Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

#Paskuipabėgėlius: serbai pabėgėlius į Kroatiją veža autobusais nemokamai

Berkasovas, Serbijos–Kroatijos pasienis. Nuo Berkasovo miesto lėtai, lyg pasiklydęs jį supančiuose kukurūzų laukuose, atslenka keleivinis autobusas. „Kroatija“ – kreivas užrašas, užkištas už stiklo, neužtikrintai skelbia apie jo kelionės tikslą. Po kelių akimirkų iš autobuso ima veržtis migrantai ir karo pabėgėliai, kurie Serbijoje likti nė neketina, o nekantrauja keliauti tolyn, į išsvajotąją Vokietiją.
Serbijos - Kroatijos pasienyje su migrantais dirbantys savanoriai
Serbijos - Kroatijos pasienyje su migrantais dirbantys savanoriai / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Vos išlipęs vienas pabėgėlių vardais ir pavardėmis garsiai šaukia kitus – taip jie išsidalina laikinus kelionės dokumentus, kuriuose surašyti tik jų asmeniniai duomenys: vardas, pavardė ir gimimo data, kuri daugeliui jų yra skaičiuojama nuo sausio 1-osios. Tai reiškia, kad pabėgėlio gimimo data tiksliai nėra žinoma.

#Paskuipabėgėlius kelionės maršrutas
#Paskuipabėgėlius kelionės maršrutas

Važiuoja ir valgo nemokamai

Toks dokumentas galioja vos 72 valandas, tačiau pabėgėliai tiek užsibūti Serbijoje nė nespėja, nes virtinė autobusų juos nemokamai veža nuo Preševo, kuris yra Serbijos pasienyje su Makedonija, beveik iki pat Kroatijos – serbai taip bando užtikrinti, kad pabėgėliai pas juos neužsiliktų, todėl visa jų kelione per Serbiją pasirūpina iki galo.

Laikinas kelionės dokumentas galioja vos 72 valandas, tačiau pabėgėliai tiek užsibūti Serbijoje nė nespėja, nes virtinė autobusų juos nemokamai veža beveik iki pat Kroatijos.

Nemokamai jie ne tik keliauja, bet ir maitinasi: pasienyje pabėgėliai gauna įvairių vaisių, sulčių, šiltos arbatos ir net maisto kūdikiams. Jiems taip pat patiekiama šilto maisto, kuriuo rūpinasi Azizas.

„Aš gerai suprantu, kaip jaučiasi šie žmonės, nes man pačiam teko būti jų vietoje“, – sakė jis.

Azizas gyvena Serbijoje jau daugiau nei 20 metų, tačiau jis gimė Palestinoje, o iš ten nusprendė bėgti po pirmosios Intifados, vykusios dar 1990-aisiais. Todėl Azizas ir jo sūnūs ruošia karštus jautienos sumuštinius, kurie yra vos ne pusės duonos kepalo dydžio, kad pamaitintų po ilgos kelionės autobusu išalkusius pabėgėlius.

Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr./Serbijos - Kroatijos pasienyje su migrantais dirbantys savanoriai
Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr./Serbijos - Kroatijos pasienyje su migrantais dirbantys savanoriai

Vis dėlto ne visi įvertina Azizo pastangas: sultingi sumuštiniai, kurių pasisotinti galėtų užtekti net keliems žmonėms, mėtosi nė nepaliesti ant žemės šalia kitų punktų, kurie taip pat nemokamai dalina maistą pabėgėliams.

Norinčiųjų padėti – daugiau nei reikia

Nusuvalgytą maistą ir kitas pabėgėlių šiukšles surinkti tenka savanoriams, jie sako surenkantys šimtus litrų šiukšlių kasdien.

Grupė savanorių iš Čekijos susibūrė tiesiog socialiniame tinkle „Facebook“, tačiau jie veikia bene aktyviausiai iš visų organizacijų Serbijos-Kroatijos pasienyje.

„Čekijos vyriausybė atsisakė Europos Sąjungos siūlomų migrantų kvotų, tačiau mes susibūrėme įrodyti, kad taip mano ne visi čekai“, – sakė savanorė iš Prahos Alisa.

Tačiau dėl netvarkos čekų savanorių grupė kaltina ne pabėgėlius, o per didelį skaičių organizacijų, kurios nori jiems padėti. „Jungtinių Tautų Organizacija, Raudonasis Kryžius pabėgėlių pasitikimą organizuoja atskirai nuo mūsų, todėl pabėgėliai galiausiai pasiima net daugiau visko, nei gali panešti“, – sakė Pavelas iš Čekijos.

Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr./Serbijos - Kroatijos pasienyje su migrantais dirbantys čekų savanoriai
Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr./Serbijos - Kroatijos pasienyje su migrantais dirbantys čekų savanoriai

Pasak jų, kalnai šiukšlių, kurie lieka vietose, pro kurias praeina pabėgėliai, yra ne jų kaltė.

„Pabėgėliams tiesiog nebūdavo kur dėti šiukšlių“, – sakė Alisa. – O kai pamato mus, jie visada prašo maišų, kad galėtų surinkti ne tik savo, bet ir kitų šiukšles.“

Labiausiai savanorius stebina pabėgėlių apranga, visiškai netinkanti keliauti per lietų ar tuo labiau šaltį. „Daug iš jų atėjo su šortais ir šlepetėmis, todėl labiausiai mums trūksta šiltų drabužių ir batų, kuriuos duodame jiems“, – sakė ji.

Vengia pirštų atspaudų

Savanoriai iš Čekijos nenuleidžia rankų net kai darosi akivaizdu, kad dalis pabėgėlių iš tiesų yra ekonominiai migrantai. „Daug pabėgėlių priešinasi, kad nepaimtų jų pirštų atspaudų. Dėl to anksčiau buvo keliamos net riaušės“, – sakė Alisa.

Migrantai nenori, kad paaiškėtų tikrosios jų kelionės į Europą priežastys, kadangi jie turi, ką slėpti. Todėl ir plėšo savo pasus, meluoja apie savo pilietybę ir dažnai apsimeta sirais. Panašioje situacijoje yra ir Mansūras.

Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr./Migrantai Serbijos - Kroatijos pasienyje
Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr./Migrantai Serbijos - Kroatijos pasienyje

Mansūras yra dezertyras. Jis buvo pėstininkų kapitonas Egipto armijoje, tačiau nusprendė pasitraukti iš armijos po 2014-ųjų perversmo Egipte. Kadangi paprastai to padaryti nepavyko, jam beliko bėgti iš Egipto.

Jam pavyko nusigauti iki Serbijos-Kroatijos pasienio apsimetus pabėgėliu iš Sirijos. Tačiau savo dukros pasiimti į šią kelionę jis nesiryžo. „Jei pavyks patekti į Vokietiją, pasikviesiu savo dukrą, kitaip būtų buvę per daug pavojinga“, – sakė dezertyras iš Egipto.

Tačiau Mansūras ir kiti suskirstyti į grupes, dviem eilėmis jau eina link Kroatijos pasienio. „Kiek dar reikės eiti?“ – teiravosi vienas pabėgėlis. Toli eiti jiems nereikės: Kroatija, kaip ir Serbija, pasirūpina, kad pabėgėliai pas juos neužsibūtų, todėl autobusais juos veža tiesiai į pasienio zoną su Vengrija. Tačiau iki Vokietijos dar tolimas kelias.

LAUKITE TĘSINIO

#Paskuipabėgėlius – 15min.lt reportažų ciklas. Du mūsų žurnalistai Vidmantas Balkūnas ir Paulius Ramanauskas keliauja iš Turkijos–Sirijos pasienio iki Vokietijos. Keliu, kurį pastarosiomis dienomis bando įveikti dešimtys tūkstančių pabėgėlių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?