Pasaulio reakcija: Vokietija žada atsisakyti Rusijos naftos importo, V.Putinas neatrodo pasirengęs nutraukti karą

Sekmadienio pasaulio reakcijas į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje skaitykite čia.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį patvirtino sprendimą skirti dar 200 mln. dolerių vertės (daugiau kaip 183 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, Rusijai plečiant bombardavimus ir niokojant civiles teritorijas.

Vašingtonas vasario 26 dieną patvirtino sprendimą pasiųsti Ukrainai 350 mln. dolerių (per 320 mln. eurų) vertės karinės įrangos. Šis paketas yra didžiausias per JAV istoriją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vis emocingiau ragino padėti jo šaliai, užpultai Rusijos vasario 24 dieną. Jis pagalbos prašė iš Vašingtono, Europos Sąjungos ir NATO.

Memorandume JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui J.Bidenas nurodė išskirti „iki 200 mln. dolerių bendros vertės gynybos priemonių ir Gynybos departamento paslaugų, taip pat [užtikrinti] karinį apmokymą ir treniruotes, siekiant suteikti paramą Ukrainai“.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad jos pajėgos gali pradėti taikytis į Vakarų ginkluotės siuntas Ukrainoje. Anot Maskvos, ginklus gabenančios kolonos būtų „teisėti taikiniai“.

Ketvirtadienį JAV Gynybos departamentas atmetė siūlymus pasiųsti Ukrainai kai kurių NATO šalių turimus sovietinės gamybos naikintuvus per vieną Amerikos karinę bazę Vokietijoje. Pentagonas argumentavo, kad Kijevo pastangos atremti Rusijos invaziją būtų geriau remiamos tiekiant antžemines ginkluotės sistemas.

Vašingtonas praeitą rudenį leido perduoti Ukrainai 60 mln. dolerių (55 mln. eurų) vertės karinę pagalbą, o gruodį buvo nutarta perduoti Kijevui daugiau ginkluotės ir amunicijos, kurios vertė – 200 mln. dolerių.

J.Bidenas atmetė JAV pajėgų karinių veiksmų Ukrainoje galimybę ir perspėjo, kad NATO tiesioginis įsitraukimas į konfliktą su branduolinių ginklų turinčia Rusija vestų prie „Trečiojo pasaulinio karo“.

Europos Sąjungos lyderiai savo ruožtu siekė dvigubai padidinti karinės pagalbos Ukrainai finansavimą, skirdami dar 500 mln. eurų.

Vaizdo įraše, nufilmuotame prie prezidentūros Kyjive, V.Zelenskis ragino ES „daryti daugiau“, kad padėtų jo šaliai.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios dvasininkai Nyderlandų mieste Amsterdame šeštadienį paskelbė atsiskiriantys nuo Maskvos patriarchato, sulaukę grasinimų dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.

Šios bendruomenės tinklalapyje paskelbtame pranešime sakoma, kad surengę pasitarimą „dvasininkai pranešė, jog jie nebegali veikti kaip Maskvos patriarchato dalis ir suteikti dvasiškai saugią aplinką mūsų tikintiesiems“.

Amsterdamo Miros Šv. Mikalojaus parapijos keturi dvasininkai priėmė šį sprendimą „sunkia širdimi“, sakoma pranešime.

Jie paprašė Hagoje reziduojančio Rusijos Ortodoksų Bažnyčios arkivyskupo Jelisejaus suteikti kanoninį atskyrimą. Taip pat buvo išsiųstas prašymas leisti prisijungti prie Konstantinopolio Ortodoksų Bažnyčios.

Anksčiau paskelbtame pranešime šios bažnyčios dvasininkai nurodė nebeminėsiantys Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarcho Kirilo vardo savo liturgijoje, nes jis palaiko Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.

Vasario 27 dieną sakydamas pamokslą patriarchas Maskvos priešininkus Ukrainoje vadino „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.

Ankstesnis Amsterdamo bažnyčios sprendimas paskatino arkivyskupą Jelisejų neplanuotai apsilankyti jos mišiose. Arkivyskupas tąsyk pareiškė, kad Maskva atidžiai stebi dvasininkų veiksmus.

Amsterdamo dvasininkai sakė, kad jaučia arkivyskupo ir Rusijos valstybės spaudimą išsižadėti savo pozicijos.

Amsterdamo rusų stačiatikių dvasininkai – ne vieninteliai, išreiškę prieštaravimų dėl Maskvos patriarcho pozicijos.

Ukrainoje kai kurie rusų ortodoksų dvasininkai smerkė Maskvos patriarchato nuostatą nuo pat invazijos pradžios.

Tuo metu Paryžiaus metropolitas Jeanas de Doubna, vadovaujantis apie 60 rusų stačiatikių parapijų Vakarų Europoje, trečiadienį paskelbtu atviru laišku išreiškė palaikymą Ukrainai.

Jis taip pat ragino patriarchą Kirilą įsikišti, kad būtų sustabdytas „kraujo liejimas“.

Estija nuo vasario 27-osios iki kovo 11-osios sulaukė 16 136 Ukrainos piliečių ir jų šeimų narių, pabėgusių nuo jų šalį krečiančio karo, pranešė Policijos ir sienų apsaugos departamentas.

Departamento duomenimis, tarp atvykėlių yra mažiausiai 5677 vaikai. Nurodoma, kad 4091 pabėgėlis į Estiją atvyko tranzitu.

Tarp atvykėlių esama Ukrainos piliečių, iki vasario 24-ąją Rusijos pradėtos invazijos į jų šalį turėjusių teisę būti Estijoje.

Penktadienį į Estiją atvyko 1871 Ukrainos pilietis ir jų šeimų nariai, įskaitant 724 vaikus. Iš šių asmenų 615 planuoja išvykti į kitas šalis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį per pokalbį telefonu su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais kaltino Ukrainos kariuomenę vykdant „akivaizdžius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“, tačiau Paryžius šiuos jo pareiškimus griežtai atmetė. 

„Vladimiras Putinas informavo juos apie realią padėtį“ Ukrainoje, nurodė Kremliaus spaudos tarnyba išplatintame pranešime. 

„Visų pirma buvo pateikta daug faktų apie Ukrainos saugumo pajėgų vykdomus šiurkščiausius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“, – rašoma pranešime.

V.Putinas tvirtino, kad Ukrainos kariuomenė vykdo „neteisminius susidorojimus su nepritariančiaisiais, ima taikius gyventojus įkaitais ir naudojasi jais kaip gyvaisiais skydais, dislokuoja sunkiąją ginkluotę gyvenamuosiuose rajonuose, šalia ligoninių, mokyklų ir vaikų darželių“.

„Tuo pat metu nacionalistų batalionai sistemingai žlugdo gyventojų gelbėjimo operacijas, baugina evakuotis bandančius taikius gyventojus“, – tvirtino Kremlius. 

Anot jo, V.Putinas paragino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą spausti Kyjivą nutraukti šiuos „nusikalstamus veiksmus“.   

V.Putinas taip pat informavo E.Macroną ir O.Scholzą apie derybas tarp Rusijos ir Ukrainos atstovų. 

„Šiame kontekste trijų šalių lyderiai aptarė tam tikrus klausimus, susijusius su rengiamais susitarimais dėl gerai žinomų Rusijos reikalavimų įgyvendinimo“, – nurodė Kremlius, tačiau jokių detalių nepateikė. 

„Melas“

Tačiau Eliziejaus rūmai vėliau savo pranešime apkaltino Rusijos lyderį „melu“ dėl jo pareiškimų, esą Ukrainos pajėgos sistemingai pažeidinėja žmogaus teises ir naudojasi civiliais „kaip gyvaisiais skydais“.

Per 75 minutes trukusį pokalbį E.Macronas, O.Scholzas ir V.Putinas daugiausiai dėmesio skyrė Prancūzijos ir Vokietijos raginimams nedelsiant paskelbti paliaubas ir ieškoti diplomatinio sprendinio, sakė šaltiniai prancūzų ir vokiečių lyderių biuruose.

E.Macronas sakė V.Putinui, kad „Rusijos kariuomenės vykdomi pažeidimai privalo liautis“, sakė vienas šaltinis. Prancūzijos vadovas perspėjo, kad kai kurie Rusijos pajėgų veiksmai gali būti vertinami kaip karo nusikaltimai.

Pasak šaltinių, abu Europos lyderiai prieš šį pokalbį atskirai pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis prašė jų spausti V.Putiną sustabdyti kautynes.

Vėliau E.Macronas ir O.Scholzas paragino V.Putiną nutraukti jau kelias dienas besitęsiančią pražūtingą Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio apsiaustį, po trišalių derybų telefonu pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Mariupolyje „padėtis labai sudėtinga ir netoleruojama žmogišku požiūriu“, sakė vienas šaltinis Eliziejaus rūmuose. Jis pažymėjo, kad derybos su Rusijos lyderiu buvo „labai atviros ir sudėtingos“.

„Vienintelis sprendimas, kurį turi priimti prezidentas Putinas – atšaukti šią apsiaustį“, – pridūrė šaltinis.

Tūkstančiai turistų iš Rusijos yra įstrigę Tailando pajūrio kurortuose dėl sankcijų, kurios Maskvai buvo įvestos dėl karo Ukrainoje, šeštadienį pranešė pareigūnai.

Daugelis jų negali apmokėti sąskaitų ir sugrįžti namo dėl ekonominių sankcijų ir atšauktų skrydžių.

Tailando turizmo valdybos vadovas Yuthasakas Supasornas sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad Pukete, Surat Tanyje, Krabyje ir Patajoje įstrigę apie 6,5 tūkst. rusų turistų.

Yuthasakas Supasornas sakė, kad šiose keturiose provincijose, garsėjančiose populiariais pajūrio kurortais, taip pat yra įstrigę apie 1000 ukrainiečių.

Ukrainos prezidentui ir parlamentui pranešus apie šalies pietuose esančio Melitopolio miesto mero pagrobimą, Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis ragina Europos savivaldos atstovus reaguoti į šį įvykį bei nutraukti bendradarbiavimą su Rusijos savivaldą. 

Melitopolis yra Kėdainių miestas–partneris. 

„Demokratiškai išrinkto miesto vadovo pagrobimas Europos žemėje dėl atsisakymo kolaboruoti – tai terorizmo aktas ne tik prieš Melitopolio, Ukrainos, bet ir prieš visos Europos savivaldą. Kviečiu Europos miestų ir regionų atstovus reaguoti į šį precedento neturintį aktą, išreiškiant solidarumą su šio miesto meru ir jo gyventojais. Kviečiu taip pat nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su Rusijos savivalda“, – Kėdainių rajono savivaldybės tarybos bei gyventojų vardu kreipėsi V.Tamulis. 

Europos Sąjungos Regionų komiteto bei Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso nariams adresuotame kreipimesi Kėdainių rajono meras taip pat kviečia Europos savivaldos atstovus raginti savo šalių vyriausybes reikalauti Melitopolio mero išlaisvinimo. 

„Kviečiu raginti savo vyriausybes panaudoti visus svertus reikalaujant, kad Melitopolio meras būtų nedelsiant išlaisvintas. Taip pat raginu ieškoti būdų pateikti praktinę pagalbą Melitopolio žmonėms, kurie, rizikuodami gyvybe, protestuoja prieš okupantus, išeina į gatves prieš ginkluotus užpuolikus su Ukrainos vėliavomis, gindami savo teisę gyventi laisvoje, demokratinėje ir europietiškoje Ukrainoje“, – teigia V. Tamulis. 

Ukrainos prezidentūros ir parlamento teigimu, merą Ivaną Fedorovą penktadienį pagrobė Melitopolį – Ukrainos pietinį miestą, esantį pusiaukelėje tarp Mariupolio ir Chersono – okupavę Rusijos kariai, nes jis „atsisakė bendradarbiauti su priešu“.

Ukrainos parlamentas pranešė, kad meras buvo pagrobtas jam miesto krizių centre sprendžiant aprūpinimo klausimus.

Iki vasario 24 dieną prasidėjusio Rusijos įsiveržimo Melitopolyje gyveno šiek tiek daugiau nei 150 tūkst. žmonių.

Izraelis šeštadienį paneigė pranešimus, esą ragino Kyjivą sutikti su Rusijos iškeltomis sąlygomis,  žydų valstybei bandant tarpininkauti pastangoms nutraukti karą Ukrainoje.

Izraeliečių žiniasklaida penktadienį pranešė, kad vienas ukrainiečių aukšto rango pareigūnas apkaltino ministrą pirmininką Naftali Bennettą, esą jis atlieka „pašto dėžutės“, per kurią Rusija perduoda savo reikalavimus, vaidmenį.  

Pasak kairiosios pakraipos dienraščio „Haaretz“, neįvardytas pareigūnas sakė, kad N.Bennettas telefonu ragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „sutikti su Rusijos pozicija“ ir kapituliuoti.

„Šis pranešimas yra ne tik netikslus, bet ir akivaizdžiai melagingas“, – šeštadienį naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime nurodė N.Bennetto biuro aukšto rango pareigūnas.

„Premjeras N.Bennettas tikrai nepatarinėjo prezidentui V.Zelenskiui pritarti kažkokiam susitarimui su V.Putinu. Negalėtume to daryti, nes Izraeliui nebuvo pateiktas joks susitarimas“, – sakė pareigūnas.

„N.Bennettas tikrai nenurodinėjo V.Zelenskiui, kaip elgtis, ir neketina to daryti“, – pridūrė jis. 

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, N.Bennettas vengė aiškiai pasmerkti invaziją, akcentuodamas tvirtus Izraelio ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu.

Žydų valstybė nusiuntė Ukrainai humanitarinės pagalbos, o N.Bennetas, prieš savaitę lankęsis Kremliuje, pasisiūlė tarpininkauti deryboms tarp Maskvos ir Kijevo.  

Ukrainos ambasadorius Izraelyje Jevhenas Kornijčukas šią savaitę padėkojo N.Bennettui už jo tarpininkavimo pastangas. Vis tik ambasadorius išreiškė nusivylimą dėl to, kad Izraelis dar neuždegė žalios šviesos gynybinės įrangos, pirmiausia šalmų ir neperšaunamų liemenių, eksportui į Ukrainą. 

„Nežinau, kodėl šie žmonės [Izraelio pareigūnai] bijo parūpinti ukrainiečiams apsaugos priemonių“, – sakė J.Kornijčukas, užsidėdamas šalmą.

Pasak izraeliečių žiniasklaidos, N.Bennetas kelis kartus atmetė Kyjivo prašymą suteikti karinės pagalbos.

Izraelio užsienio reikalų ministro Yairo Lapido biuras pranešė, kad šeštadienį vakare jis išvyksta į Rumuniją ir Slovakiją aptarti su tų šalių aukšto rango pareigūnais karo Ukrainoje.

Čekija dėl senkančių pajėgumų paprašė kitų Europos Sąjungos valstybių priimti 50 tūkst. pabėgėlių iš karo draskomos Ukrainos, šeštadienį pranešė čekų priešgaisrinės tarnybos atstovė Pavla Jakoubkova.

„Mūsų absorbcijos pajėgumai beveik išnaudoti, – sakė P.Jakoubkova. – Prašome ES sudaryti sąlygas Čekijai visų pirma būti tranzito šalimi, o pabėgėlius priimti kitose valstybėse narėse.“

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Čekijoje jau užregistruota per 102 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių, pranešė ugniagesių atstovė.  

Ji pridūrė, kad tikrasis skaičius „neabejotinai siekia 200 tūkstančių“.

10,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje gyvena nemaža ukrainiečių bendruomenė, turinti apie 200 tūkst. narių. Dauguma šių žmonių dirba statybininkais, slaugytojais ar valytojais.

„Stengiamės užsitikrinti didesnius apgyvendinimo pajėgumus, tačiau pamažu artėjame prie padėties, kai pabėgėliams galėsime suteikti tik laikiną priebėgą“, – sakė P.Jakoubkova.

„Taigi, žmones teks apgyvendinti sporto klubuose, salėse ir panašiose vietose, kur jiems nebus patogu“, – pridūrė pareigūnė.

Nuo praėjusio mėnesio pabaigos, kai prasidėjo Rusijos invazija, į Vokietiją iš Ukrainos atvyko beveik 123 000 pabėgėlių.

Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministro teigimu, dėl to, kad pasienyje su Lenkija, iš kur atvyksta dauguma ukrainiečių pabėgėlių, nėra pasienio kontrolės, šis skaičius gali būti gerokai didesnis.

Vokietija kartu su savo sąjungininkais stengiasi iš Ukrainos pabėgusius žmones gabenti lėktuvais į tolimesnes šalis, kaimyninėms Ukrainos šalim stengiantis susitvarkyti su visais naujais atvykėliais iš karo krečiamos šalies.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock kartu su Moldovos kolega Kišiniove žurnalistams sakė, kad Vokietija priims 2 500 pabėgėlių iš Ukrainos, kurie šiuo metu yra Moldovoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Vladimirą Putiną nutraukti apsiaustį per V.Putino, E.Macrono ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pokalbį. Tačiau Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, kurį cituoja „Reuters“, teigia, kad V.Putinas neatrodė pasirengęs nutraukti karą.

Pirmininkaujanti Prancūzija taip pat apkaltino V.Putiną „melu“ po to, kai jis pareiškė, kad Ukrainos kariai yra atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, praneša agentūra AFP.

„Padėtis Mariupolyje yra labai sudėtinga ir žmonėms sunkiai pakeliama“, – sakė šaltinis Eliziejaus rūmuose po lyderių pokalbio. 

Pasak jo, diskusija su Rusijos vadovu buvo „labai atvira ir sunki“.

„Vienintelis sprendimas, kurį turi priimti prezidentas V.Putinas, yra apsiausties nutraukimas“, – pabrėžė šaltinis.

Po šeštadienį įvykusio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pokalbio telefonu su V.Putinu Eliziejaus rūmai taip pat apkaltino Rusijos lyderį „melu“ dėl jo pareiškimų, esą Ukrainos pajėgos sistemingai pažeidinėja žmogaus teises.

Kiek anksčiau Kremlius pranešė, kad V.Putinas per 75 minutes trukusį pokalbį su E.Macronu ir O.Scholzu pasmerkė Ukrainos kariuomenės esą vykdomus „akivaizdžius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“.

V.Putinas tvirtino, kad Ukrainos kariuomenė vykdo „neteisminius susidorojimus su nepritariančiaisiais, ima taikius gyventojus įkaitais ir naudojasi jais kaip gyvaisiais skydais, dislokuoja sunkiąją ginkluotę gyvenamuosiuose rajonuose, šalia ligoninių, mokyklų ir vaikų darželių“.

Tuo metu O.Scholzas ir E.Macronas per pokalbį ragino Kremliaus šeimininką nedelsiant nutraukti ugnį ir imtis žingsnių diplomatiniam sprendimui rasti, informavo šaltiniai Prancūzijos ir Vokietijos lyderių biuruose.

E.Macronas sakė V.Putinui, kad „Rusijos kariuomenės vykdomi pažeidimai turi liautis“, ir įspėjo, kad rusų pajėgų veiksmai gali būti traktuojami kaip karo nusikaltimai, nurodė minėtas šaltinis Eliziejaus rūmuose.

Pranešama, kad tiek Prancūzijos prezidentas, tiek Vokietijos kancleris prieš pokalbį su V.Putinu atskirai pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o šis paprašė jų paraginti Rusijos vadovą sustabdyti kautynes.

Rusijos pajėgos artėja prie Ukrainos sostinės Kyjivo ir bombarduoja dar kelis miestus. Dėl puolimo milijonams ukrainiečių teko palikti savo namus.

V.Zelenskis taip pat paprašė kolegų padėti išlaisvinti Melitopolio merą, kurį, Kyjivo teigimu, pagrobė Rusijos pajėgos.

„Darome maksimalų spaudimą ir nenusileisime“, – nurodė prancūzų prezidentūra.

Anot Eliziejaus rūmų, E.Macronas „labai griežtai pareikalavo kuo greičiau nutraukti konfliktą siekiant išvengti blogiausio, įskaitant galimybę, kad [Rusija] griebsis neteisėtų ginklų ar sugriaus miestus“.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Maskva sumokės „didžiulę kainą“, jei panaudos cheminius ginklus Ukrainoje.

E.Macronas atlieka pagrindinį vaidmenį diplomatinėse pastangose palaikyti dialogą su V.Putinu. Pasak Eliziejaus rūmų, Prancūzijos prezidentas jau devynis kartus kalbėjosi su V.Putinu nuo vasario 7 dieną įvykusio jųdviejų  susitikimo Kremliuje. Rusija įsiveržė į Ukrainą vasario 24-ąją.

Bosnijos ir Hercegovinos šiaurės vakariniame Bania Lukos mieste šeštadienį maždaug 100 Bosnijos serbų nacionalistų surengė mitingą, reikšdami palaikymą Rusijos invazijai į Ukrainą.    

Mitingo dalyviai mojavo Rusijos vėliavomis ir tvirtino, kad Rusijos karas prieš mažesnę provakarietišką kaimynę yra „legitimus mūšis, kurio tikslas – išvaduoti Ukrainos pavergtus žmones“.  

„Rusija nekariauja su Ukraina. Tai karas su tamsiomis euroatlantinėmis jėgomis, siekiančiomis viešpatauti pasaulyje ir jį sunaikinti“, – sakė Zdravko Močevičius, vienas iš kiek daugiau nei 100 žmonių, susirinkusių į mitingą.      

Susibūrimą organizavo Bosnijos serbai, priklausantys Rusijos baikerių klubui „Naktiniai Vilkai“ (Nočnyje volki).

Šis klubas uoliai palaiko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo protežė Balkanuose – Bosnijos serbų nacionalistų lyderį Miloradą Dodiką, kuriam JAV neseniai paskelbė sankcijas dėl korupcijos.     

Po 1992–1995 metų karo Bosnija buvo padalinta į du pusiau nepriklausomus darinius – Serbų Respubliką bei musulmonų ir kroatų Federaciją. 

Šalies Prezidiume – valstybės vadovo funkcijas vykdančioje kolektyvinėje institucijoje – serbams atstovaujantis M.Dodikas ne kartą grasino imtis separatistinių veiksmų ir perspėjo, kad etniniai serbai gali pasitraukti iš bendrų institucijų.  

Nepaisant griežto M.Dodiko nepritarimo, Bosnija ir Hercegovina anksčiau šį mėnesį per svarbų balsavimą Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje kartu su kitomis šalimis pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Ukrainą.   

Ukrainos vicepremjeras Michaylas Fiodorovas, kuris taip pat yra ir skaitmeninės transformacijos ministras, paragino pirmaujančią Taivano elektronikos gamintoją „Asus“ nutraukti veiklą ir verslo ryšius su Rusija, tęsiantis jos invazijai Ukrainoje.

M.Fiodorovas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė atvirą laišką Taivano bendrovei.

Ministras paragino bendrovę ir jos filialus „nutraukti bet kokius santykius ir verslą“ Rusijoje, taip pat nutraukti santykius su Rusijoje įsikūrusiais klientais ir partneriais, įskaitant „techninės įrangos ir elektronikos tiekimą, techninės pagalbos ir paslaugų teikimą“, kol „Rusijos agresija Ukrainoje bus visiškai sustabdyta ir atkurta teisinga tvarka.“

Pasak Taivano valstybinės Centrinės naujienų agentūros, anksčiau šeštadienį „Asus“ pareiškė, kad šiuo metu į Ukrainos raginimus nereaguos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį per 75 minučių trukmės pokalbį telefonu paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sutikti nedelsiant nutraukti ugnį kare su Ukraina.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas

„Šis pokalbis yra dalis tebevykstančių tarptautinių pastangų nutraukti karą Ukrainoje“, - sakė O.Scholzo atstovas spaudai, tačiau pažymėjo, kad pokalbio dalyviai susitarė daugiau nieko nesakyti apie tikslias pokalbio detales.

Atstovas spaudai pridūrė, kad O.Scholzas anksčiau apie padėtį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Vatikanas pasirengęs padaryti „viską, kas įmanoma“, kad padėtų pasiekti paliaubas ir užbaigti karą Ukrainoje, skelbia CNN.

Šventasis Sostas yra „pasirengęs bet kokiam tarpininkavimui“, – sakė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas interviu „Vatican News“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus

P.Parolinas pakartojo popiežiaus Pranciškaus per šią savaitę vykusį pokalbį telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu išreikštą raginimą nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje.

Vokietija šeštadienį pranešė sieksianti iki šių metų pabaigos beveik visiškai atsisakyti Rusijos naftos importo, šaliai siekiant spausti Maskvą dėl jos invazijos Ukrainoje.

„Sulig kiekviena diena, iš tiesų sulig kiekviena valanda sakome „viso gero“ importui iš Rusijos“, – laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ citavo ekonomikos ir klimato reikalų ministrą Robertą Habecką.

„Jeigu tai pasieksime, būsime nepriklausomi nuo rusiškų anglių iki rudens ir beveik nepriklausomi nuo rusiškos naftos iki šių metų galo“, – teigė jis.

Vyriausybės statistika rodo, kad šiuo metu Vokietija iš Rusijos importuoja trečdalį savo suvartojamos naftos ir 45 proc. anglių.

Atsisakyti rusiškų dujų Vokietijai būtų sunkiau, nes iš šios šalies gaunama daugiau kaip pusė suvartojamo kiekio.

R.Habeckas priešinosi reikalavimams nedelsiant sustabdyti Rusijos energetikos išteklių importą. Ministras perspėjo, kad tai lemtų energijos stygių žiemos laikotarpiu ir skatintų infliaciją.

Daugelis šalių įvedė plataus masto sankcijų Rusijai dėl jos kruvinos invazijos į Ukrainą, pradėtos vasario 24 dieną.

Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė kovo 8-ąją paskelbė atsisakančios naftos importo iš Rusijos.

„Google“ pranešė, kad informuos „Android“ vartotojus Ukrainoje apie oro antskrydžio perspėjimus.

Ši funkcija kuriama kartu su Ukrainos vyriausybe. 

Prancūzijos ir Vokietijos vadovai dar kartą telefonu kalbasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša BBC.

Prieš tai jie bendravo ketvirtadienį, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareikalavo Rusiją nedelsiant nutraukti ugnį.

Maskva tokius raginimus atmetė.

Prezidentas E.Macronas visos krizės metu pabrėžė, kad reikia išlaikyti atvirus ryšių su Rusija kanalus, ir surengė devynis pokalbius telefonu su Vladimiru Putinu.

Europos Sąjunga penktadienį svarstė galimybę skirti dar 500 mln. eurų karinei paramai Ukrainai, taip pat paskelbti naujų sankcijų Rusijai, Maskvos pradėtam karui paskatinus pažadus stiprinti bloko gynybą.

Į viršūnių susitikimą Prancūzijos Versalio rūmuose susirinkę ES vadovai Kremliaus išpuolį prieš Ukrainą pavadino įspėjamuoju signalu Bendrijos 27 narėms, kad būtina laikytis rimtesnio požiūrio į savo saugumo politiką.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

JAV prezidento Joe Bideno administracija tariasi su Europos partneriais dėl modernesnių oro gynybos sistemų ir kitų ginklų perdavimo Ukrainos gynėjams, praneša „The Washington Post“.

Diskusijos tęsiasi Pentagono vadovui Lloydui Ostinui viešint Slovakijoje, kuri kartu su Lenkija ir Rumunija sutiko padėti Ukrainai ginkluote.

Slovakija taip pat turi ukrainiečiams gerai žinomą raketų „žemė-oras“ sistemą S-300, kuri naudojama priešo lėktuvams numušti.

Taip pat, pasak „The Washington Post“ šaltinių, Pentagonas gali susitarti su Slovakija, kad humanitarinei pagalbai ir degalams pervežti būtų naudojami plačiojo geležinkelio keliai.

Garsus britų dainininkas Stingas kartu su žmona pervedė finansinę paramą labdaros fondui „Pagalba Ukrainai“.

Vienas iš fondo organizatorių Andrejus Stavniceris apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.

Izraelio pareigūnai paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad Izraelis per derybas prašė Ukrainos „pasiduoti“ Rusijos reikalavimams, rašo BBC.

Anksčiau buvo paskelbta, kad Izraelio premjeras Naftali Bennettas praėjusį šeštadienį nuvyko į Maskvą į tiesiogines derybas su V.Putinu, taip pat telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu.

Žiniasklaidos pranešimuose buvo teigiama, kad N.Bennettas bandė paspausti Ukrainą, kad ši atsižvelgtų į Rusijos sąlygas nutraukti karą.

Tačiau tai paneigė tiek Izraelio, tiek ir Ukrainos atstovai.

Vokietija, bendradarbiaudama su sąjungininkėmis, oro transportu perkelia į tolimesnes šalis karo pabėgėlius iš Ukrainos, jos kaimynėms susiduriant su sunkumais priimant naujus atvykėlius, šeštadienį pranešė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Pasak jos, Moldova, su Ukraina besiribojanti 2,5 mln. gyventojų turinti šalis, priėmė jau apie 100 tūkst. žmonių – beveik tiek pat, kiek ir Vokietija, kurios gyventojų skaičius daugiau kaip 30 kartų didesnis.

Kalbėdama Kišiniove per susitikimą su Moldovos užsienio reikalų ministru A.Baerbock nurodė, kad Vokietija kol kas „prisiėmė tik nedidelę atsakomybės dalį“. Ministrė taip pat gyrė neturtingą Rytų Europos valstybę už pastangas padėti pabėgėliams.

Anot A.Baerbock, Europos Sąjunga kuria „žaliąjį koridorių“, kuriuo žmonės autobusais per Rumuniją bus gabenami į kitas bloko šalis. Be to, ES bendradarbiauja su šalimis partnerėmis, siekdama padėti iš Ukrainos pabėgusiems jų piliečiams grįžti namo, ir „visų pirma skraidina ukrainiečius, pavyzdžiui, per Atlantą“, pridūrė A.Baerbock.

Vokiečių diplomatijos vadovė paragino sąjungininkes solidarizuotis su nuo karo nukentėjusiais asmenimis ir apkaltino Rusiją skleidžiant „vis beprotiškesnę propagandą, dabar net nevengiančią grasinti panaudoti masinio naikinimo ginklus“.

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) – tarptautinę laivybą ir jūrų teisę prižiūrinti JT institucija – ragina Juodojoje ir Azovo jūrose atidaryti saugų koridorių, kad komerciniai laivai galėtų evakuotis iš karo draskomos Ukrainos.

Daugelis akvatorijų yra užminuotos, o Rusijos kariniai laivai patruliuoja prie Ukrainos krantų. Šiame regione per sprogimus jau buvo apgadinti mažiausiai du krovininiai laivai, o dar dešimtys jų yra įstrigę.

IMO Taryba per neeilinę sesiją pasmerkė Maskvos pajėgų išpuolius prieš komercinius laivus, įskaitant naudojamus per paieškos ir gelbėjimo operacijas, taip pat jų užgrobimą ir grėsmės kėlimą jūrininkų saugumui ir gerovei bei aplinkai.

Buvusi NATO pareigūnė sako, kad ji skeptiškai vertina Rusijos „sėkmę“ puolant Ukrainos sostinę Kyjivą, rašo BBC.

„Įdomu, ar jie šiuo metu gali persigrupuoti, nes jų logistikos būklė tokia prasta, kad jie neturi degalų atsargų, kurių jiems reikia, kad galėtų veržtis į Kyjivą“, – sako buvusi NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller.

Kaip rašo BBC, manoma, kad didžiulė Rusijos pajėgų kolona, sutelkta už Ukrainos sostinės ribų, išsisklaidė, ruošiantis puolimui. Šį rytą Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad „didžioji dalis Rusijos sausumos pajėgų“ yra maždaug už 25 km nuo Kyjivo centro.

Nuo karo pradžios iš Ukrainos į Lenkiją pabėgo beveik 1,6 mln. žmonių (1,596 mln.), šeštadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos agentūra.

Manoma, kad ne visi šie pabėgėliai šiuo metu yra Lenkijoje. Varšuvos universiteto mokslo prorektorius Maciekas Duszczykas skaičiuoja, kad Lenkijoje liko apie milijonas pabėgėlių, o likusieji jau išvyko į kitas šalis.

Penktadienį sieną kertančių žmonių skaičius sumažėjo 12,5 proc., palyginus su ketvirtadieniu, iki 76 200, socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Sienos apsaugos agentūra.

Šeštadienio iki 6 val. ryto kirto 17 700 žmonių, palyginimui penktadienį tuo pačiu metu – 25 400.

Daugelis pabėgėlių išvyko į didelius miestus ieškoti geresnių įsidarbinimo perspektyvų ir paslaugų. Vietos valdžia Varšuvoje ir Krokuvoje teigia pasiekusios savo galimybių ribas suvaldyti žmonių skaičių be papildomų išteklių.

Penktadienį Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis sakė, kad per miestą praėjo 320 000 žmonių, bėgančių nuo karo Ukrainoje, o liko apie 230 000, tai sudaro apie dešimtadalį Varšuvos gyventojų.

Vakarų sankcijos Rusijai gali lemti, kad Tarptautinė kosminė stotis (TKS) nukris ant Žemės, šeštadienį perspėjo Rusijos kosmoso programos vadovas Dmitrijus Rogozinas ir paragino atšaukti baudžiamąsias priemones, įvestas dėl Maskvos invazijos Ukrainoje.

Pasak D.Rogozino, sankcijos, kuri dalis buvo įvestos dar prieš naujausią karo Ukrainoje etapą, gali sutrikdyti Rusijos erdvėlaivių ir krovinių kapsulių, aptarnaujančių TKS, darbą. Dėl to gali būti paveiktas stoties rusiškasis segmentas, padedantis koreguoti komplekso orbitą, ir 500 tonų sverianti TKS gali „nukristi į jūrą arba ant sausumos“, agentūros „Roskosmos“ vadovas parašė per platformą „Telegram“.

„Rusijos segmentas užtikrina, kad stoties orbita yra koreguojama (vidutiniškai 11 kartų per metus), be kita ko, kad išvengtų kosminių šiukšlių“, – rašo D.Rogozinas, reguliariai per socialinius tinklus reiškiantis palaikymą Rusijos kariuomenės veiksmams Ukrainoje.

123RF.com nuotr./Tarptautinė kosminė stotis

Jis paskelbė žemėlapį, kuriame yra pažymėtos tikėtinos TKS kritimo zonos, ir pabrėžė, kad stotis veikiausiai nepataikytų į pačią Rusiją.

„Tačiau kitų šalių, ypač vadovaujamų „karo šunų“, gyventojai turėtų susimąstyti apie sankcijų prieš „Roskosmos“ kainą“, – tęsė agentūros vadovas ir vadino „beprotėmis“ sankcijas taikančias šalis.

D.Rogozinas jau praeitą mėnesį užsiminė, kad TKS gali nukristi, smerkdamas per „Twitter“ Vakarų sankcijas.

Kovo 1 dieną NASA pranešė ieškanti sprendinio, kaip išlaikyti TKS orbitoje be Rusijos pagalbos.

Įgulos nariai ir atsargos į TKS rusiškąjį segmentą skraidinami erdvėlaiviais „Sojuz“.

Tačiau D.Rogozinas sakė, bendrovei, leidžiančiai šias raketas, „JAV sankcijos taikomos nuo 2021 metų, o ES ir Kanados sankcijos – nuo 2022 metų“.

„Roskosmos“ nurodė, kad kreipėsi į NASA, Kanados kosmoso agentūrą ir Europos kosmoso agentūrą, „reikalaudama atšaukti neteisėtas sankcijas mūsų bendrovėms“.

Kosmoso sektorius yra viena iš paskutiniųjų sričių, kuriose tęsiamas JAV ir Rusijos bendradarbiavimas.

Kovo pradžioje „Roskosmos“ paskelbė ketinanti susitelkti į karinių palydovų konstravimą, Rusijai tampant vis labiau izoliuotai dėl karo Ukrainoje.

D.Rogozinas jau pranešė, kad Maskva nebetieks variklių JAV raketoms „Atlas“ ir „Antares“.

„Tegul skraido į kosmosą ant savo šluotų“, – rašė jis.

Kovo 30 dieną JAV astronautas Markas Vande Hei ir rusų kosmonautai Antonas Škaplerovas ir Piotras Dubrovas turėtų grįžti į Žemę iš TKS erdvėlaiviu „Sojuz“.

JAV viceprezidentė Kamala Harris penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nerodo jokių ženklų, kad yra linkęs užsiimti rimta diplomatija“, ir apkaltino Maskvą „pasibaisėtinu ir piktinančiu elgesiu“ Ukrainoje.

„JAV nuoširdžiai stengėsi aktyviai plėtoti diplomatiją, bet, kiek žinome ir matėme, Putinas nerodo jokių ženklų, kad yra linkęs užsiimti rimta diplomatija“, – K.Harris sakė per vizitą Rumunijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kamala Harris

„Laikomės požiūrio, kad diplomatija yra būdas problemoms spręsti, [bet] tai taikytina kartu su mūsų įsipareigojimu užtikrinti, kad mūsų sąjungininkai būtų stiprūs ir kad turi būti rimtų pasekmių ir atsakomybė už Rusijos veiksmus“, – K.Harris kalbėjo per spaudos konferenciją Bukarešte su Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu.

„Štai kodėl ėmėmės istorinių sankcijų“, – pridūrė viceprezidentė, turėdama galvoje Vakarų atsaką į vasario 24 dieną Rusijos pradėtą invaziją.

K.Harris perspėjo dėl „tolesnių veiksmų, kurių imsimės, kad užtikrintume rimtas pasekmes už pasibaisėtiną ir piktinantį elgesį“.

„Aiškiai sakome, kad bet kokia tyčinė ataka, nutaikyta į civilius, yra karo nusikaltimas. Taškas“, – pabrėžė K.Harris,  turėdama omenyje trečiadienį Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje Rusijos įvykdytą antskrydį prieš gimdymo namus, per kurį žuvo mažiausiai trys žmonės, įskaitant vaiką.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuo invazijos pradžios jau užregistravo 26 atakas prieš medicinos įstaigas Ukrainoje, per kurias žuvo mažiausiai 12 žmonių.

K.Harris šią savaitę aplankė NATO nares Lenkiją ir Rumuniją, kad pabrėžtų JAV palaikymą siaučiant karui kaimyninėje Ukrainoje.

Vašingtonas praeitą mėnesį perkėlė iš Vokietijos 1 000 amerikiečių karių dalinį į bazę Rumunijoje prie Juodosios jūros. Šis perdislokavimas beveik padvigubino Rumunijoje laikomų JAV karių skaičių.

Leidinys „Global Times“, kurį cituoja „The Guardian“, skelbia, kad Ukrainą pasiekė pirmoji Kinijos humanitarinės pagalbos siunta.

Po to, kai Rusija pradėjo įsiveržimą į Ukrainą, Kinija stojo į Maskvos pusę. Penktadienį skelbta, kad Pekinas taip pat pradėjo palaikyti Kremliaus paskelbtą sąmokslo teoriją, kad Ukrainoje buvo kuriamas biologinis ginklas, kurio kūrimą finansavo JAV.

Italijos valdžios institucijos penktadienį konfiskavo Rusijos oligarcho Andrejaus Melničenkos jachtą, teigiama Italijos finansų policijos pranešime, kurį cituoja CNN.

Teigiama, kad laivo, kuriam duotas „SY A“ pavadinimas, vertė yra apie 530 mln. eurų (578 mln. JAV dolerių). Jis buvo saugomas šiaurės rytų Triesto uoste.

Kaip nurodo jachtos gamintojas „Nobiskrug“, tai viena didžiausių superjachtų pasaulyje.

Andrejus Melničenka pateko į sąrašą oligarchų, kuriems buvo įvestos Europos Sąjungos sankcijos.

Milijardierius anglių ir trąšų magnatas anksčiau šią savaitę buvo įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, sąrašą. Tai reiškia, kad A. Melničenkos turtas, esantis Bendrijos jurisdikcijoje, turi būti įšaldytas, o pačiam oligarchui – uždrausta atvykti į Europos Sąjungą.

Anksčiau šį mėnesį Italija areštavo apie 140 mln. vertės turto, priklausančio Rusijos oligarchams, įskaitant 65 mln. vertės jachtą „Lady M“, priklausančią metalų magnatui Aleksejui Mordašovui.