Jis nesistebi, kad Vakaruose daug kas galvoja, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastaruoju metu skina vieną pergalę po kitos.
Europos Sąjungą ištikusi krizė – Jungtinės Karalystės „Brexit“ pavyzdžiu gali pasekti ir kitos šalys. Tuo metu Bulgarijoje prezidentu išrinktas NATO keiksnojantis Rumenas Radevas, Moldovoje – Igoris Dodonas, žinoma, JAV – Donaldas Trumpas.
„Tačiau kad ir kaip būtų trokštama visuose šiuose įvykiuose įžvelgti Maskvos ranką, Rusija iš tiesų suvaidino minimalų vaidmenį, – pastebi M.Galeotti. – Negana to, nors situacija rusams palanki, sunku įsivaizduoti, kad jie šiomis progomis pasinaudos.“
Maskva irgi nustebinta
Pavyzdžiui, kišdamasis į JAV prezidento rinkimų kampaniją ir pasiųsdamas programišius į Demokratų partijos serverius Kremlius tikėjosi ne padėti D.Trumpui, kurio pergale netikėjo, o susilpninti favoritę Hillary Clinton.
Esą jei kas nors ir padovanojo D.Trumpui pergalę, tai buvo ne Rusijos Federalinė saugumo tarnyba, o JAV Federalinis tyrimų biuras – pastarojo vadovo Jameso Comey pareiškimas apie atnaujinamą tyrimą dėl elektroninių laiškų pakišo koją H.Clinton likus vos kelioms dienoms iki rinkimų.
M.Galeotti sutinka, kad rusų propaganda ir interneto troliai socialiniuose tinkluose fanatiškai rėmė „Brexit“ – Kremlius niekada neslėpė, kad silpna ES ar net jos žlugimas Maskvai būtų naudingas.
„Tačiau nėra jokių įrodymų, kad Kremliaus machinacijos padarė kokią nors įtaką referendumo baigčiai“, – pabrėžia analitikas.
Prancūzijoje Marine Le Pen vadovaujamas „Nacionalinis frontas“ yra gavęs 9 mln. eurų paskolą iš banko, siejamo su Kremliumi. Čekijoje šalies prezidento Milošo Zemano kampaniją iš dalies finansavo vietinio „Lukoil“ filialo vadovas.
„Tačiau tai irgi nereiškia, kad žmonių paramą šiems judėjimams ir kandidatams būtinai nupirko bei sukurstė Maskva“, – teigia M.Galeotti.
Vakarai nusilpę
Anot jo, Vakarai kraujuoja, bet susižalojo patys. Vakaruose prasidėjo „legitimumo krizė“ bendresne prasme – savimi patenkintas politinis elitas nesugeba rasti bendros kalbos su visuomenėmis, kurios mano, kad yra skriaudžiamos.
Markas Galeotti: „Rusijos diplomatija, propaganda ir pinigai lįs kur tik gali, bet būtent Vakarai patys įskėlė šiuos plyšius.“
Europoje vis gilėja plyšys tarp Briuselio stumiamos „vis glaudesnės“ politinės sąjungos ir lūkesčių paskirose ES narėse. Visame Senajame žemyne stringa reformos, klesti korupcija, laužomi pažadai.
„Be abejo, Maskva džiugiai pakurstys šias įtampas ir stengsis jomis pasinaudoti.
Rusijos diplomatija, propaganda ir pinigai lįs kur tik gali, bet būtent Vakarai patys įskėlė šiuos plyšius. Vakarų gebėjimas priešintis rusiškam agresyvumui kenčia“, – rašo M.Galeotti.
Esą jei išrinktasis JAV prezidentas D.Trumpas leis suprasti, kad abejoja dėl sankcijų Rusijai, ir taip netvirta europiečių vienybė dėl suvaržymų išlaikymo ištirps per naktį.
Populistų draugystė rizikinga
„Bet ar Maskva gali pasinaudoti tokiu Vakarų silpnumu? Tiesa tokia, kad Kremlius daug nuveikti negalės. Juk ką rusai gali pasiūlyti?“ – klausia M.Galeotti.
Esą Kremlius galėtų tapti sukalbamesnis dėl Vidurio Rytų, bet tuomet V.Putinui greičiausiai reikėtų išduoti vieną paskutiniųjų savo sąjungininkų regione – Sirijos prezidentą Basharą al Assadą.
Maskva galėtų netrukdyti naujajai Baltųjų rūmų administracijai grįžti prie susitarimo dėl Irano branduolinės programos ir jį peržiūrėti. Tačiau tuomet Rusija prarastų vieną pagrindinių rinkų savo ginkluotei.
Galiausiai Kremlius galėtų nusiraminti Europoje, bet kažin ar D.Trumpui tai labai rūpi.
„Vakarai išlieka iš esmės stipresni visose srityse, išskyrus vieną. Nors jie turi socialinį, ekonominį, karinį, politinį ir minkštosios galios pranašumą, Rusija turi galingą centrinę vyriausybę, kurios neriboja demokratinių valstybių standartai“, – tvirtina M.Galeotti.
Nenuostabu, kad ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, ir D.Trumpas gerbia V.Putiną.
Trumpuoju terminu toks modelis atrodo pranašesnis, todėl nenuostabu, kad ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, ir D.Trumpas gerbia V.Putiną.
„Bet tokia galia yra priklausoma nuo laikino kitų silpnumo, be to, ji ypač daug kainuoja. Kariniai nuotykiai ir ekonominė krizė baigia iššluoti Rusijos rezervų fondą – o juk ekonominių reformų horizonte nematyti.
Net tariami draugai – Marine Le Pen ir D.Trumpas – pirmiausia rūpinsis savo šalių interesais. Jei jie užsimerks prieš sankcijas ar skerdynes Sirijoje, tai tik dėl naudos savo šalims.
Tai geriausia, ko Kremlius gali tikėtis – naujos kartos Vakarų lyderių, kuriems nerūpės, kaip Rusija tvarkosi šalies viduje, kuriems nerūpės „tolimos šalys ir „žmonės, apie kuriuos nieko nežinome“. Bet kai tik V.Putinas mes iššūkį tiesioginiams jų interesams, jis suvoks, kad autoritariški populistai gali būti pavojingesni priešai nei liberalai“, – teigia M.Galeotti.
