Ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasipriešino bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos Ukrainai paketui 2023 metams, ir dėl to sulaukė naujų kaltinimų, kad kenkia 27 narių bloko vienybei.
Dvylika metų iš eilės valdantis griežtas nacionalistas reguliariai vetuodavo arba grasindavo vetuoti ES iniciatyvas įvairiais klausimais – nuo migracijos iki sankcijų Rusijai.
V.Orbanas primygtinai tvirtina, kad Vengrija nori sumokėti „teisingą“ pagalbos Ukrainai dalį, tačiau dvišaliu pagrindu, o ne kaip ES paskolos dalį.
„Ukrainai skirsime 187 mln. eurų, kurie būtų Vengrijos dalis planuojamoje 18 mlrd. eurų bendroje ES paskoloje, dvišalėmis priemonėmis iš nacionalinio biudžeto, bet ne per dar vieną bendrą ES paskolą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė premjero kanceliarijos politinis direktorius Balazsas Orbanas.
V.Orbano pasirašytame dekrete, paskelbtame oficialiame vyriausybės leidinyje, nurodoma, kad Finansų ministerija turėtų užtikrinti pinigų skyrimą, ir sakoma, kad Budapeštas „tebėra įsipareigojęs teikti finansinę paramą Ukrainai dėl karo“.
Dekrete priduriama, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto turėtų pradėti derybas su Ukraina ir susitarti dėl finansinės pagalbos mechanizmo.
Didžiuliu ES paramos paketu siekiama užtikrinti, kad Kyjivo vyriausybė funkcionuotų Rusijai tęsiant invaziją.
Vengrijos pasipriešinimą paskolos planui, kuriam reikia vieningo visų bloko narių pritarimo, Briuselis pavadino „šantažu“.
Budapeštas apie dvišalę pagalbą paskelbė tokiu metu, kai Briuselis artėja prie sprendimo dėl milijardų ES lėšų, numatytų Vengrijai iš 2021–2027 metų bloko biudžeto ir atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo.
Briuselis dėl susirūpinimo korupcija dar nepasirašė Budapešto lėšų panaudojimo plano.
ES mokėjimai pristabdyti Vengrijai nepalankiu metu. Ekonomikai vis didesnį spaudimą daro silpnėjanti vietos valiuta ir sparčiai didėjanti infliacija. Šiais metais jos abi pasiekė rekordines ribas.
