Precedento neturinčią šio laivo iškėlimo operaciją planuojama baigti po tik po kelių mėnesių, o įgulos nariams ir kruizo organizatoriams iškelta byla tikriausiai nebus baigta nagrinėti artimiausiu laiku.
Pernai sausio 13-osios vakarą įvykusi „Costa Concordia“ katastrofa bus paminėta sekmadienį keliose ceremonijose Džilijo saloje, prie kurios 4 229 žmonės iš 70 šalių plukdęs laivas užplaukė ant rifo ir pusiau nugrimzdo, nuvirtęs ant šono.
Laivo savininkai – bendrovė „Costa Crociere“, valdanti didžiausią Europoje kruizinių laivų flotilę – taip pat organizuoja pamaldas visų savo laivų koplytėlėse, o jų vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo.
„Costa Concordia“ įgula taip pat buvo daugiatautė, todėl gedulingos atminimo pamaldos vyks Limoje ir Maniloje, pagal musulmonų papročius bus meldžiamasi Balyje ir Džakartoje, hinduistai gedės Goa ir Mumbajuje, o budistų ceremonija bus surengta Šanchajuje.
Pačios Džilijo salos gyventojai siekia ne vien paminėti nelaimę, sukrėtusią nedidelę vietos bendruomenę, bet ir atsikratyti dukart už „Titaniką“ didesnio laivo iš savo pakrantės ir grįžti prie įprasto gyvenimo.
„Šio metinės mus sugrąžina prie tų tragiškų akimirkų, ir jaučiame tas pačias emocijas, tą patį liūdesį... Tiesiog norime susigrąžinti ramybę“, – Džilijo meras Sergio Ortelli sakė duodamas interviu naujienų agentūrai AFP.
Tarp žuvusių keleivių, išplaukusių į kruizą po Viduržemio jūrą prabangiu laineriu, 12 buvo iš Vokietijos, septyni – iš Italijos, šeši – iš Prancūzijos, po du iš Peru ir JAV, po vieną iš Vengrijos, Indijos ir Ispanijos.
Tyrime dėl nužudymo minimi dešimt įtariamųjų, tarp jų F.Schettino, bulvarinių dienraščių pramintas „Kapitonu Bailiu“, nes jis ilgiau nei valandą delsė evakuoti žmones iš skęstančio laivo, o vėliau paliko lainerį, kai jame dar buvo įstrigusių žmonių.
„Ištisus metus buvau kankinamas dėl to, kad nutiko sausio 13-osios vakarą. Buvau vaizduojamas blogesniu nei (Osama) bin Ladenas“, – F.Schettino sakė anksčiau šią savaitę, duodamas interviu dienraščiui „La Stampa“ ir turėdamas omenyje tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ velionį lyderį.
Trys „Costa Crociere“ vadovai taip pat atsidūrė tyrėjų taikiklyje, o šią katastrofą išgyvenusių žmonių organizacijos kelia ieškinius bendrovei tarptautinėje byloje, kuri, kaip tikimasi, padės priimti įstatymus, padidinsiančius kruizinių reisų saugumą visame pasaulyje.
Kapitono nurodymu „Costa Concordia“ mėgino atlikti „saliutą“ salai, praplaukdamas dideliu greičiu netoli krantą, tačiau atsitrenkė į grupę povandeninių uolų, žinomų kaip „Le Skolė“. Galiausiai laivas smarkiai pasviro ir atsirėmė į uolėtą priekrantės dugną.
Kai galiausiai buvo liepta palikti laivą, evakuacija buvo chaotiška, nes laivas gulėjo pakrypęs beveik 90 laipsnių kampu, o buvusios sienos virto lubomis ir grindimis.
Šimtai žmonių, negalėjusių įsėsti į gelbėjimo valtis, šoko į šaltą jūros vandenį tamsoje, nuslydo nuo laivo korpuso arba buvo nublokšti sraigtasparnio sukelto oro srauto.
Laivas iki šiol guli priekrantėje ir yra gerai matomas iš Džilijo uosto. Operaciją, per kurią aprūdijusį korpusą planuojama pakelti nuo jūros dugno ir nutempti į uostą, kur jis būtų supjaustytas, teko ne kartą sustabdyti dėl techninių kliūčių.
Atminimo ceremonijos Džilijo saloje prasidės sekmadienį 9 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku, kai darbininkai pakels uolą, į kurią laivas atsitrenkė ir nuvilko dugnu. Šis akmuo bus pastatytas netoli tos vietos, kur stovėjo anksčiau, simbolizuojant grįžimą prie įprasto gyvenimo.
Vėliau bus aukojamos mišios bažnyčioje, tapusioje laikinu prieglobsčiu permirkusiems žmonėms pirmosiomis valandomis po tragedijos.
Taip pat bus įteikti apdovanojimai gelbėtojams, iš pradžių kelias savaites ieškojusių likusių gyvų žmonių, tokių kaip viena jaunavedžių pora iš Pietų Korėjos, ištraukta iš laivo gilumos, o vėliau pradėjusių niūrias žuvusiųjų paieškas užlietuose skyriuose.
Apie 1 500 gyventojų turinčiame miestelyje žvejybos laivai įjungs sirenas tiksliai tuo metu, kai „Costa Concordia“ rėžėsi į uolas.
Tačiau kai kurie, išgyvenę tą tragediją, šių įvykių niekada neužmirš.
„Praėjo 12 mėnesių, per kuriuos kiekvieną rytą nubusdavau tikėdamasi sulaukti skambučio“, – moters, kuri yra viena iš dviejų dingusių žmonių, kurių žūtis iki šiol nėra oficialiai patvirtinta, vyras Elio Vincenzi (Elijus Vinčencis) sakė „La Stampa“.
„Man reikia kapo, kurį apverkčiau“, – pridūrė jis.
