Ataskaita dar kartą patvirtina tendenciją, kuri užfiksuota įvairiose kitose ataskaitose, parengtose valstybių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų pastaraisiais metais – religijos laisvės būklė pasaulyje prastėja.
JAV Tarptautinės religijos laisvės komisijos įžanginis žodis pradedamas tokiu apibendrinimu: „Tarptautinės religijos laisvės būklė blogėja tiek pažeidimų gyliu, tiek plotu. Sunkūs pažeidimai pasidarė tokie bauginantys – genocidiniai bandymai, nekaltųjų skerdynės, visiškas kulto vietų sunaikinimas – kad mažiau šokiruojantys pažeidimai lieka nepastebėti ar nepakankamai įvertinti.“
Nuo 1995 metų nežinoma apie Genduną Choekyi Nyima, tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos įpėdinio likimą. Jis buvo pagrobtas kinų jėgos struktūrų.
Ataskaitoje primenama, kad prieš metus JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pasisakė apie tai, kad „Islamo valstybė“ Irake ir Sirijoje vykdo genocidą, pirmą kartą nuo 2004 metų, kai buvo prabilta apie įvykius Sudane.
Ataskaitoje religijos laisvės pažeidėjai priskiriami kelioms kategorijoms. Didžiausi pažeidėjai priklauso šalims, keliančioms ypatingą susirūpinimą. Kai kurios šalys šiai kategorijai priskiriamos jau keliolika ir daugiau metų, deja, neatrodo, kad iš jos iškristų artimiausiu laiku.
Ypatingą susirūpinimą kelia Mianmaras, Kinija, Eritrėja, Iranas, Šiaurės Korėja, Saudo Arabija, Sudanas. 2006 metais iš šio sąrašo išbrauktas Vietnamas, tačiau prisidėjo Uzbekistanas, 2014 metais – Turkmėnistanas, o prieš keletą mėnesių įtrauktas ir Tadžikistanas.
Susirūpinimą kelia tai, kad religijos laisvė šiam sąrašui priklausančiose valstybėse yra pažeidinėjama sistemiškai, nuolatos ir sunkiai.
Antrajai kategorijai priklauso šalys, kuriose religijos laisvė pažeidinėjama bent pagal vieną iš šių trijų kriterijų. Šiame sąraše atrasime Afganistaną, Azerbaidžianą, Bahreiną, Kubą, Egiptą, Indiją, Indoneziją, Iraką, Kazachstaną, Laosą, Malaiziją ir Turkiją. Žinoma, kiekviena šalis turi savo kontekstą. Pavyzdžiui, jei Bahreine religijos laisvė blogėja, tai Egipte ji gerėja, nors abi šios valstybės yra tame pačiame sąraše.
Tarp svarbių ataskaitos naujovių, palyginus su praėjusiais metais, yra tai, kad jos rengėjai siūlo valstybių sąrašus papildyti nevalstybinių darinių sąrašu. Šis pasiūlymas atspindi situaciją, jog pasaulyje yra regionų, kuriuos kontroliuoja ne valstybės, bet nevalstybiniai dariniai, kaip kad jau minėta ISIS, taip pat Talibanas Afganistane ar „Al-Shabaab“ Somalyje.
Ataskaitos rengėjai taip pat siūlo išplėsti ypatingą susirūpinimą keliančių valstybių sąrašą, įtraukiant dar šešias: Centrinės Afrikos Respubliką, Nigeriją, Pakistaną, Vietnamą, Siriją ir Rusiją. Pastaroji nurodoma dėl neseno teisėsaugos sprendimo, kuriuo ketinama visiškai uždrausti Jehovos liudytojus, dėl elgesio okupuotose Ukrainos teritorijose, dėl asmenų dingimo ir egzekucijų šiaurės Kaukaze, dėl prisidengimo antiekstremizmu, uždraudžiant įvairių tekstų ar knygų laikymą bei skleidimą, iš tiesų nesusijusių su ekstremizmu.
Dar pirmuosiuose ataskaitos puslapiuose buvo priminta, kad religijos laisvė, pamatinė asmens teisė, apima ne vieną aspektą. Nėra religijos laisvės be kulto, be asociacijos, be išraiškos ir nuomonės, be susirinkimo laisvių, kaip ir be apsaugos nuo savavališkų areštų ar sulaikymų, nuo kišimosi į namus ir šeimą, nuo nelygybės prieš įstatymą. Galima būtų tęsti.
Ataskaitos pabaigoje atrasime sąrašą žymesnių asmenų, įkalintų dėl savo religinių pažiūrų.
2017 metų gegužės mėnesį sukaks dešimt metų nuo Eritrėjos ortodoksų Bažnyčios patriarcho Abune Antonios įkalinimo. Jis viešai pareiškė, kad politiniai kaliniai turi būti paleisti ir atsisakė ekskomunikuoti tikinčiuosius, kurie protestavo prieš režimą.
Birželį penktus įkalinimo metus užbaigs Saudo Arabijos tinklaraštininkas Raifas Badawi. Jam liks dar penki. Jam skirta 1000 rykščių ir ketvirčio milijono dolerių bauda. Jo nusikaltimas – islamiškų vertybių pamynimas, rašant savo mintis interneto portale.
Balandžio 28 d. šeštus įkalinimo metus užbaigs vietnamietis Nguyenas Congas Chinhas, evangelikų pastorius, žmogaus teisių aktyvistas. Jam skirta kalėti iki 2022 metų.
Nuo 1995 metų nežinoma apie Genduną Choekyi Nyima, tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos įpėdinio, likimą. Jis buvo pagrobtas kinų jėgos struktūrų.
Kinijoje iki gyvos galvos įkalinta 1978 metais gimusi Gulmira Imin, musulmonė uigurė. Už tariamą ekstremizmą Rusijoje kali Bagiras Kazikhanovas, už veiklą bahajų bendruomenėje Irane įkalinta Fariba Kamalabadi kalėjime praleido jau devynerius metus, liko dar vienuolika. Jei nebus pateikta kitų kaltinimų, greičiausiai rugsėjo mėnesį Irane bus išlaisvinta Maryam Naghash Zargaran, kurios nusikaltimas buvo atsivertimas į krikščionybę iš islamo.
