Svarbiausi įvykiai iš ukrainos
- Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį bendraus Turkijoje
- Lenkija siunčia prieštaringus signalus dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai
- „Netflix“ stabdo paslaugų teikimą Rusijoje. Nuo Maskvos sukasi „PwC“ ir „TikTok“
- Ukrainiečiams padėti pasirengę apie 20 tūkst. savanorių iš įvairių šalių
- E.Macronas prabilo apie V.Putino „moralinį cinizmą“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą skaitykite čia.
JAV šią savaitę gali patvirtinti 9,2 mlrd. eurų pagalbos paketą Ukrainai
23:33
Tikimasi, kad JAV Kongresas šią savaitę galutinai patvirtins milijardinę humanitarinę ir karinę pagalbą Ukrainai.
Praėjusią savaitę Baltieji rūmai paprašė Kongreso patvirtinti 10 mlrd. dolerių (9,2 mln. eurų) sumą.
Maždaug pusė šios sumos bus skirta JAV karių dislokavimui regione ir karinės įrangos Kyjivui tiekimui, o likusi suma padės Valstybės departamentui ir JAV tarptautinės plėtros agentūrai (USAID) teikti saugumo ir ekonominę pagalbą.
Galutinį žodį dėl finansavimo turi tarti Kongresas, kuris skuba pridėti lėšas prie vyriausybės išlaidų paketo, kuris turi būti priimtas iki penktadienio.
Prieš priimant šį paketą Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova padėkojo įstatymų leidėjams, ragindama juos imtis skubių veiksmų.
Laiške Kongresui ji ragino, kad lėšos būtų „maksimaliai lanksčios, siekiant užtikrinti, kad galėtume nedelsiant reaguoti į naujai kylančius iššūkius“.
O.Markarova taip pat paragino skirti kitų formų paramą, visų pirma „lėktuvų ir oro gynybos sistemų“ skyrimą artimiausiu metu.
JT ragina užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos pristatymą į karo Ukrainoje židinius
23:26
Jungtinėms Tautoms (JT) reikia saugaus būdo pristatyti humanitarinę pagalbą į karo Ukrainoje židinius, Saugumo Tarybai pirmadienį nurodė aukšto rango organizacijos pareigūnas.
„Civiliams tokiose vietose kaip Mariupolis, Charkivas, Melitopolis ir kitose desperatiškai reikia pagalbos, įskaitant gyvybes gelbėjančių medicinos reikmenų“, – neeiliniame JT Saugumo Tarybos susitikime sakė organizacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniais klausimais Martinas Griffithsas.
Tarybos posėdis vyko Rusijai ir Ukrainai pirmadienį derantis dėl humanitarinių koridorių iš Rusijos atakuojamų Ukrainos miestų, kur auga civilių aukų skaičius.
Derybose pagrindinis dėmesys skiriamas civilių gyventojų evakuacijos maršrutų iš apgultų miestų suteikimui, tačiau Rusija pareiškė, kad jos lūkesčiai per pokalbius nebuvo išpildyti.
M.Griffithsas paragino visas šalis užtikrinti, kad gyventojai apskritai ir civilių namai bei infrastruktūra būtų apsaugota.
„Tai apima saugaus judėjimo civiliams galimybę savanoriškai palikti aktyvių karo veiksmų zonas jų pasirinkta kryptimi“, – sakė jis.
Ukraina atmetė Rusijos pasiūlymą humanitarinius koridorius iš Charkivo, Kyjivo, Mariupolio ar Sumų nukreipti tiesiai į Rusiją arba Baltarusiją.
JT pareigūnas taip pat sakė, kad organizacijai reikia „nuolatinės komunikacijos“ sistemos su visomis konflikto šalimis, taip pat „patikinimų, leisiančių pristatyti humanitarinę pagalbą“.
Jis tvirtino, kad JT nusiuntė komandą į Maskvą, kuri jau susitiko su Rusijos gynybos ministerija.
Vienas aukšto rango JT pareigūnas, pageidavęs likti anonimišku, sakė, kad pareigūnai taip pat tikisi išvengti bet kokios klaidos ir užtikrinti, jog Rusijos atakos nebūtų nukreiptos į humanitarinės pagalbos konvojus.
V.Zelenskiui įteiktas Ronaldo Reagano laisvės medalis
22:59
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui įteiktas Ronaldo Reagano laisvės medalis. Apie tai skelbia UNIAN.
Ukrainos ambasadorė Jungtinėse Amerikos Valstijose Oksana Markarova gavo R.Reagano laisvės medalį, skirtą Ukrainos prezidentui, kurį įteikė R.Reagano prezidentinio fondo vadovas Frederickas Ryanas.
Šią žinią pranešė valstybės vadovo spaudos tarnyba.
JAV ambasadorė prie NATO: aljansas nesiims veiksmų dėl neskraidymo zonos Ukrainoje
22:38
JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith pirmadienį pareiškė, kad Aljansas nesiims veiksmų dėl neskraidymo zonos Ukrainoje.
„Mūsų tikslas šiuo metu yra iš tikrųjų sustabdyti karą. Nenorime, kad šis konfliktas išsiplėstų už Ukrainos ribų, todėl šiuo metu kolektyvinis NATO signalas yra toks, kad NATO nėra pasirengusi judėti į priekį su neskraidymo zona", - sakė J.Smith interviu CNN.
Tačiau J.Smith sakė, kad NATO narės imasi veiksmų, kad suteiktų Ukrainai paramą ir „realiuoju laiku įvertintų jos saugumo poreikius“.
J.Smith taip pat sakė, kad aljansas imasi priemonių savo nariams apsaugoti. „Mes ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. NATO yra tam pasirengusi ir jau imasi veiksmų sustiprinti savo rytinį flangą“, - sakė ji.
Ambasadorė sakė, kad JAV pareigūnai su Lenkijos vyriausybe aptaria galimybę Lenkijai atsiųsti sovietinių laikų naikintuvus MiG-29 ukrainiečiams paremti. „Tai yra suverenus Lenkijos sprendimas. JAV pažymėjo, kad yra pasirengusios susėsti ir aptarti kai kuriuos su tuo susijusius iššūkius. Yra daug atvirų klausimų dėl turimų ukrainiečių pilotų skaičiaus, dėl to, kaip šie naikintuvai iš tikrųjų būtų perkeliami iš Lenkijos į Ukrainą. Visa tai šiuo metu sprendžiama.“
Paklausta apie tai, ar rusai dominuoja Ukrainos oro erdvėje, J.Smith atsakė, kad Maskva neturi oro pranašumo Ukrainoje ir kad tai „bloga žinia prezidentui Putinui“.
JAV, Prancūzija, Vokietija, Britanija žada dar labiau didinti karo Ukrainoje kainą Rusijai
21:50 Atnaujinta 22:13
Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai pirmadienį pažadėjo dar labiau bausti Rusiją dėl invazijos į Ukrainą, po nuotolinio šalių vadovų pokalbio pranešė Baltieji rūmai.
Joe Bidenas, Emmanuelis Macronas, Olafas Scholzas ir Borisas Johnsonas patvirtino savo pasiryžimą toliau didinti neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą kainą Rusijai, teigiama pranešime.
Vakarų sąjungininkės iki šiol išlaikė vienybę dėl sankcijų Rusijai, tačiau skirtys išryškėjo pirmadienį, svarstant klausimą dėl Rusijos naftos ir dujų importo embargą.
Ši tema yra itin jautri Vokietijai, labai priklausomai nuo rusiškų dujų.
Berlyno pranešime po keturių šalių lyderių pokalbio sankcijos Rusijai nebuvo minimos, jame daugiausiai dėmesio skirta humanitarinei paramai Rusijos apgultiems Ukrainos miestams.
Anksčiau pirmadienį O.Scholzas pareiškė, kad Rusijos energijos išteklių importas yra esmingai svarbus kasdieniam europiečių gyvenimui.
Tuo tarpu J.Bidenas patiria vis didesnį JAV įstatymų leidėjų spaudimą nutraukti šį Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybės pagrindinių pajamų šaltinį.
JAV, pati esanti didžiausia pasaulyje naftos gamintoja, importuoja mažai rusiškos naftos, tačiau J.Bidenas teigė, jog viskas yra įmanoma, klausiamas ar nafta gali būti kitas sankcijų taikinys.
Tačiau jis iki šiol susilaikė nuo tokio sprendimo dėl pavojaus sugriauti vienybę su sąjungininkėmis Europoje ir pakurstyti ir taip sparčią JAV infliaciją.
JAV ir sąjungininkai ragina Interpolą sustabdyti Rusijos prieigą prie pasaulinės policijos agentūros sistemų
21:43
JAV generalinis prokuroras Merikas Garlandas prisijungė prie kelių sąjungininkių šalių teisingumo ministrų ir pareikalavo, kad Interpolas nedelsdamas sustabdytų Rusijos prieigą prie savo sistemų, pranešė Teisingumo departamento atstovas Anthony Coley.
Sekmadienio vakarą A.Coley tviteryje parašė, kad M.Garlandas kartu su kitais teisingumo ministrais iš vadinamojo penkių šalių ministrų susitikimo – JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos – paragino Interpolą ir jo vykdomąjį komitetą „šią savaitę priimti sprendimą dėl neatidėliotino Rusijos prieigos prie jo sistemų sustabdymo“.
Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė Priti Patel sekmadienio vakarą tviteryje taip pat parašė: „Rusijos veiksmai kelia tiesioginę grėsmę asmenų saugumui ir tarptautiniam teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui.“
JAV gynybos sekretorius nurodė į Europą dislokuoti 500 papildomų JAV karių
21:29
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas įsakė dislokuoti papildomus karius ir JAV karinę techniką įvairiose Europos dalyse vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą, kad būtų toliau remiami JAV sąjungininkai NATO, pirmadienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas, praneša CNN.
Gynybos departamentas iš viso siųs 500 karių, sakė pareigūnas. Į Graikiją bus siunčiami degalų papildymo lėktuvai KC-135. Lenkijoje ir Rumunijoje bus dislokuotas oro paramos operacijų centras, o į Vokietiją bus išsiųsta ginkluotės kuopa ir techninės priežiūros kuopa, sakė pareigūnas.
„Tai tik 500, nedideli padaliniai, pagalbinės pajėgos, jau pradėdami dislokuoti pajėgas sakėme, kad neatmetame papildomų pajėgų, įskaitant pagalbines pajėgas, ir šie padaliniai labai padeda jau išsiųstoms pajėgoms“, - sakė pareigūnas.
Pasak pareigūno, po šių papildomų siuntimų JAV Europoje šiuo metu yra apie 100 000 JAV karių.
Rygoje derybų dėl Ukrainos susitiko JAV ir Izraelio diplomatijos vadovai
21:22
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas pirmadienį Rygoje susitiko aptarti Rusijos invazijos į Ukrainą ir galimybės sudaryti naują susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos apribojimo.
Y.Lapidas atskrido į Latvijos sostinę susitikti su JAV diplomatijos vadovu praėjus dviem dienoms po to, kai Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas lankėsi Maskvoje ir surengė trijų valandų trukmės susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tikėdamasis rasti būdą nutraukti kraujo liejimą Ukrainoje.
„Būdas sustabdyti karą – derybos“, – viename Rygos viešbutyje surengto susitikimo pradžioje sakė Y.Lapidas.
Plačiau skaitykite čia.
Į Rusijos ambasadą Dubline įsirėžė sunkvežimis
19:42
Į Rusijos ambasadą įsirėžė didelis sunkvežimis. Po šio įvykio buvo suiimtas vienas asmuo. Niekas nebuvo sužeistas.
Airijos sostinės policija teigia, kad incidentą tiria kaip nusikalstamą žalos sukėlimą. Šalia ambasados esantys keliai laikinai uždaryti.
Airijos transliuotojas RTE tviteryje paskelbė šį vaizdo įrašą:
Ukrainoje sužeisti danų žurnalistai grįžo namo
18:58
Du danų žurnalistai, pašauti Ukrainoje vasario 26 dieną, grįžo į Daniją, evakavęsi iš Rusijos užpultos šalies per Moldovą, pirmadienį pranešė vienas iš jų.
„Mes sugrįžome namo, bet tebesame gydomi“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniame laiške parašė Stefanas Weichertas.
Danų laikraščiui „Ekstra Bladet“ dirbę žurnalistas S.Weichertas ir fotografas Emilis Filtenborgas Mikkelsenas buvo pašauti šalia Ukrainos šiaurės rytinio Ochtyrkos miesto, maždaug už 50 km nuo Rusijos sienos.
Jie buvo sužeisti, kai nežinomi užpuolikai apšaudė jų automobilį.
Laisvai samdomi žurnalistai Ukrainoje gyveno jau keletą metų.
E.Filtenborgas Mikkelsenas pirmadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė istoriją, kurioje jis įamžintas gulintis ligoninės lovoje Danijoje.
„Pailsėjau, man buvo atlikta operacija. Danijoje man ramu ir gerai“, – parašė jis ir pridėjo nuotrauką, kurioje užfiksuotos kulkos skeveldros, pašalintos iš jo nugaros ir kojų.
Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės televizijos kanalo „Sky News“ žurnalistų grupė taip pat buvo užpulta prie Kyjivo. Vienas iš žurnalistų buvo pašautas, pranešė „Sky News“.