„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Pašiepė diplomatę, bet sukūrė naują melagieną: kada iš tiesų Ukrainoje degė knygos?

Kas, kur, kada ir kodėl degino knygas apie Ukrainos istoriją? Tokią mįslę užminė socialiniuose tinkluose liepsnojančių knygų nuotraukas ėmę platinti politikos ir diplomatijos pasaulyje žinomi žmonės bei jų įrašų komentatoriai. Mat vieni tvirtino, kad tai esąs Rusijos karių darbas, kiti – kad iš tiesų užfiksuotas prieš keletą metų vykęs performansas ar dar senesnė protesto akcija. Kuri versija tiksliausia?
Socialinių tinklų vartotojai susipainiojo, bandydami paneigti vienas kito įrašus apie deginamas knygas
Socialinių tinklų vartotojai susipainiojo, bandydami paneigti vienas kito įrašus apie deginamas knygas / Ekrano nuotr. iš „Twitter“

Pasipiktino ambasadorė

Audrą internete dėl naikinamų knygų sukėlė keli žinomi žmonės. Jie pasidalijo ta pačia fotografija, kurioje matyti ant grindinio sumestos ir padegtos knygos. Nors kai kurios – jau suanglėjusios, ne viena knyga dar neapimta liepsnos, todėl galima įžiūrėti jų pavadinimus.

Bene aiškiausiai matomas – „Ukrainos istorija“ rusų kalba. Yra ir „Naujausia Ukrainos istorija“. Iš viršelių galima suprasti, kad yra ne po vieną tos pačios knygos egzempliorių, taip pat – keli žurnalai.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Deginamas knygas parodė Švedijos ekspremjeras Carlas Bildtas, bet įrašą vėliau ištrynė
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Deginamas knygas parodė Švedijos ekspremjeras Carlas Bildtas, bet įrašą vėliau ištrynė

„Iš okupuotų teritorijų dabar plinta pranešimai ir nuotraukos, kad rusų okupantai degina randamas knygas apie Ukrainos istoriją, – savo paskyroje „Twitter“ prie nuotraukos pakomentavo buvęs Švedijos premjeras Carlas Bildtas. – Ir Putinas aiškiai pasakė, kad nori ištrinti ukrainiečių tautą.“

Vieno iš smegenų centro Europos užsienio reikalų tarybos pirmininkų įrašu pasidalijo 3,7 tūkst. žmonių, 9 tūkst. po juo paspaudė „patinka“. Šios fotografijos politiko paskyroje nebėra, bet įrašo kopiją galima rasti archyve, ekrano nuotraukomis su C.Bildto komentaru toliau dalijamasi internete (čia, čia).

Tą pačią gegužės 21-ąją fotografija pasirodė ir Jungtinės Karalystės ambasadorės Ukrainoje Melindos Simmons paskyroje „Twitter“. Ji sulaukė dar didesnio dėmesio – daugiau nei 14 tūkst. žmonių paspaudė „patinka“, 4,2 tūkst. pasidalijo.

„Ukrainos istorijos knygų deginimas nėra denacifikacija. Priešingai“, – pakomentavo diplomatė.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Britų ambasadorė Melinda Simmons pasipiktino dėl deginamų knygų, bet keliolika metų per vėlai
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Britų ambasadorė Melinda Simmons pasipiktino dėl deginamų knygų, bet keliolika metų per vėlai

Nei vienas, nei kitas nenurodė paskelbtos informacijos šaltinių – žiniasklaidos straipsnių ar reportažų, įvykio liudininkų pranešimų socialiniuose tinkluose, net kad tai buvo anonimiškai perduota nuotrauka.

Nepaisant to, žinią pasigavo net kai kurios žiniasklaidos priemonės ir, panašu, nepatikrinusios ją pranešė savo auditorijai. „Įsibrovėliai naikina Ukrainos knygas ir bibliotekas“, – skelbė naujienų kanalas „Nexta“ ir priminė, kad, žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos teigimu, šalyje buvo sunaikinta ar apgriauta maždaug 60 bibliotekų.

„JK diplomatė įvertino ukrainietiškų vadovėlių deginimą, – buvo rašoma viename Lietuvos portale. – Okupuotose teritorijose rusai ėmė deginti Ukrainoje išleistus istorijos vadovėlius.“

Degino kitu metu ir Kaliningrade…

Viena žinoma sąmokslo teorijų skleidėja lietuvė, savo paskyroje „Facebook“ pacitavusi M.Simmons įrašą, patikslino, kad nuotrauka „ne visai šviežia“ ir ne visai su Ukrainos istorijos viršeliu: „Kare visos priemonės pateisinamos, ane?“

Ji pridėjo ir nuorodą į trejų metų senumo įrašą tinklaraštyje „Всё зависит от контекста“ (rus. „Viskas priklauso nuo konteksto“). Dėmesį į tą patį tekstą po M.Simmons įrašu atkreipė ir Ukrainos politikas, prorusiškas tinklaraštininkas Anatolijus Šarijus, šiuo metu Ispanijoje laukiantis teismo sprendimo, ar bus išduotas jį valstybės išdavyste kaltinančiai Ukrainai.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Britų ambasadorės įrašą paneigė, bet sukūrė dar vieną melagieną
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Britų ambasadorės įrašą paneigė, bet sukūrė dar vieną melagieną

Šiame kelių pastraipų įraše papasakota apie 2019 m. liepos pradžioje Kaliningrade per Miesto dieną surengtą performansą – knygų deginimą.

Pasakojimas iliustruotas vienintele – beveik identiška liepsnojančių knygų nuotrauka. Tiesa, viena dar nedeganti knyga, kurios pavadinimas – „Ukrainos istorija“ matyti bene geriausiai, čia turi kitokį viršelį. Ant jos ne rusiškai, o angliškai parašyta „Fire Starting for Dummies“ („Ugnies įžiebimas žaliems“ – yra tokia knygų serija „… žaliems“, kurioje įvairios temos aiškinamos nuo pat pradmenų ir itin paprastai).

Kaip tik šis viršelis išduoda, kad nuotrauka gali būti pakeista, mat visos kitos aplink gulinčios knygos – rusiškos, jose pasakojama Ukrainos istorija. Abejonių dėl įrašo turėtų kelti ir autorius – tinklalapis nėra patikimos žiniasklaidos priemonės, o pirmakursės filologijos studentės, kuri skelbiasi rašanti apie literatūrą ir studijas, tinklaraštis.

Knygos Kaliningrade, kaip skelbė tinklaraštininkė, tikrai buvo deginamos, apie šį performansą, kurio metu knygos buvo dalijamos praeiviams arba deginamos kibire, savo paskyroje „Facebook“ pasakojo ir rašytojas Borisas Bartfeldas. Jis paskelbė ir keletą nuotraukų, iš kurių matyti, kad knygos buvo kitokios nei minėtoje fotografijoje, jos ant žemės atrodė ir buvo deginamos kitaip.

… o iš tiesų – dar seniau ir kitur

Teisingas tik cituotos „Facebook“ vartotojos lietuvės ir daugelio C.Bildto bei M.Simmons nuotraukas komentavusių žmonių teiginiai, kad knygų nuotrauka nesusijusi su vasario 24 d. prasidėjusia Rusijos invazija į Ukrainą. Ji daryta net ne šiais metais.

BBC žurnalistas Shayanas Sardarizadehas po poros dienų savo paskyroje „Twitter“ paskelbė, kad degančios knygos buvo nufotografuotos per 2014 m. Kryme vykusią promaskvietišką demonstraciją.

Savo žodžiams pagrįsti jis pridėjo naujienų portalo „Kanal 24” pranešimo, paskelbto 2014 m. sausio 7 d., ekrano nuotrauką. Šio teksto iliustracijų šaltiniu nurodytas tinklalapis censor.net. Jame galima rasti ne tik tekstą, kaip „Rusų nacionalistai ragino „nuvaryti, nušluoti kartą ir visiems laikams“ Euromaidaną“, bet ir ne vieną fotografiją, įskaitant tą, kuria pasidalijo C.Bildtas ir M.Simmons.

Tiesa, yra vienas neatitikimas. Protestas, kurio dalyviai mojavo Rusijos vėliavomis ir degančiais fakelais, saliutavo nacių stiliumi, vyko sutemus. Ant žemės sumestos ir degančios knygos fotografuotos, kai buvo šviesu.

Ekrano nuotr. iš censor.net/2014 m. protestas, per kurį tariamai degintos knygos
Ekrano nuotr. iš censor.net/2014 m. protestas, per kurį tariamai degintos knygos

Pastarosios nuotraukos sudėtos pramaišiui su protesto vaizdais, tad atrodo, kad rodomas tas pats įvykis, tačiau akivaizdu, kad buvo du skirtingi. Be to, prie knygų krūvos vienoje nuotraukoje stovi visai kiti žmonės – ramiai nusiteikusios moterys, o dauguma protesto dalyvių – įsiaudrinę vyrai.

Atvirkštinė nuotraukų paieška rodo, kad 2014-2019 m. ta pačia degančių knygų nuotrauka buvo iliustruotas ne vienas straipsnis, ją naudojo ir tinklaraštininkai. Beje, retai buvo minima konkrečiai ši fotografija, dažniau – protestai ar knygos apskritai.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Užpuolikai Ukrainoje niokoja bibliotekas, bet ši žinia iliustruojama sena nuotrauka
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Užpuolikai Ukrainoje niokoja bibliotekas, bet ši žinia iliustruojama sena nuotrauka

Pavyzdžiui, viename straipsnyje buvo pasakojama, esą Simferopolyje iš vietos mokyklos surinktos knygos apie Ukrainą buvo sumestos į krūvą ir sudegintos mokinių akivaizdoje, tačiau Krymo Švietimo, mokslo ir jaunimo ministerija tai paneigė, kartu buvo nurodyta, kad knygos fotografuotos anksčiau.

Ir ši data nėra teisinga. Minėto censor.net straipsnelio pradžioje nurodyta, kad pridedamos vieno iš socialinio tinklo „LiveJournal“ vartotojų nuotraukos (beje, ši paskyra dabar jau ištrinta). Tačiau vėliau papildyta, jog buvo išsiaiškinta, kad Ukrainos istorijos vadovėlių ir kitų knygų deginimo akcija vyko 2010 m. kovą.

Paieška internete, įvedus žodžius „history books burned“ (angl. „istorijos knygos deginamos“), išmeta šį TV kanalo TSN vaizdo reportažą. Jis buvo parodytas 2010 m. kovo 16 d. Ties maždaug 16 sek. žyma galima pamatyti, kaip knygos padegamos. Ties 23 sek. žyma matyti, kaip kažkas prie kitų knygų padeda vadovėlį „Naujausia Ukrainos istorija“ – tą patį, kuris matomas ir internete platinamoje nuotraukoje.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Liepsna
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Liepsna

Ukrainos naujienų agentūros UNIAN nuotraukų archyve galima rasti nuotraukų iš 2010 m. kovo 14 d. Simferopolyje vykusios demonstracijos, kurios metu kaip tik ir buvo deginami Ukrainos šiuolaikinės istorijos vadovėliai. Nors ir fotografuotos kiek kitu kampu, iš pavadinimų ir viršelių galima suprasti, kad tai yra tos pačios knygos, kurios matomos minėtoje nuotraukoje.

Belgijos faktų tikrinimo tinklalapis „Knack“, pasitelkęs vietų paieškos programas, nustatė, kad knygos buvo deginamos Lenino aikštėje Simferopolyje, tad teiginiai, esą jas naikino Ukrainą dabar užpuolusios Rusijos kariai ar kad tai vyko 2019 m., nėra teisingi.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“