Irake mažai dėmesio buvo kreipiama į tai, kas iš esmės padarė galą vadinamajai norinčiųjų koalicijai su JAV, ir britų bei australų pasitraukimas įvyko be jokių viešų demonstracijų.
Tyli koalicijos pabaiga labai skyrėsi nuo jos sukūrimo, kai tuometis JAV prezidentas George'as W.Bushas viliojo šalis paremti amerikiečius prieš 2003 metų kovo invaziją ir po jos.
Koalicijai ne viskas ėjosi sklandžiai, ji pradėjo byrėti keli mėnesiai po JAV vadovaujamos invazijos, nes daugelis šalių dėl šio nepopuliaraus karo susidūrė su politiniais ir socialiniais neramumais.„Esame dėkingi tiems partneriams, kurie prisidėjo praeityje, ir laukiame, kol galėsime dirbti su jais ateityje“, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai „The Associated Press“ rašo kariškių atstovas, armijos pulkininkas leitenantas Markas Ballesterosas.
Piko metu koaliciją sudarė apie300 tūkst. karių iš 38 valstybių: 250 tūkst. karių iš JAV, maždaug 40 tūkst. britų karių, 2 tūkst. australų ir kitų valstybių karių, baigiant 70-ia albanų. Tačiau dauguma tradicinių JAV sąjungininkių Europoje, tų, kurios rėmė veiksmus Afganistane ir ankstesnį karą Irake, nedalyvavo.
Koalicija iš esmės baigėsi Australijos karių išvykimu šį penktadienį ir baigus galioti mažyčio dar likusio britų kontingento mandatui, kai Irako parlamentas padarė pertrauką nesusitaręs leisti tiems kariams likti saugoti pietinius uostamiesčius, iš kurių eksportuojama nafta, ir rengti irakiečių pajėgas.
Australijos kariškių vadas Artimuosiuose Rytuose generolas majoras Markas Kelly penktadienį sakė, kad paskutiniai 12 australų karių, kurie tarnavo su JAV daliniais, antradienį, trys dienos iki termino, buvo išskraidinti iš Bagdado. Irake liks apie 100 karių apsaugos padalinys, kuris saugos ambasados darbuotojus.
Didžioji Britanija likusius savo karius – 100–150 daugiausia jūrų pėstininkų – nusiuntė į Kuveitą, tačiau jie galėtų ir grįžti.
Koalicijai ne viskas ėjosi sklandžiai, ji pradėjo byrėti keli mėnesiai po JAV vadovaujamos invazijos, nes daugelis šalių dėl šio nepopuliaraus karo susidūrė su politiniais ir socialiniais neramumais.
Kritikai sako, kad mažyčiai koalicijoje dalyvavę kontingentai, tokie kaip Estijos, Albanijos ir Rumunijos, suteikė amerikiečiams tarptautinės paramos invazijai regimybę.
Daugelyje šalių vyko masiniai protestai, tarp jų – Ispanijoje, kuri buvo viena žymiausių iš koalicijos pasitraukusių narių. 2004 metais įvykdytas išpuolis Madride, susietas su islamo ekstremistais, padėjo nuversti Ispanijos politinį isteblišmentą, o naujoji vyriausybė išvedė iš Irako ispanų karius.
Kovos veiksmuose dalyvaujančios amerikiečių pajėgos birželio pabaigoje pasitraukė iš Irako miestų, o visi kariai iš Irako pagal susitarimą turi būti išvesti iki 2011 metų pabaigos.
Prezidentas Barackas Obama nurodė kovos veiksmuose dalyvaujančias JAV pajėgas išvesti iki 2010 metų rugpjūčio 31-osios, po kurios Irake liks maždaug 50 tūkst. karių, padėsiančių rengti Irako saugumo pajėgas ir joms patarinėsiančių.
