Pasityčiojo iš lenkų žūties, bet „Charlie Hebdo“ tokio viršelio nespėjo nupiešti

Du žmones pražudęs raketos sprogimas Lenkijoje jau tapo ne tik melagienų kūrėjų, bet ir pašaipų taikiniu. Internete plinta žinomo satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ viršelio nuotrauka su karikatūra, kurioje šios savaitės tragedija lyginama su Antrojo pasaulinio karo metais vykusiomis Voluinės žudynėmis. Tai nėra tiesa – naujausio numerio viršelis yra kitoks, jame net nekalbama apie sprogimą.
Komentaruose prie karikatūros sutartinai tvirtinama, esą raketą į Lenkijos pusę paleido Ukrainos kariai
Karikatūra, klaidingai pateikiama kaip „Charlie Hebdo“ viršelis / Ekrano nuotr. iš „Twitter“

Platino patys lenkai

Trečiadienį, kitą dieną po tragedijos, socialiniuose tinkluose pasirodė tariamai žurnalo specialaus, kaip nurodyta po pavadinimu, numerio viršelio nuotrauka. Dešiniajame viršutiniame kampe greta kainos nurodyta, kad tai yra lapkričio 16-osios numeris.

Karikatūroje šaipomasi iš Pševoduvo kaimą ir visą Lenkiją sukrėtusio įvykio. Joje pavaizduoti du žmonės, apsišlapinę iš baimės. Jie stovi prie duobės, kurią išmušė tariamai Ukrainos paleista raketa (tai galima suprasti iš šios šalies vėliavos).

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Karikatūra su komentaru rusų kalba pasidalijo ir olandas vertėjas
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Karikatūra su komentaru rusų kalba pasidalijo ir olandas vertėjas

Tolumoje matyti ant šono parvirtęs raudonas traktorius (kaip tik tokia transporto priemonė buvo matyti nuotraukose iš sprogimo vietos).

Vienam iš vyrų esą išsprūsta riebus ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje puikiai žinomas keiksmažodis. Kitas esą prancūziškai ištaria „Voluinės žudynės 2.0“.

Voluinės tragedija arba žudynėmis vadinami 1943 m. įvykiai – masinis etninių lenkų ir kitų civilių naikinimas – šiame dabar Ukrainai priklausančiame regione. Lenkija juos yra pripažinusi genocidu.

Taip pat skaitykite: Naujas melo vingis: Pševoduve raketų nebuvo, traktorių susprogdino patys lenkai

Teritorijoje, kurią iki 1939 m. valdė Lenkija ir kurią per Antrąjį pasaulinį karą okupavo nacių Vokietija, vėliau – SSRS, buvo nužudyti iki 100 tūkst. žmonių. Lenkijos atsakomieji veiksmai pareikalavo ir tūkstančių civilių ukrainiečių aukų.

Karikatūra – tariamas satyrinio savaitraščio viršelis – pastarosiomis dienomis pasirodė įvairiuose socialiniuose tinkluose ir tinklalapiuose.

Piešinio autorius nežinomas. Apatiniame kairiajame kampe matyti parašas, panašus į Juino, vieno iš „Charlie Hebdo“ karikatūristų, bet šios karikatūros tarp jo darbų nėra.

Vienoje „Facebook“ paskyroje ant piešinio buvo pateiktas Scotto Rittero kanalo susirašinėjimų programėlėje „Telegram“ pavadinimas kirilica. Tai yra žinomas melagienų ir sąmokslo teorijų skleidėjas, aktyvus Rusijos rėmėjas. Bet šiame kanale, kurį seka 82 tūkst. žmonių, jokio panašaus piešinio rasti nepavyko.

Panašu, kad piešinys pirmiausia ėmė plisti lenkiškose socialinių tinklų paskyrose, susirašinėjimo programėlių kanaluose ir tinklalapiuose. Šie įrašai (čia, čia, čia, čia, čia) buvo peržiūrėti po 1-2 tūkst. kartų.

Ekrano nuotr. iš „Telegram“/Karikatūra, klaidingai pristatoma kaip „Charlie Hebdo“ viršelis, rusiškuose tinklalapiuose ir socialinių tinklų paskyrose sulaukė gerokai daugiau dėmesio
Ekrano nuotr. iš „Telegram“/Karikatūra, klaidingai pristatoma kaip „Charlie Hebdo“ viršelis, rusiškuose tinklalapiuose ir socialinių tinklų paskyrose sulaukė gerokai daugiau dėmesio

Vėliau jį pasigavo Rusijos ir prorusiškai nusiteikę socialinių tinklų vartotojai. Jų įrašai sulaukė gerokai didesnio dėmesio – buvo peržiūrėti dešimtis tūkstančių kartų.

„Specialaus Prancūzijos satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ numerio, skirto raketos incidentui Lenkijoje, viršelis“, – paaiškino vienas „Twitter“ vartotojas.

„Ukraina įstojo į NATO, bet NATO tai nepatiko, – rašė kitas. – Karikatūra Prancūzijos satyriniame laikraštyje „Charlie Hebdo“.

Ukraina 8 metus siekė įstoti į NATO. Ir dabar, kai jai pagaliau pavyko (su raketa), kažkodėl tai niekam nepatiko: nei NATO, nei Ukrainai“.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Komentaruose prie karikatūros sutartinai tvirtinama, esą raketą į Lenkijos pusę paleido Ukrainos kariai
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Komentaruose prie karikatūros sutartinai tvirtinama, esą raketą į Lenkijos pusę paleido Ukrainos kariai

Paveiksliuku pasidalijęs olandas vertėjas ne tik gimtąja kalba, bet ir rusiškai pakomentavo, kas nupiešta karikatūroje: „Raketa su Ukrainos vėliava, parverstas traktorius, iš baimės apsišikę lenkai, geriausiomis Europos žiniasklaidos tradicijomis paremtas perpasakojimas – visa tai čia!“

Visi, platinusieji karikatūrą, pabrėžė, esą „Lenkiją bombardavo Ukraina“.

Klastoja jau ne pirmą kartą

Prancūzijos satyrinis savaitraštis, garsėjantis bekompromisiais, dažnai – ir vulgariais juokais, pasirodo trečiadieniais. Šis sutapimas laike galėjo apgauti ne vieną.

Tačiau karikatūros apie raketą ant jo viršelio šią savaitę nebuvo. Kas buvo išspausdinta ant 1582-ojo numerio viršelio – piešinys apie Prancūzijos aktualijas, galima pamatyti žurnalo tinklalapyje. Raketa sprogo apie 15.40 val., tad buvo fiziškai neįmanoma paruošti specialų numerį trečiadieniui.

Viršelyje nėra nė žodžio apie tragediją Lenkijos pasienyje. Antradienį, kai ji įvyko, žurnalas jau buvo paruoštas spausdinti, tad žurnalistai tiesiog nespėjo sureaguoti į aktualijas.

Nei leidinio interneto puslapyje, nei jo paskyrose socialiniuose tinkluose „Twitter ir „Facebook“ nėra karikatūros apie raketos sprogimą. Pastarosiose viršelio nuotraukos be užuominų į šį incidentą, tuo labiau – be pašaipaus piešinio apie jį, pasirodė dar antradienį.

Kas iš tikrųjų įvyko Lenkijoje prie sienos su Ukraina, iki šiol neaišku. Po pirminės versijos, kad tai – Rusijos pajėgų darbas, buvo iškelta kita – esą tai buvo ukrainiečių priešlėktuvinės gynybos raketa.

Atsakymą tikimasi rasti per tyrimą, kuriame dalyvaus ir Ukrainos ekspertai.

Tad karikatūrą galima įvertinti kaip dvigubą melagieną – ji ne tik nebuvo išspausdinta ant „Charlie Hebdo“ viršelio, bet ir skelbia nepatvirtintą žinią.

„Charlie Hebdo“ viršeliai – mėgstama melagienų kūrėjų „medžiaga“. Jie ne kartą buvo pakeisti, reaguojant į aktualijas. Apie tai yra rašę Sakartvelo faktų tikrintojai (čia, čia)

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis