Paramos teikėjai vis dar tvirtai įsitikinę, kad prieš atveriant kredito linijas turi būti suformuota vyriausybė, tačiau politiniai ginčai stabdo pastangas siekti kompromisų, todėl daugiau nei pusė Libano gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.
S. Hariri buvo paskirtas į premjero postą 2020 metų spalį, po daugiau nei 200 gyvybių nusinešusio sprogimo Beiruto uoste rugpjūtį atsistatydinus buvusiai vyriausybei ir dar pagilėjus ilgai trukusiai politinei ir ekonominei krizei šalyje.
„Susitikau su prezidentu ir surengėme konsultaciją vyriausybės klausimu“, – ketvirtadienį pranešė S. Hariri, turėdamas galvoje Libano prezidentą Michelį Aouną.
„Buvo prezidento prašomų pataisų, kurias aš laikiau esminėmis [vyriausybės] sudėtyje, – pridūrė jis. – Aišku, kad [prezidento] pozicija nepasikeitė... ir kad mums nepavyks sutarti.“
S. Hariri pažymėjo, kad pasiūlė prezidentui skirti dar daugiau laiko pabandyti suformuoti ministrų kabinetą, tačiau iš valstybės vadovo išgirdo, kad „mums nepavyks sutarti“.
„Todėl atsiprašiau, kad nesuformavau vyriausybės, ir tegu Dievas padeda šaliai“, – pridūrė jis.
Virtinė krizių
S. Hariri yra antras kandidatas, kuriam nepavyko suformuoti vyriausybės per mažiau nei metus, vykstant politiniam ginčui tarp šalies vadovų, kurie plačiai kaltinami dėl šalį apėmusios virtinės krizių.
Šalyje, kurioje vietos vyriausybėje ir parlamente skirstomos pagal religines grupes, S. Hariri pasitraukimas dar labiau apsunkins kabineto formavimo procesą, nes jis daugumos vertinamas kaip pagrindinis šalies musulmonų sunitų atstovas.
Nors auga tarptautinis spaudimas, giliai susiskaldžiusi Libano politinė klasė nesugeba susitarti dėl naujos ministrų kabineto sudėties, o S. Hariri ir M. Aounas vienas kitam primeta kaltę dėl delsimo, nepaisant didėjančių finansinių bėdų.
Tarptautinė bendruomenė, kurios priešakyje yra Libano buvusi kolonijinė valdytoja Prancūzija, po sprogimo Beiruto uoste pažadėjo šaliai milijonų dolerių vertės humanitarinės paramos, tačiau kad ji ją gautų, reikia, kad būtų suformuota vyriausybė.
Libano svaras neoficialioje rinkoje nuo 2019 metų spalio mėnesio prarado daugiau nei 90 proc. savo vertės JAV dolerio atžvilgiu, o šalis susiduria su sunkumais importuojant pagrindines prekes, įskaitant kurą ir vaistus.
S. Hariri, anksčiau vadovavęs trims Libano vyriausybėms, šiame poste pakeitė Mustaphą Adibą, menkai žinomą diplomatą.
Rugpjūčio gale premjeru buvo paskirtas M. Adibas, tačiau maždaug mėnesiu vėliau jis pasitraukė sulaukęs iš politinių lyderių pasipriešinimo jo pasiūlytai vyriausybės sudėčiai.
S. Hariri sprendimą trauktis priėmė rengiantis pažymėti pirmąsias rugpjūčio 4 dienos sprogimo, tapusio didžiausia Libano katastrofa taikos metu, metines. Dėl šio sprogimo dauguma kaltina valdančiojo šalies elito aplaidumą ir korupciją.
