Gaila, kad nebuvo įmanoma keliauti kartu su jais. Kone visuomet teko judėti šalia. Beveik jokia šalis nenori įsileisti žurnalistų nei į autobusus, nei į traukinius, vežančius pabėgėlio statuso prašytojus. Net norint patekti į stovyklas kartais teko brautis kone pro langą.
Paprastai toks slaptumas būna tuomet, kai viduje vyksta kažkas negero arba pati organizacija bijo, kad galima būtų kažką negero įžiūrėti. Iš dalies tiesos yra. Neretai žurnalistai gali iš musės išpūsti dramblį, o prieš rimtas problemas užmerkti akis.
Štai vengrų pareigūnai į minią mėtė maisto pakuotes. Pasaulis pasipiktino, kad migrantai šeriami kaip šunys. Įdomu, ar nors vienas iš besipiktinusių yra buvęs toje minioje? Ar nors vienas jų įsivaizduoja, koks tai reiškinys, su kokiais žmonėmis tenka susidurti ir kodėl pareigūnai elgiasi vienaip ar kitaip? Sėdint ant šiltos sofos savo bute ir geriant alų pasipiktinimo komentarai liejasi labai laisvai. Tačiau viena yra kalbėti apie moralę ir atjautą, o kita – ją įgyvendinti gyvai.
Štai vengrų pareigūnai į minią mėtė maisto pakuotes. Pasaulis pasipiktino, kad migrantai šeriami kaip šunys. Įdomu, ar nors vienas iš besipiktinusių yra buvęs toje minioje?
Reikia suprasti, kad pabėgėlio statuso prašytojai yra kitos kultūros žmonės. Ji nėra nei geresnė, nei blogesnė už mūsų. Tačiau ji kitokia. O mes bandome viską suprasti per savo prizmę.
Tai kažkas panašaus, kaip kad norėti, kad suaugusieji sutartų su paaugliais. Kai esame paaugliai – atrodo, kad suaugusieji nusišneka, kai suaugame – nesuvokiame paauglių. Ir nėra vieni geri, o kiti – blogi. Kiekvienam savas laikas ir vieta.
Nė karto nematėme, kad policija ar pareigūnai šiurkščiai elgtųsi su tvarkos besilaikančiais pabėgėliais ir migrantais. Tačiau įžūliai besielgiančių migrantų matėme gana dažnai. Sako, kad jiems reikia atjautos, nes įvyko nelaimė ir karas. Sutinku, kad daliai tų žmonių tikrai reikia pagalbos. Daliai. Labai mažai daliai.
Dauguma migrantų gynėjų dažnai nėra matę migrantų, o visos jų žinios ateina iš šaltinių, kuriuos jie nori skaityti. Taip elgiasi tiek dešinieji, tiek kairieji radikalai.
Man ši situacija panaši į romų padėtį Lietuvoje. Vieni juos riečia į ožio ragą ir teigia, kad taborą reikia sunaikinti. Kita pusė teigia, kad tai tautinės mažumos persekiojimas ir vos ne nusikaltimas žmonijai. Bėda ta, kad pirmieji matę dažnai tik „taborinius“ romus, o antrieji... klausimas, ar apskritai ką matę. Tokiems gynėjams užtildyti užtenka vienintelio kontraargumento – jeigu jau taip viskas gerai, tai pasivaikščiok po taborą vėlai vakare vienas.
Su mūsų matytais migrantais kažkas panašaus. Taip – dalis jų tikrai bėga nuo žiaurumų ir taip bando išgyventi. Tačiau didžioji dalis – tiesiog pelnosi iš kito nelaimės. Vokietija pareiškė, kad priims karo pabėgėlius, kadangi Graikija su jais jau nebesusitvarko, o gal ir nenori to daryti. Gestas tikrai gražus ir sveikintinas.
Taip – dalis jų tikrai bėga nuo žiaurumų ir taip bando išgyventi. Tačiau didžioji dalis – tiesiog pelnosi iš kito nelaimės.
Bėda, ta, kad turbūt nelabai kas pagalvojo apie galimas pasekmes. Staiga „karas“ įsižiebė Irane, Afganistane, Turkijoje ar net Tolimųjų Rytų šalyse...
Tai tik dalis šalių, kurių gyventojai susimoka žmonių kontrabandininkams 1000 eurų, kad perplukdytų juos tuos kelis kilometrus per Egėjo jūrą.
Vos valtis atsitrenkia į krantą, jie suplėšo pasus ir pirmoje stovykloje jau pasakoja savo „istoriją“ nepamiršdami pridurti „from Syria“...
Kai kuriems savanoriams visiškai to pakanka, kad pultų pasitikti ir apsikabinti ką tik į krantą išlipusį nelegalą. Jiems tai irgi patinka. Nemokamas maistas, rūbai, transportas, internetas, medicininė priežiūra ir aukos statusas.
Pabandykime įsivaizduoti panašią situaciją Lietuvoje. Šalia Dieveniškių kaimelio, esančio vos keli kilometrai nuo Baltarusijos pasienio, stovi namų šeimininkės ir savo gyvenimo kelio dar neradęs jaunimas. Ant stalo garuoja karštas maistas, sunešti į krūvas drabužiai, batai, antklodės...
Europos išorinę sieną kerta grupė vietnamiečių nelegalų. Vaikai ir moterys, bet didžioji dalis vyrų. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių jiems pavyksta prasmukti.
Ir štai šiuos nelegalus pasitinka savanorės. Puola juos gobti antklodėmis, vaišinti sriubomis, sumuštiniais, vaisiais. Siūlo rūbų. Jeigu spėja – išklauso, kaip šie žmonės gyvena Vietname ir priklauso opozicijai. Protingesni netgi turi iškarpų su opozicijos straipsniais. O opoziciją Vietname valdžia persekioja ir jiems ten gresia didelis pavojus...
Netrukus vietnamiečių pasiimti atvažiuoja nemokamas autobusas ir nuveža į Vilnių. Kad nelegalai galėtų toliau tęsti savo kelionę ir pasislėpti nuo pavojų Europoje. Vilniuje jie dar nusiprausia, išsimiega ir pabumba, kad vanduo per šaltas ar maistas neskanus...
Kažkaip kvailai skamba. Bet būtent taip viskas Graikijoje ir kitose šalyse pakeliui į Vokietiją ir vyksta. Niekas nesigilina, kokia „opozicija“, ką persekioja. Visus priima ir siunčia toliau.
Vargšai pabėgėliai. Taip, tarp jų tikrai yra tokių. Tik skirtumas toks, kad dabar tokių jau visiška mažuma. Didžioji dalis naudojasi palankiomis sąlygomis ir susidariusiomis aplinkybėmis. Tik, kad būtų paprasčiau – sukuria istoriją. Arba nesukuria.
Nes dabar „Sirija“ jau automatiškai atidaro duris visur. Net nesvarbu, kad tavo mieste kovos nevyksta, o pats bėgi tiesiog norėdamas išvengti kariuomenės arba matydamas, kad verslas nesiseka, o gyventi norisi geriau negu kad gali dabar.
Kas sugebės patikrinti, kiek pabėgėlių iš Sirijos grėsė tikras pavojus? Kiek iš jų pabėgo tik dėl geresnio gyvenimo arba nenorėjo tarnauti kariuomenėje? Sakote, kad vis dėlto juos reikia gelbėti, nes jiems bėda? O gal už tuos 850 eurų, kurie sumokami kaip mėnesinė išmoka nelegalui, geriau nupirkti Afrikos valstybių vaikams ir moterims ryžių, mėsos ir vandens?
O gal už tuos 850 eurų, kurie sumokami kaip mėnesinė išmoka nelegalui, geriau nupirkti Afrikos valstybių vaikams ir moterims ryžių, mėsos ir vandens?
Nusiimkime rožinius akinius ir paieškokime atsakymo: ko Europa nori – padėti kenčiantiems žmonėms ir gelbėti jų gyvybes ar pasirodyti pati sau graži ir „atsakinga“?
O jeigu iš Ukrainos (na, gerai – iš Rusijos) bėgtų žmogus, nes jam atėjo laikas tarnauti kariuomenėje, o jis to nenori? Nes gali tekti kariauti? Ar mes juos priimtumėme?
Kuo toliau, tuo labiau galvoju, kad noras priimti visus pabėgėlius tėra tik poza. Poza, kuri turi parodyti, kokie mes „geri, gražūs ir atsakingi“.
Lietuva žada priimti 1105 pabėgėlius. Bėda ta, kad iki šiol neranda nė vieno, kuris norėtų į ją važiuoti. Bet jau dabar biudžete šiam reikalui yra numatyti keli milijonai. Dar kažkiek milijonų pridės Europos Sąjunga.
Lietuva žada priimti 1105 pabėgėlius. Bėda ta, kad iki šiol neranda nė vieno, kuris norėtų į ją važiuoti.
Mes gelbstime žmones, kurie to visiškai nenori, o tuo metu kažkam pasaulyje yra taip blogai, kad mes net jų nuotraukas cenzūruojame, nes mums gali sukelti šoką.
Sutinku, kad žmonės gali norėti geresnio gyvenimo ir turi turėti tam teisę.
Štai, sutikome porą merginų. Afganistanietės, tačiau gimusios Irane. Bėga nuo blogo gyvenimo. Sutinku. Aš irgi galbūt bėgčiau.
Tačiau iki šiol tam buvo ir yra sudarytos visos sąlygos. Vien Lietuvoje per pirmą šių metų pusmetį tuo pasinaudojo daugiau kaip keli šimtai žmonių. Apie penktadalis gavo leidimą gyventi Lietuvoje. Vadinasi, jiems greičiausiai buvo iškilęs tikras pavojus. Tad kodėl ši sistema negali veikti toliau? Pagal galiojančius įstatymus ir taisykles.
Valstybė neatstumia tų, kurie bėga nuo pavojų. Ji juos priglobia. O tie, kurie nori pagerinti savo materialines sąlygas, irgi turi galimybes. Niekas netrukdo Lietuvoje įsidarbinti ir gauti geresnį atlyginimą negu savo šalyje. Ir tokių žmonių ne tiek mažai. Net iš Ispanijos, Portugalijos, Brazilijos ir kitų šalių. Bet viskas vyksta pagal numatytą tvarką.
O dabar Europos Sąjunga atidarė savo išorinę sieną ir leidžia šimtams tūkstančių žmonių, beveik nekontroliuojamiems, plūsti per visą Europą. Mums per Europą keliauti paskui pabėgėlius buvo sudėtingiau ir brangiau negu jiems. Migrantai visur mus aplenkdavo.
Kitas dalykas – pinigai. Jie vis man neduoda ramybės. Manoma, kad vien žmonių kontrabandininkams jau iki šiol yra sumokėta per milijardą eurų. O kiek dar pinigų iš migrantų ir pabėgėlių yra užsidirbama pakeliui iki jų išsvajotų šalių – Vokietijos ir Švedijos.
Milžiniški pinigai teka į juodąją rinką. Milžiniški pinigai skiriami pabėgėlių stovykloms, išmokoms... O po to dar krūva pinigų bus išleista, kaip rašo „Times“, 400 000 migrantų deportacijai.
Abejoju, ar jie į savo žemę grįš už savo pinigus. O grįžusieji bus praradę daug santaupų, gal net pardavę namus. Kitaip tariant, grįžus jiems bus dar blogiau nei tuomet, kai ryžosi viską mesti ir išvykti.
Man ir vėl neduoda ramybės klausimas – kiek išties gyvybių buvo galima išgelbėti, jeigu nebūtų atidarytos sienos ir neleista šimtams tūkstančių migrantų pasiekti Vokietijos ir kitų šalių. Tiesiog, jeigu viskas būtų vykę kaip iki šiol. Pagal įstatymus ir galiojančias tvarkas.
Pirmadienį (spalio 12 d.) 18.30 val. kino teatre „Pasaka“ (Šv. Ignoto 4/3, Vilnius) kviečiame į susitikimą su #Paskuipabėgėlius keliavusiais žurnalistais Vidmantu Balkūnu ir Pauliumi Ramanausku. Renginys viešas ir nemokamas, bet vietų skaičius salėje ribotas. Nemokami bilietai į seansą dalinami likus valandai iki renginio pradžios kino teatro kasoje.
