Atplaukiančius pabėgėlius paplūdimyje pasitinka žmogystos, tačiau jiems rūpi ne žmonės, o brangiai kainuojantys valties varikliai. Apverktina išsilaipinusių žmonių būklė jiems nė motais. Jie nepaduos net geriamo vandens pabėgėliams, kuriuos po ilgo blaškymosi perpildyta gumine valtele jūroje kankina troškulys.
Vandenyje plūduriuoja maišai arabiškos duonos, išbrinkę nuo drėgmės. Į Graikiją plaukę pabėgėliai buvo pasiėmę valgio, tačiau paskutinės jų maisto atsargos atsidūrė už borto.
Įlipdami į valtį, plaukdami ir išlipdami Graikijos saloje pabėgėliai dar permirksta iki paskutinio siūlo: ne tik tuos drabužius, kuriuos dėvėjo kelionės metu, bet ir tuos, kuriuos sukišo į kuprines.
Saloje arti kranto, į kurį kasdien išlipa dešimtys ir šimtai sušlapusių, alkanų ir ištroškusių pabėgėlių, nėra jokios parduotuvės, transporto ar galų gale ženklų, kurie nurodytų, į kurią pusę pabėgėliams derėtų patraukti, kad galėtų pasirūpinti būtiniausiais poreikiais. Tačiau tai – ne „variklių medžiotojų“ reikalas.
„Pabėgėliai valtyse“
Vis dėlto yra ir kita grupė žmonių, kurie pasiryžo dirbti vardan pabėgėlių gerovės: kvalifikuotų savanorių komanda tiesiog ant jūros kranto įkūrė laikiną pabėgėlių sutikimo centrą.
„Dauguma mūsų yra iš Olandijos, – sakė organizacijos „Pabėgėliai valtyse“ savanorė Grėtė. – Dar prieš prasidedant šiai pabėgėlių krizei užsiėmėme humanitarine pagalba kiekvienas atskirai, tačiau šįkart subūrėme visą komandą savanorių.“
Ši grupė savanorių pasirūpina, kad pabėgėliai būtų pagirdyti, pavalgydinti ir šiltai aprengti. „Kas turėjo tik vienus marškinėlius ir juos peršlapo, prieikite čia“, – besisotinančiam pabėgėlių būriui šaukė Grėtė.
Savanoriams sunkiai pavyksta nuraminti vaikus, kurie po kelionės paprastai būna stipriai sukrėsti. Vis dėlto patyrusi motina surado būdą padėti jiems užsimiršti: nuo šiol atplaukusiems vaikams „Pabėgėliai valtyse“ savanoriai įduoda po žaislą.
Grėtė yra keturių vaikų motina, todėl mažieji pabėgėliai jai rūpi labiausiai. Pasak jos, sutikimo centro savanoriams sunkiai pavyksta nuraminti vaikus, kurie po kelionės paprastai būna stipriai sukrėsti.
Vis dėlto patyrusi motina surado būdą padėti jiems užsimiršti: nuo šiol atplaukusiems vaikams „Pabėgėliai valtyse“ savanoriai įduoda po žaislą.
Savanoriams tenka gesinti kivirčų gaisrus
Tačiau kai kurie migrantai nenurimsta vien tik atsigėrę, pavalgę ir gavę sausų drabužių.
Pabėgėliai iš Afganistano buvo liūdnai pagarsėję dėl savo nekantrumo ir kivirčų su kitais pabėgėliais, o ypač sirais. Tačiau Azizas juos puikiausiai supranta.
Azizas Aslamis dirba architektu Jungtinėse Amerikos Valstijose, o taip pat koordinuoja samariečių humanitarinės pagalbos misijas, todėl jis negalėjo ignoruoti Lesbo salą ir Europą ištikusios pabėgėlių krizės.
Su panašiomis problemomis jis yra susidūręs ir Afganistane, ir Pakistane. Tad neturėtų būti keista, kad Azizas ne tik susišneka, bet ir supranta pabėgėlius iš Afganistano. „Jie tiesiog norėjo kaip įmanoma greičiau atsidurti Mitilinėje, o tada keliauti į Atėnus“, – paaiškina Azizas kivirčo priežastis.
Tačiau Azizas naudoja ne vien tik savo kalbos įgūdžius, kad užtikrintų, jog panašūs incidentai Lesbo saloje nepasikartotų. „Mano tikslas čia yra užtikrinti efektyvią distribuciją ir sklandų registracijos procesą“, – sakė architektas iš JAV.
LAUKITE TĘSINIO
#Paskuipabėgėlius – 15min.lt reportažų ciklas. Du mūsų žurnalistai Vidmantas Balkūnas ir Paulius Ramanauskas keliauja iš Turkijos–Sirijos pasienio iki Vokietijos. Keliu, kurį pastarosiomis dienomis bando įveikti dešimtys tūkstančių pabėgėlių.
