Taip jis pareiškė prieš kelias dienas, komentuodamas geopolitinę situaciją po Ukrainos užpuolimo.
Atsakydamas į klausimą, ar dar yra Rusiją palaikančių šalių, S.Lavrovas atsakė teigiamai. „Iš esmės jų yra dauguma, – ministras teigė interviu RBK, kurį cituoja „RIA Novosti“. – Tačiau jų patiriamas spaudimas yra ne šiaip precedento neturintis – niekada negalėjau net įsivaizduoti tokio dalyko.“
„Žinojau, jog amerikiečiai yra pasiruošę daug kam, kad dabartinėmis sąlygomis būtų užkirstas kelias bet kokiems teigiamiems žingsniams tikro daugiapolio ir lygiaverčio pasaulio link.
Bet kad jie atliks tokį nešvarų darbą, nevertą didžios valstybės, negalėjau pagalvoti net didžiausiame košmare“, – aiškino ministras.
„Atsidūrė neteisingoje istorijos pusėje“
Rusijai vasario 24-ąją užpuolus Ukrainą, daugelis viso pasaulio valstybių ir tarptautinių organizacijų suskubo pasmerkti šią agresiją, kurią V.Putinas pristatė kaip „specialią operaciją“.
JAV prezidentas Joe Bidenas karinę ataką prieš Ukrainą įvertino kaip „neišprovokuotą ir nepateisinamą“, taip pat įspėjo, kad iš Rusijos bus reikalaujama atsakomybės.
„Ši Rusijos invazija kelia pavojų esminiam tarptautinės tvarkos principui, draudžiančiam vienpusiškus jėgos veiksmus, kuriais siekiama pakeisti status quo, – pažymėjo Japonijos premjeras Fumio Kishida. – Griežtai smerkiame Rusiją <…>.“
Kanados premjeras Justinas Trudeau pabrėžė, kad atakos prieš Ukrainą buvo neišprovokuotos ir pažeidė šios suverenumą bei teritorinį vientisumą.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas prisipažino, kad jį pribloškė siaubingi įvykiai Ukrainoje. „Prezidentas V.Putinas, pradėdamas šią neišprovokuotą ataką prieš Ukrainą, pasirinko kraujo praliejimo ir destrukcijos kelią“, – savo paskyroje „Twitter“ parašė jis.
„Ši krizė kelia rimtą grėsmę taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai, o pasekmės sieks toli už Europos ribų“, – bendrame pareiškime paskelbė septynių labiausiai išsivysčiusių valstybių grupės – G7 lyderiai.
Anot jų, V.Putinas grąžino karą į Europą, todėl nusipelno griežtų ekonominių ir finansinių sankcijų. „Jis atsidūrė neteisingoje istorijos pusėje“, – sakoma pareiškime, kurį paskelbė Vokietija.
Jos pačios kancleris Olafas Scholzas Ukrainos užpuolimą įvertino kaip „akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą, kuris negali būti niekuo pateisinamas“.
„Barbariškas agresijos aktas“
Panašiais kategoriškais pareiškimais sureagavo daugelis Europos valstybių. Emmanuelis Macronas pažadėjo, kad jo vadovaujama Prancūzija bus kartu su Ukraina ir „atsakys į šiuos karinius veiksmus ramiai, tvirtai bei vieningai“, o Švedija – padėti Ukrainai sustiprinti savo atsparumą.
Ši Rusijos invazija kelia pavojų esminiam tarptautinės tvarkos principui, draudžiančiam vienpusiškus jėgos veiksmus, kuriais siekiama pakeisti status quo.
Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky’is ataką pavadino „barbarišku agresijos aktu“, kuris prieštarauja tarptautinei teisei, o jo kolega iš Vengrijos Peteris Szijjarto – „blogiausiu scenarijumi“.
Italijos premjeras Mario Draghi ataką įvertino kaip „nepagrįstą ir nepateisinamą“, o Rusiją paragino besąlygiškai atsitraukti ir kuo skubiau nutraukti kraujo praliejimą. Jo kolega iš Lenkijos Mateuszas Morawieckis paragino kuo skubiau atsakyti į „Rusijos nusikalstamą agresiją“, o Europą ir laisvą pasaulį – „sustabdyti V.Putiną“.
Ukrainoje buvo priskaičiuojama apie 100 tūkst. graikų kilmės žmonių, todėl Graikija, priešingai nei daugelis kitų šalių, ten išplėtė savo konsulines paslaugas. Rusijos veiksmus jos atstovai pavadino revizionistiniais ir griežtai pasmerkė.
Kaip ir Suomijos prezidentas Sauli Niinistö – anot jo, buvo užpulta ne vien Ukraina, bet ir „visa Europos saugumo tvarka“.
Ne tik pavienės Europos Sąjungos narės, bet ir visa Bendrija į Ukrainos užpuolimą sureagavo neigiamai.
„Šiais tamsiais laikais mūsų mintys yra su Ukraina ir nekaltomis moterimis, vyrais bei vaikais, sulaukusiais šios neišprovokuotos atakos ir išgyvenantiems baimę dėl savo gyvenimų“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Karas gali būti baisiausias XXI a.
Neigiamai į Rusijos pradėtą karą sureagavo ir kitos valstybės. Pietų Korėjos prezidentas Moonas Jae-in pažymėjo, kad Ukrainos suverenumas, teritorinis vientisumas ir nepriklausomybė turi būti gerbiami.
Kataro emyras Sheikhas Tamimas bin Hamadas Al Thani paragino visas šalis laikytis santūriai ir visus konfliktus spręsti konstruktyviu dialogu bei diplomatinėmis priemonėmis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasmerkė invaziją į Ukrainą kaip sunkų smūgį regiono taikai ir stabilumui. „Atmetame Rusijos karinę operaciją“, – teigė jis, televizijoje kreipdamasis į gyventojus.
Vardan žmonijos neleiskite Europoje prasidėti karui, kuris galėtų būti baisiausias nuo amžiaus pradžios, o jo pasekmės būtų ne tik pražūtingos Ukrainai, ne tik tragiškos Rusijos Federacijai, bet ir turėtų pasekmių, kurių negalime numatyti.
Ukrainos užpuolimą pasmerkė ir įvairios tarptautinės organizacijos, visų pirma – kolektyvinį saugumą užtikrinanti NATO. Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Rusija „pasirinko agresijos prieš suverenią ir nepriklausomą šalį kelią“.
Pasak NATO vadovo, jos ataka kelia pavojų daugybei civilių gyventojų, esanti didelis tarptautinės teisės pažeidimas ir rimta grėsmė euroatlantiniam saugumui.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuo pat pradžių nuogąstavo dėl sveikatos apsaugos sistemos padėties: „Sparčiai besiplečiant konfliktui Ukrainoje, PSO Europos regioninis biuras kartoja savo didžiausią susirūpinimą dėl visų civilių, nukentėjusių nuo krizės šalyje ir galbūt už jos ribų, saugumo, sveikatos ir gerovės.“
Tarptautinio olimpinio komiteto teigimu, Rusija pažeidė vadinamąsias olimpines paliaubas (užpuolimas įvyko prieš pat prasidedant Pekino paralimpinėms žaidynėms), kurios reiškia, kad sporto galia pasitelkiama taikai, dialogui ir susitaikymui skatinti.
Vos prasidėjus karui daugelio sporto šakų federacijos viena po kitos ėmė stabdyti Rusijos narystę jose. Jos komandoms ir pavieniams sportininkams uždrausta dalyvauti įvairiuose turnyruose bei varžybose.
Rusijos agresiją prieš Ukrainą pasmerkė ne tik atskiros valstybės, bet ir Jungtinės Tautos (JT), kurioms priklauso beveik visos pasaulio šalys (šiuo metu – 193). Nors kai kurios valstybės iki šiol neišsakė tvirtos pozicijos ar net pritarė Rusijos veiksmams, JT kalba visų narių vardu. Tad galima daryti išvadą, kad absoliuti dauguma jų – priešingai nei aiškino S.Lavrovas – yra prieš karą ir šios šalies politikai nepritaria.
Organizacijos generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino V.Putiną „išvesti savo karius atgal į Rusiją“ ir suteikti taikai šansą.
„Vardan žmonijos neleiskite Europoje prasidėti karui, kuris galėtų būti baisiausias nuo amžiaus pradžios, o jo pasekmės būtų ne tik pražūtingos Ukrainai, ne tik tragiškos Rusijos Federacijai, bet ir turėtų pasekmių, kurių net negalime numatyti“, – įspėjo jis.
Neeilinėje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje kovo pradžioje 141 organizacijos narė pritarė rezoliucijai, kuria Rusija buvo pasmerkta dėl kaimynės užpuolimo. Kai kurios valstybės susilaikė, o keturios – Baltarusija, Eritrėja, Šiaurės Korėja ir Sirija – net išreiškė paramą V.Putinui.
Kinija vengia įvertinti
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka paskubėjo paskelbti, kad šios šalies ginkluotosios pajėgos nedalyvauja Rusijos „karinėje operacijoje“ Ukrainoje.
Tačiau Minskas yra bene tvirčiausias Maskvos sąjungininkas kare ir net leido rusų kariams veržtis Ukrainos link iš savo teritorijos. Savaitgalį Ukrainos pareigūnai pranešė, esą Baltarusijos kariai artėja sienos link ir greičiausiai bandys ją pereiti.
Šiaurės Korėja gynė Rusiją ir esmine konflikto priežastimi vadino „hegemonišką JAV bei Vakarų politiką“. Ši šalis darbininkams Rusijoje net surengė paskaitas apie dabartinę situaciją tarptautinėje erdvėje, taip pat ir karą Ukrainoje.
Nuo karo pradžios praėjus porai savaičių, V.Putinas pritarė, kad Rusijos pusėje kovotų savanoriai iš Vidurio Rytų, įskaitant Siriją. Rusija buvo tvirta jos sąjungininkė nuo pat karinės kampanijos šioje šalyje pradžios 2015 m.
Kinijos pozicija išlieka neaiški. Iš pradžių atsisakė pripažinti Rusijos veiksmus invazija ir nuolat kritikavo, ant jos, neteisėtas sankcijas Maskvai.
Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro analitiko Scotto Kennedy manymu, ši šalis nenori užimti pozicijos, kuri pakenktų Rusijai. Tiesa, nepanašu, kad ji būtų suteikusi karinės pagalbos ar pažeidusi ekonominių sankcijų režimą.
Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentas Cyrilas Ramaphosa praėjusią savaitę irgi apkaltino NATO dėl karo Ukrainoje ir pridėjo, kad neskubės pasmerkti Rusijos. Tiesa, jis pridūrė, kad PAR „negali toleruoti jėgos naudojimo ir tarptautinės teisės pažeidimo“.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
