Kol policija vieną po kito atrakina durų spynas, pabėgėliai laukia prisispaudę prie nuo jų nekantraus alsavimo aprasojusių traukinio stiklų: kada pagaliau ateis jų eilė ir jie galės ištrūkti iš ankšto vagono?
Nors atsidarė dar tik kelios durys, bet pabėgėlius prižiūrėti paskirtos policininkės iškart paskęsta šimtų nekantrių pabėgėlių jūroje, kuri užtvindo visus stoties kampelius.
Tačiau vietoj įtampos ir pavojaus, čia tvyro nuovargis bei sumišimas, todėl susitvarkyti su šita minia kolegų pastiprinimo pareigūnėms neprireiks. „Pone, pone, ar mes – Vengrija, ar jau – Europa?“, – laužyta anglų kalba nedrąsiai klausia pabėgėlis.
Jis žodžiais išreiškia tai, ko tyliai meldžia visi įsibaiminę pabėgėlių traukinio keleiviai: kaip įmanoma greičiau ir be jokių rūpesčių atsidurti kitoje Vengrijos sienos pusėje.
Šioje šalyje nėra vietos pabėgėliams
„Pone, pone, ar mes – Vengrija, ar jau – Europa?“, – laužyta anglų kalba nedrąsiai klausia pabėgėlis.
Socialiniuose tinkluose mirgėjo kraupūs vaizdai, kaip Vengrijos policija tvarkosi su migrantų antplūdžiu: ašarinėmis dujomis, spygliuota tvora ir, galiausiai, policijos bei kariuomenės įgaliojimais naudoti jėgą prieš žmones, kurie prašo prieglobsčio Europoje.
Pagalbos iš paprastų vengrų jie taip pat nesitiki, nes už įvairią pagalbą pabėgėliams yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Tai reiškia, kad policija pabėgėlių kontrabandininkais laiko net žmones, kurie tiesiog pavežė pakelėje tranzuojantį pabėgėlį ar leido jam pasistatyti palapinę savo kieme.
Savanoriai irgi susiduria su įvairiomis kliūtimis Vengrijoje. Jiems sunku judėti per sienas ir sekti paskui pabėgėlius, kad galėtų jiems užtikrinti humanitarinę pagalbą.
Tad išlipę iš traukinio Hegješalome pabėgėliai nesiskųsdami keliauja porą kilometrų pėsčiomis į Nikelsdorfą Austrijoje, kuris yra pirmas miestas kitapus Vengrijos sienos, nes iš likimo brolių patirties suvokia: Vengrijoje nėra vietos pabėgėliams.
Pabėgėlių laukia taksistai
Ir iš tiesų, jų lūkesčiai pasitvirtina. Austrijoje pabėgėlių laisvė nėra ribojama ir jie gali keliauti link Vokietijos paprasčiausiai išsirinkę vieną iš siūlomų taksi automobilių.
Kelionė taksi per visą Austriją arba nuo Nikelsdorfo iki Zalcburgo pabėgėliams iš viso atsieina 170 eurų. Turkijoje pabėgėliai kartais visiškai aklai atiduoda tūkstančius eurų kontrabandininkams už kelionę gumine valtele per Egėjo jūra. Todėl planas sumokėti kelis šimtus eurų taksistui ir greitai baigti savo ilgą kelionę pabėgėliams skamba visai neblogai.
Yra ir kita pabėgėlių eilė, kurioje, kas atsistojęs, kas atsisėdęs ant žemės, nerimauja: jie nori taip pat greitai atsidurti Vokietijoje, bet nebeturi pinigų keliauti taksi.
Tačiau yra ir kita pabėgėlių eilė, kurioje, kas atsistojęs, kas atsisėdęs ant žemės, nerimauja: jie nori taip pat greitai atsidurti Vokietijoje, bet nebeturi pinigų keliauti taksi. „Ką mums daryti?“, – graudžiai klausia Adnanas.
Ilga kelionė namo
Adnanas yra programuotojas, todėl suirutė gimtojoje šalyje jam netrukdė vykdyti klientų užsakymų internetu. Vis dėlto neseniai jo tėvams pagaliau pavyko įtikinti Adnaną, kad šis atvyktų pas juos į Vokietiją, kur jie anksčiau įsikūrė pabėgę nuo karo Sirijoje.
Adnanui nereikės ilgai sėdėti pakelėje, jo kelione pasirūpins austrai: tokius pabėgėlius jie sodina į autobusus, nemokamai veža į registracijos centrus, o tada – link sienos su Vokietija.
Tačiau Adnanui rūpi ne tik kelionės bilietas į vieną pusę. Pastaruoju metu jį vis labiau neramina klausimas, ar jis kada nors galės grižti namo, į gimtąjį Sirijos miestą Tartusą?
„Kai atvažiavo rusai, mums nėra vilties grįžti į Siriją, nes jie remia Assadą (Sirijos prezidentą), nuo kurio mes ir bėgame“, – aiškino pabėgėlis iš Sirijos miesto, kurio apylinkes bombarduoja Rusijos naikintuvai.
LAUKITE TĘSINIO
#Paskuipabėgėlius – 15min.lt reportažų ciklas. Du mūsų žurnalistai Vidmantas Balkūnas ir Paulius Ramanauskas keliauja iš Turkijos–Sirijos pasienio iki Vokietijos. Keliu, kurį pastarosiomis dienomis bando įveikti dešimtys tūkstančių pabėgėlių.
