Pasaulio reakcija: Pentagonas galutinai atmeta „itin rizikingą“ planą dėl Lenkijos naikintuvų perdavimo

Pentagonas trečiadienį galutinai atmetė planą perkelti naikintuvus iš Lenkijos į Ukrainą kovoti su ją užpuolusios Rusijos pajėgomis, sakydamas, kad šis „labai rizikingas“ žingsnis gali būti suprastas kaip eskalacija.

Lėktuvų perdavimo klausimas, kurį Ukrainos vadovybė labai norėjo išspręsti siekdama pasipriešinti Rusijos agresijai danguje, tapo pastebimu kliuviniu kitais atžvilgiais tvirtame Jungtinių Valstijų ir jų Europos sąjungininkių aljanse dėl Maskvos invazijos.

Anksčiau trečiadienį JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pasikalbėjo su Lenkijos kolega Mariuszu Blaszczaku ir padėkojo jam už norą bendradarbiauti padedant Ukrainai, žurnalistams sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby.

„Tačiau jis pabrėžė, kad šiuo metu nepritariame papildomų naikintuvų perdavimui Ukrainos karinėms oro pajėgoms, todėl nepageidaujame, kad jie būtų mūsų žinioje“, – nurodė jis.

„To dabar nesiruošiame nagrinėti“, – pridūrė J.Kirby, kalbėdamas apie Lenkijos pasiūlymą per JAV oro pajėgų bazę Vokietijoje nusiųsti Kyjivui savo sovietinių MiG-29 naikintuvų.

„Todėl manome, kad nauda iš šių MiG-29 perdavimo yra nedidelė“, – sakė Pentagono atstovas.

J.Kirby sakė, kad žvalgybos bendruomenė įvertino, jog MiG-29 perdavimas Ukrainai „gali būti klaidingai suprastas kaip eskalacija ir gali sukelti reikšmingą Rusijos reakciją, dėl kurios gali padidėti karinės eskalacijos (su NATO) perspektyva“.

„Todėl taip pat vertiname, kad MiG-29 perdavimas Ukrainai būtų itin rizikingas“, – pridūrė jis.

Panašu, kad šios viešos Pentagono pastabos bent jau kol kas užbaigs ginčus dėl galimos naikintuvų perdavimo schemos.

J.Kirby sakė, kad geriausias būdas paremti Ukrainos gynybą – aprūpinti ją reikalingiausiais ginklais, ypač oro gynybos sistemomis.

„Mes ir kitos šalys toliau siunčiame jiems šiuos ginklus ir žinome, kad jie naudojami labai efektyviai“, – pridūrė jis.

Jungtinė Karalystė trečiadienį pranešė, kad ruošiasi siųsti daugiau nešiojamų raketinių sistemų tam, kad padėtų Ukrainos pajėgoms naikinti Rusijos tankus ir aviaciją, tačiau paneigė, kad tai eskaluos karą.

JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as teigė, kad šalis iki šiol pristatė 3615 vienetų naujos kartos lengvosios prieštankinės ginkluotės (NLAW) „bei pristatys daugiau“.

„Netrukus taip pat pradėsime nedidelės prieštankinių raketų „Javelin“ siuntos pristatymą“, – teigė jis parlamente. 

B.Wallace'as pridūrė, kad „atsakant į Ukrainos prašymus, vyriausybė priėmė sprendimą įvertinti nešiojamų didelio greičio oro gynybos raketų „Starstreak“ dovanojimo galimybę“. 

Kaip ir NLAW, britų raketos „Starstreak“ yra mobilios sistemos, skirtos kariams lauke šaudyti į sraigtasparnius ir lėktuvus. 

„Tikimės, kad ši sistema išliks, kaip apibrėžta, gynybine ginkluote, tačiau leis Ukrainos pajėgoms geriau apginti savo oro erdvę“, – teigė ministras.

„Noriu užtikrinti Bendruomenių Rūmus, kad viskas, ką mes darome, yra apribota sprendimais tiekti gynybines sistemas, bei neperaugs iki strateginio lygio“, – sakė jis. 

JK taip pat padidins maisto davinių, medicininės įrangos ir kitos neletalinės karinės pagalbos tiekimą Ukrainai, teigė B.Wallace'as.

Prieš vasario 24 dieną prasidėjusią Rusijos invaziją į savo provakarietišką kaimynę JK į Ukrainą nusiuntė karinių instruktorių apmokyti šios šalies pajėgas naudoti prieštankinę ginkluotę. 

JK taip pat nusiuntė 800 karių į Estiją sustiprinti NATO rytinį flangą, taip pat turi dar 1 tūkst. atsarginių karių, jei pagilėtų humanitarinė krizė Ukrainos kaimyninėse šalyse. 

Tačiau kaip ir kitos NATO sąjungininkės JK atmetė Ukrainos raginimus virš jos nustatyti neskraidymo zoną, baiminantis visapusiško karo su branduolinį ginklą turinčia Rusija pavojaus. 

Baltieji rūmai trečiadienį pasmerkė „barbarišką jėgos naudojimą“ prieš civilius po Rusijos pajėgų į vaikų ligoninę Ukrainoje nukreipto oro smūgio.

„Siaubinga matyti kaip barbariškai naudojama karinė jėga nukreipta prieš nekaltus civilius suverenioje valstybėje“, – paklausta apie Rusijos ataką žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.

Ukrainos pareigūnai anksčiau trečiadienį pranešė, kad apgultame Mariupolio uostamiestyje per Rusijos ataką buvo smarkiai apgriauta vaikų ligoninė ir gimdymo namai.

„Scanpix“/AP nuotr./Gelbėtojai neša sužeistą nėščią moterį.

Vietos pareigūnas Pavlo Kyrylenka sakė, kad, remiantis preliminariais duomenimis, buvo sužeisti 17 žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad po ligoninės „nuolaužomis liko žmonių, vaikų“, ir pavadino šį smūgį „žvėriškumu“.

Mariupolio miesto taryba socialiniuose tinkluose paskelbė, kad ligoninei padaryta žala yra „kolosali“.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pasmerkė aviacijos smūgį ligoninei Mariupolyje, žadėdamas patraukti Rusijos prezidentą atsakomybėn „už jo siaubingus nusikaltimus“.

„Mažai kas gali būti žiauriau negu taikymasis į pažeidžiamus ir beginklius žmones“, – „Twitter“ parašė B.Johnsonas.

Jungtinių Tautų atstovas Stephane'as Dujarricas savo ruožtu pabrėžė, kad jokia sveikatos apsaugos įstaiga „niekada neturėtų tapti taikiniu“.

JT ir Pasaulio sveikatos organizacija paragino „nedelsiant nutraukti išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas, ligonines, sveikatos priežiūros darbuotojus, greitosios pagalbos automobilius“, spaudos konferencijoje sakė S. Dujarricas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį atvyko į Turkiją, kur kitą dieną vyks jo tiesioginės derybos su Ukrainos diplomatijos vadovu, pranešė vienas turkų pareigūnas.

Tai bus pirmas aukšto lygio Kyjivo ir Maskvos pareigūnų susitikimas po to, kai Rusija prieš dvi savaites įsiveržė į kaimyninę šalį.

Ketvirtadienio rytą pietiniame Antalijos mieste numatytos derybos vyks Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui siekiant, kad Ankara tarpininkautų Rusijos ir Ukrainos deryboms, ir ne kartą siūlius jas surengti.

Jungtinės Valstijos, laikydamosi įsipareigojimų ginti NATO sąjungininkes, Lenkijoje dislokavo dvi naujas raketų „žemė-oras“ „Patriot“ baterijas, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas.

Paprastai Vokietijoje dislokuotos raketų baterijos buvo perkeltos Lenkijos „kvietimu“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Manoma, kad šis žingsnis atspindi augančius būgštavimus, kad Rusijos raketa gali – tyčia ar ne – kirsti sieną iš kaimyninės Ukrainos į NATO narę Lenkiją.

Išvakarėse JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland Amerikos įstatymų leidėjams sakė, kad Lenkijai, kuri ribojasi su Ukraina, trumpuoju laikotarpiu labai svarbu, kad ji „naudotųsi visišku NATO aljanso oro erdvės saugumu“.

Atsižvelgdamos į tai, kad Lenkija yra arti šalies, kur vyksta karas, Jungtinės Valstijos taip pat „svarsto galimybę Lenkijoje dislokuoti kelias (raketų kompleksų) „Patriot“ baterijas“, sakė ji.

Išvakarėse Jungtinės Valstijos atmetė Lenkijos pasiūlymą pasiųsti jos turimus naikintuvus MiG-29 į Ukrainą per amerikiečių bazę Vokietijoje ir pabrėžė, kad šis planas sukėlė „rimtų nuogąstavimų“ visam NATO aljansui.

JAV viceprezidentė Kamala Harris trečiadienį vyksta į Lenkiją aptarti, kaip teikti „karinę pagalbą“ Ukrainai, sakė Baltųjų rūmų pareigūnai.

Minėtas Pentagono pareigūnas teigė, kad „Patriot“ raketų baterijų perdislokavimas į Lenkiją yra „grynai gynybinė operacija, vykdoma aktyviai siekiant atremti bet kokią potencialią grėsmę JAV ir sąjungininkų pajėgoms NATO teritorijoje“.

Jis pridūrė, kad tai „100 proc. atitinka rimtumą, su kuriuo mes laikomės savo įsipareigojimų pagal 5 straipsnį“ ginti kitas Aljanso nares.

Pareigūnas nenurodė, kur Lenkijoje šiuo metu dislokuotos baterijos ir kokia jų operacinė būklė.

Sistema „Patriot“ gali atremti ir sunaikinti balistines raketas, sparnuotąsias raketas ar orlaivius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį aptarė diplomatinius būdus karui Ukrainoje nutraukti ir humanitarinius koridorius civiliams evakuoti, pranešė Kremlius.

„Atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, susijusią su specialia karine operacija Donbasui apsaugoti, buvo aptartos įvairios politinės ir diplomatinės pastangos, visų pirma trečiasis Rusijos delegacijos ir Kijevo valdžios atstovų derybų raundas“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

V.Putinas informavo O.Scholzą apie priemones, kurių imamasi siekiant evakuoti civilius gyventojus, ir tariamus „nacionalistinių grupuočių kovotojų bandymus“ sužlugdyti šiuos planus.

Baltijos šalių sveikatos ministrai kreipėsi į Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), ragindami apsaugoti nuo Rusijos sukelto karo Ukrainos medikus ir medicinos įstaigas, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Kaip rašoma pranešime Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Latvijos sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavlutas ir Estijos sveikatos apsaugos ir darbo ministras Tanelis Kiikas trečiadienį bendru laišku kreipėsi į PSO vadovus, prašydami „sustiprinti pastangas remti Ukrainos medicinos sistemą ir padėti užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nuo karo veiksmų kenčiantiems šios šalies gyventojams“. 

Trijų Baltijos šalių ministrai taip pat ragina visapusiškai pasinaudoti Jungtinių Tautų ir jų agentūrų pastangomis, kad būtų nutraukti tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir užtikrinta, kad medicinos ir humanitariniai darbuotojai galėtų netrukdomai teikti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia. 

Laiške PSO generaliniam direktoriui Tedrosui Adhanomui Ghebreyesusui ir PSO Europos regiono direktoriui Hansui Kluge trijų Baltijos šalių sveikatos ministrai atkreipia dėmesį, kad didelio masto neišprovokuotas ir nepagrįstas Rusijos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į nepriklausomą ir taikią Ukrainos valstybę yra nusikaltimas Ukrainos žmonėms ir didžiausia grėsmė Europos ir pasaulio saugumui šių laikų istorijoje.

„Pažeisdama visus tarptautinius susitarimus, Rusija ir toliau su dideliu žiaurumu ir cinizmu bombarduoja civilius gyventojus ir civilinius objektus, net ligonines ir kitas sveikatos priežiūros įstaigas, puola greitosios pagalbos automobilius, užkirsdama kelią gyvybiškai reikalingos medicinos pagalbos teikimui Ukrainos žmonėms. Šie išpuoliai trukdo tiekti būtiniausius vaistus ir pirmosios pagalbos įrangą, ir veda į humanitarinę katastrofą“, – sakoma kreipimesi.

Ministrai pažymi, kad pagrindinė PSO užduotis yra užtikrinti visų žmonių sveikatą ir gerovę, taip pat ir per humanitarines krizes bei ginkluotus konfliktus.

Kaip rašoma pranešime, šiuo metu ypač svarbu yra apsaugoti Ukrainos sveikatos priežiūros darbuotojus, kad jie galėtų atlikti savo darbą ir gelbėti gyvybes, apsaugoti medicinos įstaigas, kad visi žmonės galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gyvybiškai svarbiomis medicinos priemonėmis.

Taip pat ministrai pažymi, kad PSO, kaip Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už sveikatą, turi pripažinti, kad viena iš jos valstybių narių pažeidžia pagrindines organizacijos vertybes ir principus, ignoruodama žmonių teisę į sveikatą. Atsižvelgiant į tai, pasak ministrų, Rusija neturėtų būti PSO valdymo organų narė ar dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose.

Berlyne viešintis Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau trečiadienį pareiškė, kad jo šalis atsiųs Ukrainai papildomos 50 mln. dolerių vertės karinės įrangos, kad padėtų Kyjivui kovoti su Rusija.

Jis sakė, kad anksčiau trečiadienį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir „pasakė jam, kad Kanada netrukus atsiųs jiems labai specializuotos įrangos“.

Vasario 14-ąją Kanada jau buvo pareiškusi, kad pristatys 7,8 mln. Kanados dolerių (5,5 mln. eurų) vertės letalinės įrangos ir šaudmenų, o po to pažadėjo dar 25 mln. dolerių skirti neletalinėms apsaugos priemonėms.

Be Ukrainos aprūpinimo įranga, J.Trudeau teigė, kad 3 mln. dolerių bus skirti kovai su Rusijos dezinformacija apie Ukrainą.

„Turime ginti tiesą ir būti budrūs prieš dezinformaciją, kuri bando mus suklaidinti ir suskaldyti“, – sakė jis.

Kanada prisijungė prie Vakarų sąjungininkių, įvedusių griežtas sankcijas Rusijai, įskaitant draudimą importuoti rusišką naftą ir tiesiogines sankcijas prezidentui Vladimirui Putinui.

Kanadoje gyvena didelė ukrainiečių diaspora – daugiau nei 1,3 mln. žmonių.

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) trečiadienį pranešė, kad įšaldo santykius su Rusijos atstovais ir neleis sankcijų sąraše esantiems subjektams dalyvauti Davose kasmet vykstančiame pasaulio politikos, ekonomikos ir verslo elito susitikime.

„Pasmerkęs Rusijos vykdomą ataką prieš Ukrainą forumas laikosi įvedamų tarptautinių sankcijų ir seka greitai kintančią situaciją“, – sakoma PEF pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

„Todėl forumas įšaldo visus savo santykius su Rusijos subjektais ir nebendradarbiaus vykdydamas savo veiklą, įskaitant metinį susitikimą Davose, su jokiu asmeniu ar institucija, kuriems taikomos sankcijos“, – priduriama pranešime.

Šis pranešimas paskelbtas augant tarptautiniam pasipiktinimui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Dėl jos per dvi savaites į kaimynines šalis pabėgo beveik 2,2 mln. žmonių.

Atsakydami Vakarai ėmėsi drausminamųjų sankcijų prieš Rusiją. Jungtinės Valstijos uždraudė iš Rusijos importuoti naftą – tai vienas pagrindinių Maskvos pajamų šaltinių.

Kasmet vykstantis pasaulio politikos, ekonomikos ir verslo elito susitikimas paprastai rengiamas sausį idiliškai snieguotame Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose, tačiau šiemet dėl koronaviruso pandemijos jis vyks vėliau – gegužės 22–26 dienomis.

„Ikrų dienos baigėsi“

Šiame prabangiame renginyje paprastai galima išvysti aukščiausio rango Rusijos politikų, verslininkų ir oligarchų.

Tačiau dabar „šampano ir ikrų dienos Davose baigėsi. Ar bent jau ikrų“, rašo leidinys „Politico“.

Tarp tų, kuriems Vakarai taiko sankcijas dėl invazijos į Ukrainą, yra ir pats prezidentas Vladimiras Putinas, dalyvavęs keliuose Davoso susitikimuose.

„Politico“ atkreipė dėmesį, kad V.Putinas gavo kvietimą dalyvauti PEF praėjus metams po to, kai 2014-aisiais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, tačiau tuomet nusprendė į forumą nevykti.

Forumo įkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Klausas Schwabas išreiškė viltį, kad artėjantis renginys gali „padėti nutiesti kai kuriuos tiltus“.

2021 metais, kai dėl pandemijos forumas vyko virtualiai, o Maskvos ir Vakarų santykiai jau blogėjo, K.Schwabas savo įžanginėje kalboje pabrėžė, jog „iš esmės“ svarbu išklausyti V.Putino kreipimąsi vaizdo ryšiu.

„Net nesutarimų, ginčų ir protestų laikais – ir ypač jais – konstruktyvus ir sąžiningas dialogas, siekiant įveikti mūsų bendrus iššūkius, yra geriau nei izoliacija ir poliarizacija“, – sakė PEF įkūrėjas.

V.Putinas 2021 metų forume sakė, kad paskutinę minutę pasiektas susitarimas su JAV pratęsti naująją Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START) yra „žingsnis teisinga linkme“, mažinant įtampą pasaulyje.

Dar pernai savo kalboje perspėjęs, kad „nesutarimai veda nuokalne žemyn“, praėjus vos kelioms dienoms nuo invazijos į Ukrainą pradžios V.Putinas įsakė savo šalies pajėgoms padidinti branduolinių ginklų parengties lygį,

„Negebėjimas ir nenoras rasti realių sprendimų tokioms problemoms XX amžiuje privedė prie Antrojo pasaulinio karo katastrofos“, sakė jis kreipdamasis į Davoso forumo dalyvius pernai.

„Žinoma, toks karštas pasaulinis konfliktas yra iš principo neįmanomas, – sakė jis. – Aš su tuo sieju savo viltis, nes (priešingai) tai reikštų žmonijos pabaigą.“

Estijos vyriausybė nusprendė sustabdyti elektroninio rezidento statuso suteikimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, siekiant užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui bei neteisėtai Rusijos ir Baltarusijos veiklai.

Vidaus reikalų ministras Kristianas Jaani pareiškė, kad kadangi elektroninio rezidento statusas suteikia užsienio piliečiams saugią prieigą prie Estijos viešųjų elektroninių paslaugų sistemos, o tuo pačiu – iš dalies ir prie Europos Sąjungos, Rusija ir Baltarusija neabejotinai suinteresuotos pasinaudoti tuo savo naudai.

„Mes jokiu būdu nenorime suteikti pranašumų šalims, kurios pradėjo karą prieš Ukrainą. Nenorime sudaryti galimybių neteisėtam pinigų ar turto pervedimui, ar kitaip pakenkti Estijos reputacijai ir ekonomikai, bendrai Europos teisinei ir kibernetinei erdvei. Taip pat nenorime, kad Estijos teikiamomis galimybėmis būtų piktavališkai naudojamasi siekiant paremti agresiją prieš Ukrainą“, – pabrėžė ministras.

Remiantis sprendimu, Rusijos ir Baltarusijos piliečių naujų prašymų suteikti Estijos elektroninio rezidento statusą priėmimas stabdomas, o jau pateikti tokie prašymai bus atmesti. Galiojantį elektroninio rezidento skaitmeninį pažymėjimą turintys asmenys jį išsaugos.

Elektroninės rezidentūros programa Estijoje pradėta įgyvendinti 2014 metų pabaigoje, siekiant užtikrinti užsienio piliečiams saugią prieigą prie Estijos viešųjų elektroninių paslaugų, palengvinti jų verslo Estijoje vystymą.

Praėjusių metų pabaigoje Estija turėjo beveik 90 tūkst. elektroninių rezidentų iš 177 valstybių.