Indijoje kilusi COVID-19 banga – viena didžiausių pasaulyje nuo pat pandemijos pradžios praėjusiais metais. Šalyje jau viršyti ligoninių ir krematoriumų pajėgumai, nors Indija yra tarp didžiausių skiepų gamintojų pasaulyje.
Trūksta vaistų, deguonies, žmonės miršta tiesiog gatvėse prie gydymo įstaigų – viduje vietų tiesiog nėra.
Dėl užsikrėtimų skaičiaus augimo iš dalies kaltinama naujo viruso atmaina ir valdžios sprendimai leisti vykti masiniams politiniams bei religiniams renginiams. Nebuvo uždraustos ir kriketo varžybos.
Ketvirtadienį užregistruotos 3645 mirtys nuo koronaviruso – tai naujas Indijos, kur COVID-19 pasiglemžė daugiau nei 200 tūkst. žmonių gyvybių, rekordas. Daug Vakarų šalių jau pranešė apie konkrečią pagalbą šiai valstybei.
Įtraukta į darbotvarkę
„Galimybės dėl Lietuvos humanitarinės pagalbos teikimo Indijai yra darbotvarkėje“, – 15min informavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Daugiau detalių ministerija nepateikė.
Ministerija patvirtino, kad už skirtas lėšas humanitarinei pagalbai perkant įrangą ar priemones yra vykdomos viešųjų pirkimų procedūros. Šios, žinia, užtrunka.
Lietuva šiomis dienomis kaip tik pati sulaukė dovanų, praversiančių kovoje su koronavirusu – JAV perdavė daugiau nei 1 tūkst. deguonies koncentraciją kraujyje matuojančių prietaisų – pulsoksimetrų.
Be to, ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuva iš Europos Komisijos gavo 280 tūkst. greitųjų antigeno testų COVID-19 nustatymui.
Per pandemijos laikotarpį Lietuva yra suteikusi humanitarinės pagalbos Ukrainai, Armėnijai, Moldovai, Sakartvelui, Baltarusijai, Jemenui, Uzbekistanui, Pietų Afrikos Respublikai, Italijai, Ispanijai, Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijai.
Vilnius teikė humanitarinės pagalbos įnašus tarptautinėms organizacijoms – Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai, Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose.
Pernai liepą Užsienio reikalų ministerija skelbė ir apie pagalbą JAV – ten į Pensilvanijos valstiją iškeliavo siunta su medicinos apsaugos priemonėmis. Vyriausybė tada humanitarinei pagalbai JAV iš savo rezervo skyrė 100 tūkst. eurų.
Pasaulis skuba padėti
Kadangi virusas gali lengvai kirsti sienas ir iš Indijos vėl išplisti po pasaulį, tokios šalys kaip JAV, Australija, Jungtinė Karalystė, Italija, Izraelis ir kitos jau paskelbė apie naujus griežtus reikalavimus atvykėliams iš šios valstybės arba laikinai uždraudė skrydžius iš Indijos.
Vis dėlto tokį užsidarymą bandoma kompensuoti pagalba kenčiantiems indams – amerikiečiai, britai, netgi čekai jau pranešė apie humanitarines siuntas į Indiją.
JAV trečiadienį paskelbė, kad siunčia Indijai daugiau nei 100 mln. dolerių vertės (82,8 mln. eurų) pagalbą, įskaitant beveik milijoną greitųjų testų, 100 tūkst. respiratorių medikams, deguonies balionų.
Pranešime taip pat teigiama, kad Indija iš Amerikos sulauks medžiagų daugiau nei 20 mln. vakcinos nuo COVID-19 dozių pagaminti. Delyje svarstoma, kad Indija galėtų gaminti „AstraZeneca“ vakcinos, kuri JAV nėra patvirtinta, versiją „Covishield“.
„Taip, kaip Indija siuntė Jungtinėms Valstijoms pagalbą, kai mūsų ligoninės pandemijos pradžioje buvo perpildytos, taip ir mes esame pasiryžę padėti Indijai“, – sekmadienį teigė JAV prezidentas Joe Bidenas.
Koronaviruso siaubiamai Indijai net Čekija, kur užsikrėtimų per capita daugiausia visoje ES, perduos 500 deguonies talpyklų.
Apie siunčiamą pagalbą Indijai sekmadienį pranešė ir Jungtinė Karalystė, taip pat Vokietija, Prancūzija. Europos Komisija aktyvavo ES civilinės saugos mechanizmą ir į Indiją siunčia deguonies įrangos bei medikamentų.
Koronaviruso siaubiamai Indijai ir Čekija, kur užsikrėtimų per capita daugiausia visoje ES, perduos 500 deguonies talpyklų. Apie tai susitikęs su Indijos ambasadoriumi Prahoje pranešė premjeras Andrejus Babišas.
Lietuvių Indijoje šiuo metu nedaug
Lietuvos ambasadorius Indijoje Julius Pranevičius 15min teigė, kad padėtis Indijoje tikrai labai bloga, tai liudija ne didžiulė įtampa sveikatos apsaugos sistemoje.
„Indijos diplomatai atvirai pasakoja, kad kai kurių dalykų šiandien šaliai labai trūksta ir kad sveikatos apsaugos sistema nepajėgia susitvarkyti su ženkliai išaugusiais skaičiais“, – tvirtino diplomatas, kartu su kolegomis šiuo metu dirbantis nuotoliniu būdu.
Praėjusiais metais, prasidėjus pandemijai, anot J.Pranevičiaus, Indijoje keliavo ar atostogavo apie 300 lietuvių. Dalis jų buvo įstrigę šalyje ir tik per didelius vargus sugebėjo grįžti namo.
„Tada dalis lietuvių gyveno ašramuose (hinduizmo šventovėse, – red.), jogos mokyklose. Bet nuo praėjusių metų Indija jau nebeįsileidžia turistų, o tai reiškia, kad atvykti gali tik turintys nuolatinį leidimą gyventi arba čia dirbantys.
O pastoviai Indijoje gyvenančių lietuvių daug nėra – skaičiuojame apie 30. Jie išsibarstę po visą šalį. Vieni gyvena šeimose, kiti atvykę dirbti pastovų darbą.
Žinau bent tris šeimas, kurios išvyko atgal į Lietuvą, o Indijoje liko tik dirbantieji“, – pasakojo ambasadorius.
Valdžia pražiopsojo ar norėjo pražiopsoti?
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų direktorė bei Pietų Azijos studijų docentė Kristina Garalytė 15min sakė, kad iki šio pandemijos bangos antplūdžio Indijoje kelis mėnesius vyravo „pakankamai laisvas ir nerūpestingas gyvenimas“.
„Buvo toks klaidinantis normalumo jausmas. Vyriausybė aiškino, kad pavyko suvaldyti virusą, kad viskas gerai, o ir tarp paprastų žmonių sklido jausmas, jog indai tarsi ir tapo atsparūs ligai.
Žmonės planavo tūkstantines vestuves, vyko didžiuliai žemdirbių protestai. Kitaip tariant, vyko beveik normalus gyvenimas, tačiau dabar matome, kad situacijos suvokimas buvo visiškai klaidinantis“, – kalbėjo K.Garalytė.
Indijos valdžios elgesį ekspertė vadina esminiu krizės pagilėjimo faktoriumi – vyriausybė netgi skatino dalyvauti masinėse religinėse šventėse, nes valdančiajai nacionalistinei partijai „Bharatiya Janata“ (BNP) reikia mobilizuoti hinduistų balsus.
„Indijoje religija dažnai naudojama politikai. Dar vienas svarbus aspektas – regioniniai rinkimai, vykę kovo ir balandžio mėnesiais. Rinkimų metu rengiami didžiuli politiniai mitingai, kurių šiemet buvo labai daug – vertinant dabartinius įvykius tikrai baisu žiūrėti į tas milžiniškas minias“, – pasakojo K.Garalytė.
K.Garalytė: iš tviterio šalinami valdžiai kritiški komentarai, žmonės tiesiog bijo atvirai išsakyti kritiką, nes gali būti apkaltinti antivalstybine veikla ir pasodinti į kalėjimą.
Negana to, regioniniai rinkimai šiemet vyko daugiausia valstijose, kurios iki šiol buvo valdomos ne BJP, o kitų partijų. Anot K.Garalytės, „BJP šiemet dėjo daug pastangų užsitikrinti valdžią ten, kur jos neturėjo“.
Dabar padėtis tragiška. Trūkinėja net gerai išvystyta sveikatos apsaugos sistema, nors Indija save išdidžiai vadina „pasaulio vaistine“, nuo koronaviruso paskiepyta vos apie 2 proc. gyventojų.
„Labai keista, kaip šalis, kurioje medicina ir moksliniai tyrimai yra labai stiprūs, negalėjo numatyti virusologinių tendencijų ir dabartinės bangos. Klausimas, ar skaičiavimų nebuvo, ar valdžiai buvo parankiau jų neviešinti“, – svarstė K.Garalytė.
Pasak jos, BJP pasižymi polinkiu cenzūruoti žiniasklaidą ir apskritai bet kokią kritiką: „Iš tviterio šalinami valdžiai kritiški komentarai, žmonės tiesiog bijo atvirai išsakyti kritiką, nes gali būti apkaltinti antivalstybine veikla ir pasodinti į kalėjimą. Cenzūravimo tendencija Indijoje tik įgauna pagreitį.“
Būdų padėti netrūksta
Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedros lektorius, dr. Linas Didvalis 15min tvirtino manantis, kad Lietuva tikrai turėtų siųsti pagalbą Indijai.
„Lietuva yra viena labiausiai išsivysčiusių valstybių pasaulio mastu, turime jau tai pripažinti ir prisiimti savo vaidmenį, nes esame įvairiausių organizacijų, dirbančių su humanitarine pagalba, nariai.
Mūsų šalis turi elgtis solidariai ir padėti krizėje atsidūrusioms valstybėms“, – kalbėjo L.Didvalis, kurio teigimu, valstybės tokiais atvejais turi pasirinkti, kaip padėti, o keliai esą yra du.
„Galima padėti tiesiogiai, dvišaliu pagrindu – kalbėtis su Indija ir priimti sprendimą jai persiųsti ar siuntą, ar tam tikrą piniginę paramą. Tai labiau techniniai klausimai“, – teigė ekspertas.
Tiesa, mažesnės valstybės paprastai esą vengia tartis dėl tiesioginės pagalbos teikimo, nes dažnai iškyla įvairių logistinių kliūčių dėl to, kaip formuoti siuntą, kaip ją nuvežti, kaip subalansuoti kaštus.
L.Didvalis: Lietuva yra viena labiausiai išsivysčiusių valstybių pasaulio mastu, turime jau tai pripažinti ir prisiimti savo vaidmenį.
„Paprastai dvišaliu pagrindu pagalbą teikia didžiosios valstybės kaip JAV ar Jungtinė Karalystė. Tokios šalys kaip Lietuva dažniausiai stengiasi prisidėti prie daugiašalių iniciatyvų – visų pirma kalbėčiau apie ES civilinės saugos mechanizmą.
Jis skirtas reagavimui į humanitarines krizes pasaulyje. ES surenka pagalbą iš atskirų šalių narių ir užsiima visa logistika, pervežimais.
Mažoms valstybėms iškart palengvėja procesas – jos tik atiduoda dovanojamas priemones ar įrangą, o Bendrija jau pasirūpina, kad viskas patektų ten, kur reikia. Tas mechanizmas yra gana lankstus, nes nereikia laukti, kol susidaro didesnis pagalbos srautas“, – teigė L.Didvalis.
Jis užsiminė, kad galima veikti ir per įvairias Jungtinių Tautų organizacijas – pavyzdžiui, JT centrinį greitojo reagavimo į ekstremalias situacijas fondą, kuriam galima tiesiog skirti lėšų iš vyriausybės rezervo.