Laukiamajame kaliniai sugrupuoti po keturis. Jiems įsakyta stovėti veidu į betoninę sieną, rankos surištos už nugaros.
Daugiau nei tūkstantis buvusių IS kovotojų savanoriškai atvyko į kurdams priklausantį tardymo centrą Šiaurės Irake. Čia džihadistai bando įtikinti pareigūnus, kad prisijungti prie „Islamo valstybės“ buvo vienintelis jiems likęs pasirinkimo variantas.
Žiaurumu pagarsėjusiai ekstremistų grupuotei, kurios kovotojai verčiau renkasi savižudybę nei pasidavimą, Chavidžos atsiėmimas buvo lūžio taškas. Pastaruoju metu IS Irake ir Sirijoje patyrė vieną žeminantį pralaimėjimą po kito.
Kova už antrą didžiausią Irako miestą Mosulą truko devynis mėnesius, tuomet pasidavė palyginti mažai IS kovotojų. Tal Afaras buvo atsiimtas kur kas greičiau – per 11 dienų. Iškart po pralaimėjimo pasidavė apie 500 džihadistų.
Irako pajėgos „Islamo valstybę“ iš Chavidžos išvarė per 15 dienų. Anot irakiečių, džihadistai smarkiai kovėsi tik tris dienas – po to dauguma IS kovotojų su šeimos nariais pabėgo.
Į kurdų tardymo centrą prisistatę džihadistai atrodo kur kas mažiau drąsūs nei grupuotės skleidžiamoje propagandoje.
Iš jų buvo atimti batai, kišenės – ištuštintos, diržai – nujuosti. Kai jie stovi nusisukę į sieną, jų dišdašus (tradicinius, beveik žemę siekiančius rūbus – red.) nusėjusios dėmės sufleruoja, kad kai kurie kovotojai nebuvo tualete jau keletą dienų.
IS – geriausia alternatyva?
Vienas į nedidelį tardymo kambarį atvestas vyras skleidė tokį blogą kvapą, kad sėdėjusieji viduje buvo tiesiog priblokšti. Atsistojęs tarpduryje jis atrodė daug didesnis, nei iš tikrųjų yra, todėl tardytojas atsisegė prie juosmens prigludusį ginklo dėklą ir ant jo uždėjo dešinę ranką.
Visi kiti kambaryje buvę asmenys atrodė išsigandę, nors atvesto vyro rankos buvo surištos už nugaros. Jo juodi, pečius siekiantys plaukai buvo susivėlę, o smakrą dengė tamsūs plaukeliai.
„Kur tavo barzda?“ – paklausė tardytojas. IS taisyklės reikalauja, kad visi vyrai užsiaugintų ilgas barzdas.
„Man tik 21 metai, kol kas negaliu jos užsiauginti“, – akivaizdžiai susigėdęs atsakė pasidavęs IS kovotojas.
Daugelis kovotojų tikino grupuotėje buvę tik virėjais ar sekretoriais. Kiti tikino, kad IS priklausė tik mėnesį ar du. Vis dėlto tardytojai mano, kad jiems buvo liepta taip sakyti.
Kurdų tardytojai leido žurnalistui pakalbinti tuziną pasidavusių kovotojų, atvykusių į kurdų žvalgybos tarnybos būstinę Dibiso mieste netoli Chavidžos. Tiesa, kurdų pareigūnai kontroliavo visus interviu.
Daugelis kovotojų tikino grupuotėje buvę tik virėjais ar sekretoriais. Kiti tikino, kad IS priklausė tik mėnesį ar du. Vis dėlto tardytojai mano, kad jiems buvo liepta taip sakyti.
Kovotojų kalboje nebeliko paniekos pasaulio nuomonei, kuri buvo demonstruojama viename žiauriame vaizdo įraše po kito. Dauguma jų buvo nufilmuoti Chavidžoje, juose užfiksuotos žiaurios žudynės, ypač – kurdų kalinių. Tai pastaruosius trejus metus IS valdomame mieste buvo tapę norma.
Vis dėlto dauguma pasidavusių kalinių sakė niekada nematę, kaip nukertamos galvos, ir apie tai apskritai nė negirdėję.
Iš pradžių bebarzdis kovotojas atrodė išskirtinis, kadangi drąsiai pripažino, jog grupuotės gretose kartu su šeimos nariais kovojo jau dvejus metus. Jis kone spjaute išspjovė savo vardą – „Maythamas Muhammedas Moheminas“.
Nors buvusio kovotojo rankos buvo surištos už nugaros, trys tame kambaryje buvę kurdų pareigūnai ginklus laikė šalia savęs – jei kalinys bandytų juos pagriebti.
Atsakinėdamas į klausimus, jis vis labiau nervinosi. Vyras tikino, kad yra kilęs iš Chavidžos, o prie IS prisijungė tikėdamas grupuotės tikslais. Be to, 100 dolerių (85 eurų) siekiantis mėnesinis atlyginimas buvo geriausia, ką jis tuo metu galėjo gauti.
Ateitis – niūri
Ketvirtadienį ryte pasidavę Chavidžoje, jis ir aštuoni kompanionai – septyni irakiečiai ir egiptietis, po pietų atvyko į Dibisą.
Kai maždaug prieš dvi savaites prasidėjo intensyvus Irako pajėgų puolimas, jie didžiąją laiko dalį praleido besislėpdami apkasuose – stengėsi išvengti nepailstamo JAV bombardavimo ir pranašumą įgaunančių Irako pajėgų ginklų. Džihadistai keletą dienų praleido be maisto ir galimybės naudotis tualetu bei dušu.
Galiausiai Chavidžos gubernatorius įsakė kovotojams pasiduoti kurdų pajėgoms, vadinamoms peshmerga. Jis patarė bėgti nuo Irako armijos ir jų šiitų dalinių „Hashed al-Shaabi“, pagarsėjusių ne tik IS kovotojų, bet ir visų jų šeimų narių žudymu.
M.M.Moheminas: „Gubernatorius mums pasakė: „Kiekvienas išspręskite savo problemą, raskite savo problemos sprendimo būdą. Eikite pas peshmergą, ne pas „Hashed“.“
„Gubernatorius mums pasakė: „Kiekvienas išspręskite savo problemą, raskite savo problemos sprendimo būdą“, – pasakojo M.M.Moheminas. – Eikite pas peshmergą, ne pas „Hashed“.“
M.M.Moheminas neigė kada nors ėjęs stebėti, kaip nukertamos galvos. Vis dėlto vėliau prisipažino vieną kartą tai daręs – neva jam buvo įsakyta.
„Buvau išsigandęs. Niekada gyvenime nemačiau nieko panašaus“, – teigė buvęs IS kovotojas.
Jo ateities perspektyvos – niūrios. Besilaukianti kovotojo žmona į Dibisą pabėgo savaite anksčiau nei jis, tačiau nepanašu, kad M.M.Moheminas greitu metu pamatys ją ar savo pirmagimį.
Jo vyresnysis brolis buvo nužudytas kovos metu. O džihadisto tėvas ir jaunesnysis brolis – vienas per senas, o kitas dar per jaunas prisiekti „Islamo valstybei“ – pradingo.
Tardytojas leitenantas Pisthiwanas Salahi teigė, kad, informatorių duomenimis, M.M.Moheminas buvo ne tik IS karys, bet ir elitinio savižudžių būrio „Siekiantieji kankinystės“ narys. Jei kurdų teisme tokie kaltinimai būtų įrodyti, M.M.Moheminui grėstų ilga bausmė. O įrodžius, kad jis susijęs su žmogžudystėmis, greičiausiai vyrui už grotų tektų praleisti visą gyvenimą.
M.M.Moheminas: „Buvau eilinis karys. Niekada nesu nužudęs civilio. Net nebuvau fronto linijoje.“
Tačiau pats M.M.Moheminas tokius kaltinimus neigia.
„Buvau eilinis karys. Niekada nesu nužudęs civilio. Net nebuvau fronto linijoje“, – pasakojo buvęs IS kovotojas.
Kai leitenantas iš jo pasišaipė, M.M.Moheminas pridūrė: „Na, du kartus buvau fronto linijoje, tačiau tik vienai dienai ir ne prieš kurdus.“
Tardytojui nenustojus šaipytis, jis atskleidė daugiau detalių. „Na, vieną kartą prieš kurdus, tačiau šaudžiau iš toli, nė vieno nemačiau“, – prisipažino M.M.Moheminas.
Kurdai – humaniškesni?
Kurdų pareigūnus apstulbino pasidavusių džihadistų skaičius. Kai kurie kovotojai tikino, jog lyderiai įsakė pasiduoti kurdams todėl, kad jie IS narius įkalina, tačiau jų nenužudo.
Vis dėlto kurdų tardytojams Dibise vadovaujantis kapitonas Ali Muhammedas Syanas teigė, kad kovotojai patys nežinojo, kodėl lyderiai jiems liepė atsitraukti. „Galbūt tai kažkoks susitarimas, – sakė jis. – Galbūt tai tiesiog bloga nuotaika, aš nežinau.“
Siekdami identifikuoti kovotojus, kurdų žvalgybos pareigūnai peržiūrėjo daugybę vaizdo įrašų iš Chavidžos. Juose užfiksuoti oranžiniais kombinezonais aprengti peshmergos kaliniai. Jie, uždaryti į narvus, vežami į miestą, kad būtų viešai užmėtyti akmenimis, tuomet padegti ar jiems būtų nukertamos galvos. Tokiuose „renginiuose“ dalyvaudavo tūkstantinės minios.
Vienas po kito pasidavę IS kovotojai kviečiami atsakyti į tardytojų klausimus. Kiekvienas jų pasakoja maždaug tokią pat istoriją.
„Prisiekiau IS 2015-ųjų sausį, o pasitraukiau kovą, – sakė 31 metų amžiaus Raadas Abdullah Ahmadas. – Po to mano šeima manęs atsižadėjo. Įsivaizduokite, ką reiškia neturėti šeimos. Palikau IS, nes man nepatiko, ką jie darė žmonėms.“
R.A.Ahmadas: „Prisiekiau IS 2015-ųjų sausį, o pasitraukiau kovą. Po to mano šeima manęs atsižadėjo. Įsivaizduokite, ką reiškia neturėti šeimos. Palikau IS, nes man nepatiko, ką jie darė žmonėms.“
21 metų amžiaus Husseinas Jamalas sakė prisiekęs ištikimybę IS 2014-aisiais, tačiau grupuotę paliko vos po 45 dienų.
„Tada paklausk, kodėl neišėjo anksčiau“, – paragino tardytojas.
„Bijojau“, – atsakė H.Jamalas.
„Paklausk, kodėl jie pabėgo čia“, – pasiūlė kitas tardytojas.
Abu vyrai sakė buvę tikri, kad „Hashed al-Shaabi“ daliniai juos nužudys, o kurdai – ne.
„Kodėl ne?“ – paklausė žurnalistas.
„Jie yra labiau civilizuoti nei mes, – atsakė R.A.Ahmadas. – Jie žino, kas yra geras, o kas – blogas.“
M.M.Moheminas po valandą besitęsusio pokalbio atrodė mažesnis nei prieš tai. Paklaustas, ar tikisi dar kartą pamatyti žmoną ir naujagimį, jis atsakė nežinąs ir pažiūrėjo į grindis.
Leitenantas nė sekundei nenuleido nuo jo akių. „Jie tiesiog planuoja eiti į pogrindį ir sudaryti vėliau smogsiančią kuopelę“, – sakė jis.
M.M.Moheminas papurtė galvą. „Tai – šios valstybės pabaiga, – pasakė jis. Vyras prisišlapino į kelnes, taip dar labiau sustiprindamas nemalonų kvapą, tačiau neprašė galimybės pasinaudoti tualetu. – Tikiu, kad jei gubernatoriai įsakė pasiduoti, vadinasi, tai tikrai pabaiga.“ Tuomet buvęs kovotojas prisiekė Dievu, kad sako tiesą.
