pagalbą nebus viešinama.

„Tačiau aš neketinu leistis į kiekvienos siuntos, kiekvieno paramos būdo detales, konkrečiai – kaip ir kur [tai bus daroma], nes manau, kad tai tik apsunkins tokio palaikymo teikimą. NATO narės didina [Ukrainos] aprūpinimą šiuolaikinėmis oro erdvės gynybos sistemomis“, – pažymėjo J.Stoltenbergas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Praeitą ketvirtadienį JAV Gynybos departamentas atmetė siūlymus pasiųsti Ukrainai kai kurių NATO šalių turimus sovietinės gamybos naikintuvus per vieną Amerikos karinę bazę Vokietijoje. Pentagonas argumentavo, kad Kijevo pastangos atremti Rusijos invaziją būtų geriau remiamos tiekiant antžemines ginkluotės sistemas.

Vašingtonas praeitą rudenį leido perduoti Ukrainai 60 mln. dolerių (55 mln. eurų) vertės karinę pagalbą, o gruodį buvo nutarta perduoti Kijevui daugiau ginkluotės ir amunicijos, kurios vertė – 200 mln. dolerių.

J.Bidenas atmetė JAV pajėgų karinių veiksmų Ukrainoje galimybę ir perspėjo, kad NATO tiesioginis įsitraukimas į konfliktą su branduolinių ginklų turinčia Rusija vestų prie „Trečiojo pasaulinio karo“.

Europos Sąjungos lyderiai savo ruožtu siekė dvigubai padidinti karinės pagalbos Ukrainai finansavimą, skirdami dar 500 mln. eurų.