„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Pasirengimas išlaisvinimui: Ukraina nepamiršo aneksuoto Krymo

Kol rytiniame Donbaso regione aidi šūviai ir vyksta įnirtingi mūšiai, Rusijos okupuotame Kryme vyksta visai kitoks karas – naktiniai sprogimai, sabotažas ir dezinformacija. Krymo susigrąžinimas gali atrodyti neįmanomas Ukrainos siekis, tačiau šalis deda daug pastangų, kad Rusijos okupacija taptų kuo nepatogesnė. O rusai taip pat nestovi vietoje – daro viską, kad išsaugotų 2014 metais okupuotą pusiasalį. CNN žurnalistai aprašė Kryme statomus įtvirtinimus, partizaninius judėjimus bei Ukrainos tikslus.
Simferopolis, Krymas
Simferopolis, Krymas / Vida Press nuotr.

Ukrainos kariuomenė vykdo išpuolius Kryme siekdama dviejų tikslų: varginti Rusijos Juodosios jūros laivyną ir sutrikdyti svarbias rusų kariuomenės tiekimo linijas.

Palydovinės nuotraukos vasarį parodė, kad keliose vietose šiaurinėje Krymo dalyje Rusija sukaupė nemažai karinės technikos.

Viešai pateikiama nedaug informacijos apie Ukrainos smūgius rusams Kryme, tačiau retkarčiais socialinėse medijose pasirodo vaizdo įrašai, kurie pateikia informacijos apie tai, kur buvo smogta.

Tikslas: parengti Krymo pusiasalį deokupacijai

Kova Kryme vyksta daugiausia šešėlyje, ji toli gražu nepanaši į žiaurų karą, vykstantį visame Donbaso regione.

Tačiau praėjusią savaitę Ukrainos žvalgyba pranešė, kad Krymo mieste Džankojuje nuaidėjo sprogimai. Ukrainiečiai siekė sunaikinti geležinkeliu gabenamas rusiškas raketas. Žvalgyba teigė, kad smūgis buvo skirtas „demilitarizuoti Rusiją ir parengti Krymo pusiasalį deokupacijai“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme

Kol kas nėra galimybių patvirtinti, ar raketos buvo sunaikintos. Tačiau Rusija pradėjo tyrimą „dėl įvykdytos dronų atakos, kurią atrėmė Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos netoli Džankojaus miesto“. Šis miestas yra prie vieno pagrindinių kelių, kuriuo Rusijos karinė įranga gabenama per Krymą.

Šios raketos buvo labai svarbus taikinys, nes jomis rusų laivai Juodojoje jūroje apšaudo Ukrainos teritoriją.

Praėjus dviem dienoms po sprogimų Džankojuje dangų virš Sevastopolio, Rusijos Juodosios jūros laivyno buveinės, nušvietė oro gynybos sistemų šūviai.

Socialiniuose tinkluose išplitusiuose vaizdo įrašuose matyti didelis sprogimas uosto teritorijoje. Miesto gubernatorius pranešė, kad buvo sužlugdyta ukrainiečių jūrinių bepiločių orlaivių ataka.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maskvos karinis laivas Sevastopolyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maskvos karinis laivas Sevastopolyje

Pusiasalis yra arterija

Šie smūgiai nereiškia, kad Ukraina jau dabar bando susigrąžinti Krymą, nors tai tebėra prezidento Volodymyro Zelenskio tikslas. Šis pusiasalis yra arterija, per kurią Rusija siunčia karius ir ginkluotę į Pietų Ukrainą, taip pat jis yra Rusijos pajėgų, vis dar užimančių dalį Chersono srities, gynybinis užnugaris.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad rusai pradėjo rengti įtvirtinimus dalyje Dniepro upės deltos, kad sutrukdytų bet kokiam išsilaipinimui pietų Chersone. Bene kiekvieną dieną Rusijos pajėgos dešimtis kartų iš artilerijos apšaudo kitapus upės esančias ukrainiečių kontroliuojamas Chersono srities teritorijas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas, Ukraina (2023 m. kovo 14 d.)
AFP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas, Ukraina (2023 m. kovo 14 d.)

Partizaninis pasipriešinimas Kryme

Taip pat pastebima dar viena kovos rūšis – nežinomi asmenys kartais vykdo sabotažą Krymo gilumoje. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad šį mėnesį Simferopolio mieste bandyta susprogdinti dujotiekį.

Vasario mėnesį Ukrainos atstovai teigė, kad partizanai sugadino geležinkelį Bachčisarajuje netoli Sevastopolio. Prorusiškoje žiniasklaidoje pasirodė pažeistų bėgių nuotraukos.

Tačiau nėra žinoma, koks yra partizaninio pasipriešinimo judėjimo mastas. Retkarčiais pasirodo Rusijos valdžios institucijų pranešimai apie infiltruotų asmenų sulaikymą. Šią savaitę Jungtinės Tautos pranešė, kad iki sausio pabaigos užfiksavo 210 baudžiamųjų persekiojimų Kryme dėl „viešų veiksmų, nukreiptų diskredituoti ir trukdyti Rusijos ginkluotosioms pajėgoms“.

Netoli Krymo esančiuose miestuose, pro kuriuos dažnai pravažiuoja rusų kariuomenės šarvuočiai, kartais įvedama komendanto valanda –greičiausiai dėl to, kad Ukrainos kariuomenei nebūtų perduodama jokia informacija. Ukrainos atstovai teigė, kad praėjusią savaitę Rusijos kariai viename miestelyje tikrino vietos gyventojų dokumentus, telefonus ir transporto priemones.

Dar vienas konflikto Kryme bruožas – dezinformacija. Pavyzdžiui, neseniai įsilaužta į radijo stotis ir siekta paskleisti netikras naujienas apie įsakymą evakuotis iš pusiasalio.

Iš Kyjivo nuolat sklinda pranešimai, kuriais siekiama išgąsdinti Kryme gyvenančius rusus. Penktadienį Ukrainos žvalgybos atstovas spaudai Andrijus Jusovas tikino, kad Rusijos remiamos Krymo administracijos pareigūnai skuba parduoti savo turtą ir evakuoti šeimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Suvenyrų krautuvėlė Rusijos aneksuotame Sevastopolyje, Kryme
AFP/„Scanpix“ nuotr./Suvenyrų krautuvėlė Rusijos aneksuotame Sevastopolyje, Kryme

Rusai ruošia Krymą kovai

Nors bet koks Ukrainos puolimas siekiant susigrąžinti Krymą atrodo tolimas, rusai stengiasi apsidrausti. Palydovinės nuotraukos rodo, kad netoli Krymo okupantai įrengė daug gynybinių įtvirtinimų.

Rusijos paskirtas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas neseniai pareiškė, kad įtvirtinimų linijos sukūrimas pusiasalyje yra jo saugumo garantija.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnas Denysas Čistikovas, atsakingas už Krymą, penktadienį sakė, kad įtvirtinimai statomi pakrantėje ir giliau Krymo viduje: „Tai daroma siekiant parodyti vietos gyventojams, kad pusiasalis ruošiasi atremti puolimą.“

CNN peržiūrėjo internete skelbiamus statybininkų darbo skelbimus, kuriuose buvo žadama iki 7 tūkst. rublių (apie 80 eurų) per dieną atlyginimas ir apgyvendinimas. Viename iš jų buvo rašoma: „Ieškomi darbininkai įtvirtinimams statyti Krasnoperekopske.“ Šis miestas yra prie pat Krymo.

Rusijos nepriklausomo leidinio „Verstka“ žurnalistui buvo pasakyta, kad įtvirtinimo darbams reikia kelių dešimčių žmonių. Ukrainos kariuomenė teigė, kad gyventojai taip pat verčiami atlikti darbus, gynybiniai įtvirtinimai statomi tarp Išuno ir Voinkos miestų šiaurinėje Krymo dalyje. Socialiniuose tinkluose plintančiuose vaizdo įrašuose matyti, kad darbai vyksta.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimai Krymo aviacijos bazėje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimai Krymo aviacijos bazėje

Tai gali būti apdairus rusų taktinis žingsnis. Ukrainos žvalgybos pareigūnai yra oficialiai pareiškę, kad šio pavasario kontrpuolimo strateginis tikslas – perkirsti okupantų kontroliuojamą sausumos koridorių tarp Krymo ir Rusijos sienos palei Azovo jūrą.

Ar Ukrainos pajėgos bandytų įžengti į Krymą? Šis klausimas lieka atviras. Kyjivui labai nepatinka, kad kai kurie JAV pareigūnai tokią perspektyvą vertina labai šaltai, nes mano, kad tai sukeltų nenuspėjamą eskalaciją. JAV kariuomenės vadas Markas Milley yra salęs, kad „būtų labai sunku kariniu būdu išstumti Rusijos pajėgas iš visos okupuotos Ukrainos“.

Žurnalistė Anchal Vohra neseniai žurnale „Foreign Policy“ rašė, kad „izoliuoti Krymą yra viena, tačiau įžengti į tokį stipriai įtvirtintą regioną, kurį saugo Rusijos karinis laivynas, jį atgauti ir išlaikyti yra visai kas kita“.

Šią savaitę Rusijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas perspėjo, kad Rusija panaudos „absoliučiai bet kokius ginklus, jeigu Ukraina bandys susigrąžinti Krymą“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs