Prie Graikijos ir Makedonijos sienos prieinu jau gerokai sutemus. Pasižiūriu į laikrodį – 23 val. 11 min. Kol kas aš vienintelis stebiu, kas artinasi prie tvoros.
Panašu, kad Graikijos pasieniečiams nė motais, kas kerta šią sieną. Jie turi didesnių rūpesčių pietinėje šalies dalyje, į kurią plūsta prieglobsčio ieškotojai.
Kita vertus, šis pasienio ruožas yra tikras galvos skausmas Makedonijai. Migrantai pro čia veržiasi į šalį, todėl nenuostabu, kad makedonai pasirūpino naujutėlaite spygliuota 3 metrų aukščio tvora.
Mano svarstymus apie pasienio zonos priežiūrą nutraukia lėtai slenkantis pasieniečių visureigis, kurį išduoda įjungti priekiniai žibintai.
Staiga sustojus visureigiui, atsilapoja keleivio pusės durelės, per kurias nerangiai išvirsta pasienietis ir pradeda šaukti bei šviesti žibintuvėliu į tolį.
„Velnias, kaip jiems pavyko?“ – tada pagalvojau. Niekieno nepastebėti jie praslydo į Makedoniją ginkluotų pasieniečių panosėje. O aš vos spėjau įjungti kamerą.
Nusišypsau. Naktinė Makedonijos sienos apgultis tik prasideda.
Pasieniečiai ir šešėliai
Džiunglių tankmėje slėpiausi ilgai. Nebijojau akistatos su pasieniečiais. Labiau nenorėjau, kad jie atkreiptų į mane dėmesį ir taip atbaidytų nelegaliai kirsti sieną pasiruošusius migrantus.
Besislėpdamas pakrūmėse supratau, kad makedoniečiai nepersistengia saugodami savo sieną.
Patruliuojantys pasieniečiai garsiai ginčijasi tarpusavy. Juos gali išgirsti iš labai toli.
Makedonijos pareigūnai taip pat neturi šilumai jautrių termovizorių, kuriais galėtų fiksuoti nelegalų judesius. Juk krūmuose jie manęs visgi nepastebėjo.
Tvora buvo daugiausia, ką Makedonija galėjo padaryti, kad apsaugotų savo taip pažeidžiamą pietinę sieną.
To paties nepasakysi apie migrantus. Brūzgynais prie tvoros jie prisliūkina nesukeldami jokio garso, o pasieniečių keliamas triukšmas juos puikiai pridengia.
Todėl laukiu vieną valandą. Antrą. Trečią. Kiekvienas naujas tamsoje įžiūrėtas šešėlis verčia mane krūptelti. Migrantai?
Geriau įsižiūrėjęs suprasdavau spoksąs į vis kitą krūmą, o nelegalų aklinoje tamsoje įžiūrėti nepavyko. Tačiau netrukus išgirdau sujudimą netoliese.
Visi pasieniečiai pradėjo judėti viena kryptimi, o toje pusėje, tolumoje, matau žibintuvėlių šviesą. „Jie yra Graikijos pusėje“, – pagalvojau apstulbęs.
Grupė iraniečių
Dar nespėjęs pribėgti prie tos vietos, iš kurios sklido šviesa, sutinku grupę migrantų. Dar uždusęs klausiu, ar kirtote sieną?
„Taip taip, Makedonija...“ – atsiduso migrantas iš Irano, kuris skundėsi sulaukęs pasieniečių smūgių.
Niekaip negalėjau suprasti: jei iraniečiai nelegaliai kirto sieną, kaip juos į Graikiją grąžino pasieniečiai? Jokio praėjimo punkto šioje vietoje nėra.
Iraniečiai man to paaiškinti negalėjo, nes varganai kalbėjo angliškai. Tačiau netrukus atsakymą į mano klausimą pateikė kita migrantų grupė.
„Eikš su manim“
Dar kartą pastebėjau blausią žibintuvėlių šviesą brūzgynuose. Šįkart mačiau bent tuziną mažų švieselių, kurios blaškėsi džiunglių tankmėje.
Priartėjus prie migrantų, mane apakino grupės į akis nukreipta prožektorių šviesa. Dar gerai nesuvokdamas, su kuo susidūriau, atkišau kamerą ir arabiškai kartojau, kad esu žurnalistas – sahafi.
„Sahafi? Jie nužudė mūsų draugus! Jie juos nužudė. Eikš su manim“, – išbėrė migrantas ir, griebęs mane už rankos, nusitempė tolyn nuo tvoros.
Mirtinai išsigandę
Tolumoje į iki pusės siekiančią žolę buvo įsibridęs apie 12 migrantų, visi jie buvo ne juokais sunerimę dėl savo draugų.
Iš nerišlaus jų pasakojimo pavyko suprasti, kad ką tik didžiulė grupė migrantų iš Palestinos bandė perlipti Makedonijos tvorą, tačiau šis bandymas jiems baigėsi nesėkmingai.
„30 žmonių. Makedonija juos nužudys“, – šaukė palestinietis.
Graikijoje likę nelegalai taip bijo makedonų pasieniečių, kad sunerimo dėl savo draugų gyvybių, todėl bandė pasinaudoti manimi, kai pastebėjo pasieniečių sunkvežimį.
Ten sužinojau, kaip į Graikiją sugrįžta Makedonijos pasieniečių sučiupti nelegalai. Grupė moterų, vyrų ir vaikų buvo grūdami atgal į Graikiją pro tvoroje iškirptą skylę.
Tempdamas mane už rankos palestinietis bėgo išilgai spygliuotos tvoros ir šaukė savo draugų vardus. Jokio atsako.
Taip bėgom daugiau nei kilometrą, kai priartėjus pakankamai arti, sunkvežimio priekaboje buvę pabėgėliai pradėjo šaukti atgal. „Mes turime žurnalistą“, – jau drąsiau šaukė jis savo draugams.
Skylė tvoroje
Pačioje džiunglių tankmėje sustojome. Pajudėjome link tvoros, kur sužinojau, kaip į Graikiją sugrįžta Makedonijos pasieniečių sučiupti nelegalai. Juos grąžina tiesiog pro skylę tvoroje.
Grupė moterų, vyrų ir vaikų buvo grūdami atgal į Graikiją pro tvoroje iškirptą skylę. Palestinietis nenustojo šaukti, kad aš esu žurnalistas.
Pasieniečiai atkreipė dėmesį į mano laikomą kamerą, bet toliau vieną po kito grąžino migrantus į ten, iš kur jie atėjo. Patys migrantai neslėpė džiaugsmo ir lengviau atsikvėpė mane pamatę.
„Dėkui Dievui, tu nukritai kaip iš Mėnulio. Tu išgelbėjai mums gyvybę“, – perdėtai džiaugėsi palestinietis, kuris vis dar sukrėstas ėjo atgal į Idomeni palapinių miestą.
Déjà vu
Sužinoti, kokiais mastais migrantai braunasi į Makedoniją pro užtvertą sieną, nusprendžiau po to, kai susipažinau su nelegalų vedliu Qassimu. Jis man parodė, kaip migrantai pasiruošia nusikalstamam sienos kirtimui.
Pasienio agentūros „Frontex“ atstovė šią savaitę teigė, kad migrantai savanoriškai grįžta į Turkiją, tačiau prieš kiek laiko mūsų užfiksuoti vaizdai rodo jų neblėstantį troškimą atsidurti Vakarų Europoje.
Ar nepasikartos praėjusių metų uždarytos sienos tragedija, kai bandydami kirsti pabėgėliams uždarytą Austrijos ir Vengrijos sieną vilkiko priekaboje mirtinai užduso 71 migrantas?
Vis dėlto naujausio sprendimo tikslas yra atgrasyti migrantus nuo beatodairiškos kelionės Egėjo jūra. Ar tokiu būdu nepastūmėsime jų rizikuoti kitose vietose, pavyzdžiui, Graikijos ir Makedonijos pasienyje?
Skausmingas sienos kirtimas
Idomeni sklando gandai, kad makedonų pasieniečiai nekenčia nelegalų, kuriuos, besiropščiančius per sieną, dažnai apipila smūgiais.
Jeigu šiuose ganduose yra bent krislelis tiesos, apie tai turėtų žinoti medikai.
Tikrų tikriausiu miestu tapusioje Idomeni stovykloje yra gydytojų, kurie kasdien priima nusiskundimų turinčius pacientus.
Pabėgėlių sveikata rūpinasi nevyriausybinė organizacija „Médecins Sans Frontières“ (MSF). Tai jie mums patvirtino faktą, kad kiekvieną dieną į juos kreipiasi migrantai, kurie skundžiasi sužeidimais po sienos kirtimo.
„Pavyzdžiui, prieš porą dienų savo klinikoje mes turėjome 33 žmones. Kai kurie iš jų teigė, kad juos sumušė Makedonijos pareigūnai“, – sakė MSF atstovė spaudai Aspasia Kakari.
Trims nelegalams buvo lūžusios kojos, todėl juos teko perkelti į šalia esančio Kilkis miesto ligoninę. Kiti skundėsi tik sumušimais ir nubrozdinimais, todėl jiems užteko MSF improvizuotos klinikos medikų pagalbos.
„Šie žmonės neturi jokio legalaus būdo kirsti sieną, todėl jie ieško nelegalių būdų tai padaryti. Ir taip jie susižeidžia“, – atsiduso MSF atstovė.
A.Kakari man toliau pasakojo, kad organizacija plečia galimybes Idomeni palapinių mieste. Čia įkurta kanalizacija, papildomos vietos palapinėms ir planuojama įrengti vietą pamaldoms.
Ar tai reiškia, kad MSF netiki, jog naujasis migrantų krizės sprendimas gali ką nors pakeisti?
„Mes nežinome. Šie žmonės turi poreikių ir mes juos turime gerbti. Žmonės čia rinkosi beveik mėnesį ir Idomeni tapo pabėgėlių miestu. Dėl sprendimo klauskite pareigūnų“, – nesileido į svarstymus MSF atstovė spaudai.
TREČIOSIOS DALIES PABAIGA.