„Tu išprotėjęs!“ – juokdamasis sušuko Qassimas, kai pirmąkart pasiprašiau prisijungti prie sieną kirsiančių nelegalų būrio.
Nusivyliau, kai mano prašymą marokietis nuleido juokais.
Tačiau mainais jis nusprendė man papasakoti, kokiems nutrūktgalviškiems bandymams ryžtasi migrantai.
„Tam, kad ištrūktum iš aklaviete tapusios Idomeni stovyklos, reikia pasirinkti vieną iš trijų kelių. Tai – labai skirtingi būdai patekti į Makedoniją“, – sakė prieš mane stovėjęs nelegalų vedlys, kuris yra išbandęs juos visus.
Vilties traukinys
Prieš tapdama migrantų krizės karščiausiu tašku, Idomeni traukinių stotis buvo paskutinis taškas Graikijos žemėlapyje prieš atsimušant į Makedonijos sieną.
Tačiau Balkanų koridorius užsidarė. Ypač – tokiems migrantams, kaip Qassimas, kurie įstrigo Idomeni palapinių mieste.
Nei jų klausimai, nei reikalavimai ir net protesto akcijos neprivertė makedoniečių persigalvoti dėl savo sprendimo.
Lyg tam priešindamiesi traukiniai iš Graikijos toliau dundėjo tais pačiais bėgiais, kurie migrantams atstojo namus. Tai suteikė prieglobsčio ieškotojams viltį.
Graikams nė motais
Pasak Qassimo, traukiniu pajudėti iš mirties taško Idomeni palapinių mieste bando tik seniai, vaikai ir visiški kvailiai. Jis tai žino gerai, nes šį būdą išbandė savo kailiu.
„Aš pats maniau, kad traukiniu iš Idomeni galėsiu nuvažiuoti iki pat Serbijos. Klydau“, – sakė Qassimas.
Niekieno netrukdomas jis įsiropštė į traukinį. Graikų pasieniečiams nelegalūs migrantai nė motais, todėl Qassimui pavyko įvažiuoti į Makedoniją.
„Mus išlaipino Gevgelijos stotelėje ir grąžino atgal į Idomeni“, – pirmojo nesėkmingo bandymo pabaigą prisiminė Qassimas.
Prisistatė siru
Kad išvengtų pasieniečių smūgių marokietis prisistatė esantis siras. Taip atsipirko tik paskaita apie prieglobsčio prašymą ir pabėgėlių kvotas.
Qassimo tokia informacija visiškai nedomino, nes jis – tikrų tikriausias nelegalus migrantas. „Idomeni aš nė neužsiregistravęs, nes neturiu šansų gauti pabėgėlio statusą Graikijoje ar kitose šalyse.“
Todėl naujausias migrantų krizės sprendimas Qassimui yra bloga žinia. Tiesą sakant, Europos Sąjungos vadovai kaip tik ir nori apsisaugoti nuo tokių nelegalių migrantų, todėl jie nesiruošia nieko laukti.
„Antradienį eisim į Makedoniją per upę“, – neslėpė Qassimas, kuriam pritarė visas būrys aplink sėdėjusių nelegalų.
Qassimas jau anksčiau bandė kirsti sieną Suva upe. Šis maršrutas pasiglemžė trijų žmonių gyvybes, tačiau marokiečio tai neatbaidė. Jo pasiryžimas patekti į Vakarų Europą yra stipresnis už mirtį.
Kaip ir kitų nelegalų, kurie linksėjo galvomis ir klausė savo vedlio ir mano pokalbio.
„Mums tavęs nereikia“
Pokalbiui nukrypus apie protestą stovykloje, Qassimas nutilo. Jis pavargo nuo nelegalaus migranto gyvenimo.
Maroke turėjo darbą, dėl kurio bent jautėsi reikalingas, ir būrį draugų. Jis prisipažino mintimis neretai grįžtantis į Tetuano miestą. Tiesa, ne tik mintimis.
Qassimas prieš keletą dienų ryžosi nejaukiam telefono pokalbiui. Po ilgų savaičių tylos jis paskambino savo tėvui. „Jis manęs vis dar laukia grįžtant prie mūsų taksi vairo“, – atsiduso Qassimas, kuris svarsto grįžti namo į Maroką.
Kiek patylėjęs Qassimas pateikė man pasiūlymą. Jo laukiau nuo paties pokalbio pradžios. „Jei nenaudosi blykstės, antradienį gali keliauti su mumis“, – lyg tarp kitko tarė marokietis.
Toks pasiūlymas nustebino ne mane vieną. Berdami skirtingų arabų kalbos dialektų žodžius migrantai pradėjo reikšti nepasitenkinimą Qassimo neapdairumu.
„Mums tavęs nereikia“, – sakė kai kurių migrantų žvilgsniai.
Ginčas darėsi vis labiau įtemptas. Todėl nusprendžiau jį nutraukti pats. Pasakiau tiesą: vaikinai, antradienį negalėsiu keliauti su jumis, nes išskrendu į Lietuvą.
Palengvėjo ne tik manimi nepasitikėjusiems migrantams. Nors Qassimas suprato, kad man buvo svarbu užfiksuoti jų nutrūktgalvišką bandymą patekti į Makedoniją, lengviau atsikvėpė ir jis pats.
Tačiau kiek pagalvojęs apsukrusis Qassimas sugalvojo išeitį. „Gerai, aš tau parodysiu, kur šiąnakt per džiunglių tvorą lips mano draugas.“
Šeimininkauja migrantai
„Patikėk, tai paskutinis kelias į Europą“, – sakė migrantų vedlys pakeliui į džiungles.
Spygliuota Makedonijos pasienio tvora matėsi dar iš pabėgėlių stovyklos. Ji buvo tarsi siena, kuri reiškė Idomeni palapinių miesto pabaigą, bet Graikijos pusėje vis dar šeimininkavo migrantai.
Prie pat spygliuotos tvoros jie prausėsi, rinko malkas laužui ir atlikinėjo gamtinius reikalus. Visa tai matė Makedonijos pasieniečiai, tačiau dėl juos skiriančios spygliuotos tvoros negalėjo nieko padaryti.
Kaip ir negalėjo uždrausti Qassimo šutvei rengtis nelegaliam sienos kirtimui.
Komandinis darbas
Ropštis per tvorą ketinančių migrantų buvo ne vienas. Iš pažiūros Idomeni stovyklos gyventojai tik rūpinosi malkomis, tačiau iš tiesų jie skynėsi kelią per džiunglių tankmę, kad naktį galėtų greitai pasiekti tvorą.
Nepaisant to, jų laukė aukšta ir spygliuota viela apsaugota tvora. Qassimas parodė, kaip gudrūs migrantai išvengia sužalojimų. „Reikia apsimauti tris ar keturias poras kelnių, kad neatsitiktų kaip jam“, – aiškino Qassimas, pirštu rodydamas į savo bendražygio jau suplėšytas kelnes.
Neprošal būtų turėti tvirtą antklodę arba papildomą porą kelnių, kuriomis nelegalai pakelia pirmąjį spyglių barjerą, sako nelegalų vedlys.
Pro atsivėrusį plyšį migrantai gali arčiau prieiti prie sienos, tačiau tam reikalingas komandinis darbas. „Dabar supranti, kodėl vienas čia nieko nepadarytum“, – aiškino Qassimas.
Nelegalų ir pasieniečių akistata
Kaip tik tada prie mūsų nusprendė prisijungti Makedonijos pasieniečiai. Tiesa, iš už kitos tvoros pusės.
Akylai tvorą stebintys pareigūnai privažiavo šarvuočiu, lyg primindami savo pranašumą prieš nelegalus. Savo ruožtu migrantai atsako necenzūrinių žodžių pliūpsniu. Jie liejo įtūžį dėl uždarytos sienos.
„Su***ta Makedonija, matai, jie nieko mums negali padaryti!“ – šaukė Qassimas, neatitraukdamas akių nuo pasieniečių šarvuočio.
Pasieniečiams pradingus už horizonto patraukėme atgal į palapinių miestą.
Žvejyba džiunglėse
Tačiau Qassimas man taip ir neparodė, kur šiąnakt sieną kirsti ketina jo draugas. „Džiunglėse“, – pro šypseną tarė marokietis, kuris vis dėlto nesiruošė išduoti savo draugo.
Nesulaukęs iš manęs atsako, jis suprato mane nuvylęs jau antrąkart. „Gerai. Jeigu nori pamatyti lipančius per tvorą, lik čia per naktį. Tai bus kaip žvejyba, bet pažadu, tikrai juos pamatysi“, – sakė migrantų vedlys.
Apsispręsti man prireikė tik akimirkos. Ji buvo reikalinga nuspręsti, kurioje džiunglių vietoje įsitaisysiu laukti per tvorą lipsiančių migrantų.
ANTROSIOS DALIES PABAIGA
