„Šis derybų ratas buvo ilgas ir naudingas. Šalys nutarė pasikonsultuoti su savo vadovybėmis dėl tolesnių žingsnių“, – sakoma Z.Mujahido pranešime.
Katare nuo praeitų metų vedamos talibų ir JAV pareigūnų derybos skatina viltis, kad bus pasiektas susitarimas, leisiantis Vašingtonui išvesti savo pajėgas iš Afganistano mainais į Talibano įsipareigojimus nebeleisti šioje šalyje veikti kovotojų stovykloms, kuriose būtų rengiami teroristai, rengiantys atakas užsienyje.
Numatoma, kad į susitarimą bus įtrauktas įpareigojimas Talibanui surengti derybas su JAV remiama Afganistano vyriausybe, bet kovotojai neturės įsipareigoti nutraukti kovinių veiksmų prieš Kabulo vyriausybės pajėgas.
Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani sekmadienį pareiškė, kad jo šalis savo ateitį spręs savarankiškai, be pašalinio kišimosi.
A.Ghani ir jo vyriausybė derybose Dohoje nedalyvauja, nes Talibanas jų nepripažįsta ir laiko JAV marionetėmis.
Šiuo metu talibai kontroliuoja maždaug pusę Afganistano teritorijos, o jų pozicijos yra stipriausios nuo 2001 metų, kai per JAV vadovautą invaziją buvo nuversta tarptautinio teroristų tinklo „al Qaida“ lyderiui Osamai bin Ladenui prieglobstį suteikusi šio judėjimo vyriausybė.
Vašingtono taikos pasiuntinys Zalmay Khalilzadas sakė, jog viliasi iki rugsėjo 1-osios sudaryti galutinį susitarimą, kuris atvertų kelią JAV ir NATO karių išvedimui. Šiuo metu Afganistane yra kiek daugiau nei 20 tūkst. JAV bei NATO karių. Amerikiečių kontingentą sudaro apie 14 tūkst. karių.
JAV ir NATO oficialiai baigė savo kovinę misiją 2014-aisiais, tačiau Amerikos bei jos sąjungininkų kariai toliau apmoko Afganistano karius ir padeda kurti šalies armiją. Be to, JAV pajėgos talkina šalies kariams vykdant antskrydžius bei reidus prieš Talibaną ir džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ padalinį Afganistane.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dažnai reiškia nepasitenkinimą, kad amerikiečių kontingentas tebėra Afganistane, ir nekantrauja greičiau grąžinti karius namo.
