Borisas Johnsonas ruošia naują veiksmų planą: „V.Putinas turi žlugti“

Naujausias sekmadienio žinias sekite čia. 

„Vykstant nuolatiniam dialogui, šiandien dar kartą kalbėjomės su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu. Pokalbyje aptarėme saugumo klausimus, finansinę paramą Ukrainai ir sankcijų Rusijai tąsą“, – savo „Twitter“ paskyroje rašo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Twitter“ paskyroje rašo, kad po susitikimo su Vladimiru Putinu jam paskambino Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas ir jie tęsia dialogą. 

Kaip pranešė Izraelio ministro pirmininko atstovas spaudai, Naftali Bennettas šeštadienį Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti karo Ukrainoje.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos naujienų agentūroms, kad V.Putinas ir N.Bennettas „kalbėjosi apie padėtį Ukrainoje“.

Ko gera, susitikimas su N.Bennetu yra pirmasis atvejis, kai V. Putinas aptarė Ukrainos konfliktą tiesiogiai susitikęs su užsienio lyderiu.

N.Bennetas po susitikimo Maskvoje išvyko į Berlyną derybų su Vokietijos kancleriu, vėliau sakė jo atstovas.

Kitą savaitę per susitikimus su Kanados, Nyderlandų ir Vidurio Europos šalių vadovais Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Borisas Johnsonas pateiks šešių punktų veiksmų planą dėl Rusijos ir Ukrainos karo, praneša CNN.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

B.Johnsonas ketina pasakyti savo kolegoms, kad jie turi susivienyti pagal jo planą ir užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nesugebėtų įgyvendinti savo ambicijų“, rašoma šeštadienį paskelbtame Dauningo gatvės pranešime spaudai.

Plane, kaip teigiama pranešime spaudai, šalys raginamos sutelkti „tarptautinę humanitarinę koaliciją Ukrainai, remti Ukrainos pastangas užtikrinti savigyną ir maksimaliai padidinti ekonominį spaudimą V.Putino Rusijai“. 

Pasak pranešimo spaudai, plane Jungtinės Karalystės partneriai taip pat raginami „užkirsti kelią šliaužiančiam normalizavimui to, ką Rusija daro Ukrainoje, siekti diplomatinių deeskalacijos kelių, tačiau tik visapusiškai dalyvaujant teisėtai Ukrainos vyriausybei, ir pradėti skubią saugumo ir atsparumo stiprinimo kampaniją visoje euroatlantinėje erdvėje“.

„Putinas turi žlugti. Turi būti aiškiai matoma, kad jis žlugo dėl šio agresijos akto, – sakoma pranešime. – Nepakanka išreikšti paramą taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai – privalome ją ginti nuo nuolatinio bandymo karine jėga perrašyti taisykles.“
 

Kongreso narys Mike'as Quigley prieš kurį laiką CNN sakė, kad JAV draudimas importuoti rusišką naftą bus pirmasis įstatymų leidėjų prioritetas.

„Pirmas dalykas, kurio sieks Kongresas, bus embargas“, – sakė jis, pažymėdamas, kad apie 8 proc. JAV importuojamos naftos yra iš Rusijos.

Pasak Ilinojaus demokrato, embargas „traumuotų mūsų sąjungininkus Europoje“, kurie yra labiau priklausomi. „Taigi tam prireiks nemažai diplomatijos“, - sakė jis.

Jo komentarai pasirodė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su M.Quigley ir daugiau nei 300 jo kolegų, ragindamas uždrausti rusiškos naftos importą.

Draudimas importuoti rusišką naftą tapo retu dviejų partijų bendradarbiavimo JAV Kongrese momentu – tiek respublikonų, tiek demokratų įstatymų leidėjai viešai spaudė Joe Bideno administraciją įvesti embargą.

JAV yra viena didžiausių pasaulyje naftos gamintojų, o ES 61 proc. savo energijos poreikių tenkina importuodama naftą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje pasidžiaugė, kad Ukrainą pasieks dar viena „Starlink“ sistemų siunta

„Kalbėjau su Elonu Musku. Esu jam dėkingas už paramą Ukrainai žodžiais ir darbais. Kitą savaitę gausime dar vieną partiją „Starlink“ sistemų sunaikintiems miestams. Aptarėme galimus kosminius projektus. Bet apie tai kalbėsiu po karo“, – rašė prezidentas.

„Starlink“ teikia didelės spartos internetą iš kosmoso, naudodama žemoje Žemės orbitoje skriejančius palydovus.

Ketvirtadienį E.Muskas sakė, kad ši sistema yra vienintelė ne rusiška ryšių sistema, vis dar veikianti kai kuriose Ukrainos dalyse po Rusijos invazijos.
 

Kanados užsienio reikalų ministras perspėjo šalies gyventojus kuo greičiau palikti Rusiją, kol tai dar galima padaryti komerciniais būdais. Pranešime teigiama, kad saugumo situacija Rusijoje yra nenuspėjama ir gali bet kurią akimirką pablogėti.

„Skrydžių galimybės darosi labai ribotos. Mūsų ambasadai gali pasidaryti labai sudėtinga teikti paslaugas,“ – teigia Kanados užsienio reikalų ministras.

Kanada, kaip ir dauguma Vakarų pasaulio šalių, įvedė plataus masto sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kanados vėliava

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo leidžiama Rusijai sumokėti rubliais visas skolas JAV, ES ir kitoms šalims, kurios įvedė sankcijas Rusijai.

Tai nurodyta Rusijos teisinės informacijos portale publikuotame dekrete, rašo „Ukrainska pravda“.

Dekrete pažymima, kad skolos „nedraugiškoms“ šalims, t. y. toms, kurios įvedė sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, laikomos grąžintomis, jei jos buvo sumokėtos rubliais ir apskaičiuotos pagal Rusijos centrinio banko valiutos kursą.

Primename, kad ES šalys, Didžioji Britanija ir JAV anksčiau buvo įvedusios sankcijas Rusijos centriniam bankui ir Rusijos finansų ministerijai, kurios veiksmingai blokuoja agresoriaus užsienio valiutos atsargas ir daro neįmanomas valiutos intervencijas rublio kursui palaikyti.

Tai taip pat taikoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, registruotiems „nedraugiškose“ šalyse.

Tuo pačiu dekretu V.Putinas taip pat leido Rusijai sumokėti visas skolas užsienio valiuta rezidentams ir nerezidentams rubliais, jei jie po kovo 1 d. turėjo teisę į tokius mokėjimus iš sankcijas taikančių šalių.

Primename, kad ES, taip pat JAV, Japonija, Didžioji Britanija ir Šveicarija įvedė sankcijas prieš Centrinio banko operacijas su atsargomis.

Rublio kursas pasiekė dar neregėtas istorines žemumas. Dolerio kursas šoktelėjo daugiausiai iki 110 rublių, o euro – iki 122,395 rublio.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos rubliai

Tarptautinių mokėjimo kortelių sistemos operatorės „Visa“ ir „Mastercard“ pranešė, kad nutraukia visas operacijas Rusijoje ir artimiausiomis dienomis nutrauks visas operacijas kortelėmis, rašo „Ukrainska pravda“.

Apie tai pranešė bendrovių spaudos tarnybos.

„Visa“ teigė, kad sprendimas jau įsigaliojo. Bendrovė per kelias dienas nutrauks visus sandorius. Nutraukus operacijas, visos Rusijoje išduotomis „Visa“ kortelėmis inicijuotos operacijos nebeveiks už šalies ribų, o visos „Visa“ kortelės, išduotos ne Rusijos Federacijoje esančių bankų, nebeveiks Rusijos Federacijoje.

„Esame priversti imtis veiksmų po nepagrįstos Rusijos invazijos į Ukrainą ir nepriimtinų įvykių, kurių liudininkais tapome, – sakė „Visa Inc.“ vadovas ir vykdomasis direktorius Alas Kelly.  – Apgailestaujame dėl šio sprendimo poveikio mūsų kolegoms, klientams, partneriams ir kortelių turėtojams Rusijoje. Tačiau šis karas ir grėsmė taikai reikalauja, kad vadovautumėmės savo vertybėmis.“

„Mastercard“ taip pat pranešė, kad Rusijos bankų išduotos kortelės nebebus palaikomos „Mastercard“ tinkle. Už šalies ribų išduotos kortelės neveiks Rusijos prekybininkų parduotuvėse ir bankomatuose.

Tuo pat metu Rusijos bankas „Sberbank“ pareiškė, kad Rusijoje išduotos kortelės ir toliau veiks šalyje.

Anksčiau „Mastercard“ ir „Visa“ užblokavo prieigą prie mokėjimo sistemos Rusijos bankams, kuriems taikomos ES ir JAV sankcijos.

VISA kortelė

Anksčiau keli pasauliniai prekių ženklai pareiškė, kad sustabdys prekybą Rusijoje. Dabar prie jų prisijungė ir italų prabangos prekės ženklas „Prada“.

Kitos bendrovės, tokios kaip LVMH, „Hermes“, „Kering“ ir „Chanel“, jau patvirtino, kad uždarys savo parduotuves šalyje.

Anksčiau Ispanijai priklausanti įmonė „Inditex“ pranešė, kad nuo sekmadienio Rusijoje uždarys visas 502 savo aštuonių prekių ženklų, įskaitant „Zara“, „Bershka“ ir „Stradivarius“, parduotuves.