2016 07 15 Mineo/Sicilijos sala/Italija
Karo pabėgėliai ar migrantai?
Laivais iš Afrikos atplaukusių žmonių beveik niekas čia nevadina karo pabėgėliais. Geriausiu atveju – migrantais. Kraštutiniu – pinigų ieškotojais.
Nors dauguma sutinka, kad jie bėga ne nuo karo, o tiesiog ieško geresnio gyvenimo, tačiau Italijos ir Europos sistema vis vien verčia rūpintis tokiais žmonėmis.
Taip – šie žmonės keliauja per dykumą, plaukia laivais. Pradžioje su supuvusiais žvejybiniais traleriais, o pusiaukelėje ar šiek tiek vėliau jie tęsia kelionę jau „išgelbėti“. Kabutėse – nes neretai jie tiesiog plaukia laivu ir iš ten perkeliami į karinius, pasienio apsaugos ar savanorių organizacijos tvarkingus laivus su maistu, medicinine pagalba ir šiltomis antklodėmis.
Iš migrantų krizės pelnosi kone visi
Iš migrantų pelnosi beveik visos grandys ir kas tik prie jų prieina. Pradedant pačiais migrantais, gaunančiais paramą dešimtimis eurų, baigiant valstybėmis, kurios kone šantažuoja Europos Sąjungą, reikalaudamos milijardų.
Pačioje pradžioje iš šių žmonių pelnosi kontrabandininkai. Jie organizuoja nelegalią kelionę per dykumą ir jūrą. Daugybė žmonių žūsta. Pasak migrantų, tokia kelionė per Viduržemio jūrą iš Libijos jiems atsieina 3000 eurų.
Retkarčiais mes dar išgirstame apie jūroje nuskendusius. Bet tik statistiką. Štai pakeliui į Italiją per savaitę nuskendo 500 migrantų.
Kas nors girdėjote? Vargiai turbūt. Tiesa, tai buvo prieš porą mėnesių ir nuskendo ne 500, o mažiausiai 700 Afrikos gyventojų. Jeigu kas ir atkreipėm dėmesį, tai visa tai užsifiksavo tik kaip skaičius, kur jau nieko nebereiškia 50 ar 500.
Žmonių kontrabandininkai gauna pinigus už nelegalų perplukdymą per jūrą. Liemenių pardavėjai – už šieno prikimštas jų imitacijas, pasienio tarnybos pasipildo finansavimu, reikalingu gerinti sienų apsaugą.
Atplukdžius atvykėlius į Europą įrengiamos stovyklos. Laikinos ir nuolatinės. Migrantams pragyvenimui skiriamos lėšos vaikšto įdomiais keliais. Nevyriausybines organizacijas remia įvairūs fondai. Pinigai vaikšto. Skirtumas tik tas, kad vieniems lieka milijonai, o kitiems – monetos.
Migrantų kortelių verslas
Mes vieni iš retų žurnalistų gavome leidimą apsilankyti Cara di Mineo stovykloje (Cara di Mineo), kuri įvardijama kaip didžiausias migrantų ir pabėgėlių centras Europoje. Ji buvo pastatyta amerikiečių karių, kurie įsikūrė savo bazėje, šeimoms. Dabar čia – migrantų miestelis su savo pastatais, aikštėmis, turgumi, parduotuve, žaidimo aikštelėmis ir stadionu.
Vietiniai šią stovyklą vadina mafijos valdomu pelningu verslo projektu. Sunku pasakyti, kiek tame teisybės, tačiau greičiausiai už šių sienų tikrai vyksta kažkas ne visiškai oficialaus ir legalaus.
Vyriausybė ir ES skiria paramą migrantų išlaikymui stovyklose. Už jų išlaikymą stovykloje yra gaunami 35 eurai. Tai pinigai už apgyvendinimą, maistą ir priežiūrą ir infrastruktūros tvarkymą.
Migrantai tiesiogiai gauna tik dalį šios sumos. 32,5 euro yra skiriama stovyklos išlaidoms, o 2,5 euro – pervedama migrantams į specialias korteles. Šių pinigų išsigryninti stovyklos gyventojai negali. Nuskaičius kortelę įmanoma nusipirkti tik kai kurių prekių, maisto ir cigarečių. Grynieji pinigai šiuo atveju neegzistuoja.
Tačiau, sako, nutinka taip, kad kai kurie migrantai išeina į Europą laimės ieškoti, o jų kortelės po to dar veikia ilgus mėnesius... Tad jeigu, sakykim, koks šimtas migrantų pabėga, o jų kortelės toliau pusmetį „dirba“, tai vien per savaitę kažkam prikapsi 35 tūkst. eurų.
Žinoma, reikia suvokti, kad tokio pelno niekas negaus. Tačiau bent pusę visos sumos išgryninus išeina šimtai tūkstančių eurų vien per kelis mėnesius, tuo tarpu kai tikrieji kortelių savininkai, kuriems skirta ta parama, klajoja kažkur Europoje.
Sakoma, kad migrantų stovyklos Italijoje yra toks geras organizuotų nusikaltėlių verslas, kad savo pelningumu jis pralenkė jau narkotikų ir ginklų prekybą.
Pinigus atstoja cigaretės
Mineo stovykloje pagrindinis būdas prasimanyti grynųjų – už kortelės lėšas imti cigaretes. Už dvi dienas (5 eurus) galima gauti vieną cigarečių pakelį. Parduotuvėje jis kainuoja 5,5 euro. Vos migrantas gauna tą pakelį ar kelis – tuoj pat prie jo prišoka cigarečių supirkėjai. Jie pakelį rūkalų nuperka už 3,5 euro. Vėliau šios cigaretės parduodamos mieste.
Taigi sistema „stovykla be grynųjų“ realiai neveikia. O išgryninant pinigus naudos gauna keletas tarpininkų. Daugiausia šia sistema piktinasi į korteles pinigus gaunantys atvykėliai, nes už stovyklos jiems pervestus 5 „popierinius“ eurus jie į kišenę įsideda vos 3,5 Eur grynųjų.
Tačiau iš šių mainų naudos turi perpardavinėtojai ir Sicilijos gyventojai. Jie nelegalios prekybos dėka įsigyja pigesnių cigarečių, o migrantų „verslininkai“ iš šio šešėlinio verslo irgi užsidirba nemažus pinigus.
Nelegalių taksi verslas – imigrantų rankose
Cara di Mineo stovykla yra plyname lauke. Norint patekti į bet kurį didesnį miestą reikia transporto. Dalis migrantų dešimtis kilometrų įveikia dviračiu. Tokių teko sutikti ne vieną.
Tačiau didžioji dalis stovyklos gyventojų gyvenvietes ir parduotuves pasiekia nelegaliu taksi. Mūsų kalbintas pilko miniveno vairuotojas buvo nigerietis, turintis teisę gyventi Italijoje. Norėdamas užsidirbti papildomai jis kone kiekvieną dieną atvažiuoja į maždaug kilometras už stovyklos vartų esančią vietą ir laukia keleivių.
Tokių taksi šalia stovyklos važinėja ne viena. Visų jų vairuotojai – patys migrantai. Pasiekti Katanijos centrą, esantį už kelių dešimčių kilometrų, su jais kainuoja penketą eurų.
Mokesčių jie niekam nemoka. Iš vietos pajuda tik tada, kai susirenka pilnas ekipažas. O renkasi ir važiuoja į miestą migrantai dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kas nori aplankyti parduotuves, kas parduoti cigaretes, o kas tiesiog palieka stovyklą.
Cigaretės ir taksi – tai palyginti mažas uždarbis to, ką Sicilijoje galima uždirbti iš migrantų krizės. Kituose tekstuose papasakosime apie prekybą žmonėmis, prostituciją ir kodėl į Italiją 9 iš 10 atvykstančių vaikų būna niekieno nelydimi.
15min fotožurnalisto kelionę į Siciliją apmokėjo „Baltic Journalist Travel Fund“. Reportažo turiniui tai įtakos neturi.
