Prieš savaitę gėjų naktiniame klube Orlande išpuolį surengęs Omaras Mateenas kartu atskleidė ir džihadistų grupuotės strategiją – ne tik bandyti plėsti teritorijas Viduriniuosiuose Rytuose, tačiau ir motyvuoti savo šalininkus Vakaruose, kad šie žudytų teroristų valstybės vardu, rašo „Business Insider“.
Tai verčia JAV ir kitas Vakarų valstybes iš naujo pagalvoti: kaip sustabdyti „Islamo valstybei“ simpatizuojančius radikalus.
Ištikimybė džihadistams
Iki šiol nežinoma, ar 29-erių Orlando žudynių organizatorius O.Mateenas turėjo tiesioginį kontaktą su „Islamo valstybės“ vadovybe. Tačiau po išpuolio jis prisipažino esąs jai ištikimas. Džihadistai taip pat prisiėmė atsakomybę dėl išpuolio ir savo propagandos kanalais tvirtino, kad O.Mateenas yra jų karys.
„Tai puiki galimybė „Islamo valstybei“ parodyti savo čiuptuvus, giliai įdurti „kalifato priešui“ į širdį“, – teroristų skleidžiamas žinutes apibūdino propagandos ekspertas Charlie Winteris.
Šis teroristinis judėjimas po pasaulį plačiai išplito dėka internete skleidžiamos propagandos. Tokių efektyvių rezultatų nepasiekė jokia kita teroristinė organizacija.
JAV žvalgyba pripažįsta, kad per pastaruosius metus „Islamo valstybė“ padarė didelį technologinį šuolį, o propagandos paveikti „vienišieji vilkai“ yra didelė CŽV ir viso saugumo problema.
Šis teroristinis judėjimas po pasaulį plačiai išplito dėka internete skleidžiamos propagandos.
Anksčiau džihadistai kvietė atvykti į Viduriniuosius Rytus ir kovoti dėl „Islamo valstybės“ kuriamo kalifato, tačiau dabar teroristai siunčia kitokią žinutę – skatina jų idėjų šalininkus kovoti Vakarų valstybėse, kuriose jie gyvena, jų vardu.
Kova su tokiais radikalais – didelis iššūkis.
10 tūkst. įtariamųjų
Vakarų valstybės rengia specialias programas, kuriomis siekiama kovoti su džihadistų skleidžiama propaganda internete. Daugiausiai jos yra socialiniame tinkle „Twitter“. Tačiau specialistai pripažįsta, kad ši kova yra neveiksminga.
„Jei „Twitter“ užblokuoja teroristų šalininko sukurtą profilį, jis kitas penkias minutes praleidžia kurdamas naują. Jis tiesiog tiki tuo, ką daro, ir mano, jog tai yra teisingas kelias“, – kovos sunkumą apibūdina George'o Washingtono universiteto mokslininkas Seamusas Hughesas.
Tuo tarpu CŽV vadovas Johnas Brennanas atkreipia dėmesį, kad kovai su „Islamo valstybe“ yra skiriama per mažai dėmesio.
„Nepaisant mūsų progreso kovoje su džihadistais, mūsų pastangos nesumažino jų galios ir pasiekiamumo. Ištekliai, reikalingi kovojant su jais, yra kuklūs. Jie turėtų patirti daugiau nuostolių – netekti teritorijų, pas juos dirbančių žmonių, finansų ir smukti žemyn“, – teigia jis.
Iki šiol nežinoma, ar 29-erių Orlando žudynių organizatorius O.Mateenas turėjo tiesioginį kontaktą su „Islamo valstybės“ vadovybe.
Šiuos žodžius įprasmina FTB turima informacija. Teigiama, kad yra per 10 tūkst. žmonių, kurie yra galimai susiję su „Islamo valstybe“, tačiau prieš juos neturima jokių įtarimų, tad negalima pradėti ir tyrimų.
Vienas iš tokių įtariamųjų buvo Orlando žudynių organizatorius O.Mateenas.
Kontroliuojamos atakos
„Islamo valstybė“ nesiremia vien vadinamųjų „vienišų vilkų“ patikimumu ir rengiamomis jų atakomis. Ji taip pat plėtoja ir kuria išpuolius, kuriuos koordinuoja džihadistų organizacijos vyriausybė.
Teroristų bendravimas – tai dar viena technologinė problema, su kuria susiduria Vakarų šalys.
Čia pareigūnų rankos surištos.
Teroristai bendrauja šifruotomis žinutėmis, o jas pasiekti ir į jas įsilaužti draudžia įstatymai. Jie naudojasi specialiomis viešai prieinamomis programomis.
Girdimos diskusijos, kad su pareigūnų vykdomais tyrimais verslo sektorius turėtų bendradarbiauti, tačiau duomenų atskleidimas yra susijęs su žmonių privatumu.
Tai apsunkina atliekamus tyrimus ir galimybes nuspėti teroristų veiksmus.
Teroristų bendravimas – tai dar viena technologinė problema, su kuria susiduria Vakarų šalys.
Visgi kibernetinio saugumo specialistas Robertas Grahamas sako, kad atvertas kelias pareigūnams prieiti prie šios informacijos nieko nepakeistų. O galbūt net pridarytų daugiau žalos.
„FTB skatinami įstatymų pakeitimai būtų beprasmiški. Jie juk netaikomi, pavyzdžiui, ne JAV telefonų ar programinės įrangos gamintojams“, – sako jis.
Tačiau FTB pakanka ir žymiai paprastesnių problemų.
Po pernai įvykdytų San Bernardino skerdynių į FTB rankas pateko teroristų „iPhone“ išmanusis telefonas. FTB gavo leidimą į jį įsilaužti, tačiau kompanija „Apple“ atsisakė tai padaryti. Ji motyvavo tuo, kad taip būtų atskleistos kompanijos produktų spragos.
Vėliau FTB pavyko įsilaužti į išmanųjį telefoną. Tačiau šis pavyzdys iliustruoja, su kokiais sunkumais tiriant teroristinius nusikaltimus susiduria pareigūnai.
