Paskutinė galimybė: kas V.Putiną įtikino pradėti invaziją į Ukrainą?

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius Aleksandras Bortnikovas buvo karščiausi ginkluotos invazijos į Ukrainą šalininkai, faktiškai įtikinę prezidentą Vladimirą Putiną pradėti operaciją. Apie tai pranešė britų laikraštis „The Times“.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas

„The Times“ skelbia ištraukas iš būsimos žurnalisto Oweno Matthews'o knygos, paremtos, pasak autoriaus, pokalbiais su Rusijos veikėjais, susipažinusiais su pasirengimo invazijai istorija.

VIDEO: V.Putinas: „Nusprendžiau surengti specialią karinę operaciją“

Kas įtikino V.Putiną?

Pasak autoriaus, N.Patruševas, A.Bortnikovas ir kiti jiems artimi asmenys Rusijos saugumo tarnybose buvo įsitikinę, kad reikia suduoti „prevencinį“ smūgį Ukrainai, teigdami, kad tai būtina siekiant išgelbėti Rusiją nuo tariamai didėjančios strateginės grėsmės iš Vakarų. Jie esą manė, kad atėjo paxskutinė galimybė tai padaryti, atsižvelgiant į V.Putino amžių.

V.Putinui artimas „Rosgvardijos“ vadovas Viktoras Zolotovas pokalbyje su uždarytos radijo stoties „Echos Moskvy“ vyriausiuoju redaktoriumi Aleksejumi Venediktovu teigė, kad „Ukraina neegzistuoja“, o yra tik teritorija, kuria „eina Amerikos ir Rusijos siena“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu (kairėje), Vladimiras Putinas ir Aleksandras Bortnikovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu (kairėje), Vladimiras Putinas ir Aleksandras Bortnikovas

Tarp tų, kurie tiesiogiai rengė invaziją, be N.Patruševo, A.Bortnikovo ir paties V.Putino, minimas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu. Tačiau jis esą atliko ne ideologo, o vykdytojo vaidmenį ir kartais svyruodavo. N.Patruševas įvardijamas kaip svarbiausia V.Putino aplinkos figūra.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Nikolajus Patruševas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Nikolajus Patruševas

Leidinyje atkreipiamas dėmesys į svarbų Rusijos prezidento izoliacijos vaidmenį prasidėjus COVID-19 pandemijai – žmonių, su kuriais V.Putinas konsultavosi, ratas smarkiai susitraukė, o žmonės, tikintys, kad reikia kontroliuoti Ukrainą ir kovoti su Vakarais, ėmė dominuoti tame rate. Teigiama, kad vienas iš jų buvo verslininkas Jurijus Kovalčiukas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jurijus Kovalčiukas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jurijus Kovalčiukas

Apgaulingos derybos

„The Times“ rašo, kad principinis sprendimas pradėti karą turėjo būti priimtas iki 2021 m. vasaros pabaigos. Tačiau užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui buvo pavesta bandyti pasiekti daugiau nuolaidų iš Vakarų, kad būtų išvengta karo. Pats S.Lavrovas esą norėjo būtent taikios konfrontacijos baigties ir buvo įsitikinęs, kad V.Putinas taip pat jos nori.

Rusijos reikalavimai dėl vadinamųjų saugumo garantijų, kuriuos Užsienio reikalų ministerija suformulavo 2021 m. gruodį, Vakarams buvo nepriimtini. Tačiau, kaip pažymi „The Times“, Vakarų diplomatai, įskaitant britų diplomatus, neteisingai interpretavo šiuos reikalavimus – jie manė, kad Rusija nori derėtis ir įtikinti Vakarus padaryti tam tikrų nuolaidų, nors iš tikrųjų tai buvo ultimatumas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas JT Saugumo Tarybos posėdyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas JT Saugumo Tarybos posėdyje

Elitas nežinojo

„The Times“ teigimu, dauguma Rusijos elito narių, net Saugumo tarybos nariai, iki vasario 21 d. nežinojo apie V.Putino sprendimą pradėti karą. V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas po karo pradžios privačiame pokalbyje esą pažymėjo, kad daugumai Saugumo Tarybos narių (tarp jų, pavyzdžiui, ir S.Lavrovui) apie artėjantį puolimą prieš Kyjivą buvo pranešta tik po šios institucijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas vadinamųjų DLR ir LLR pripažinimas. Iki tol apie invazijos pradžią žinojo tik keli V.Putinui artimiausi žmonės.

Beje, vasario 21 d. Saugumo tarybos posėdyje – „The Times“ vėl cituoja D.Peskovą – dalyviams buvo pasakyta, kad jis bus transliuojamas tiesiogiai. Iš tikrųjų buvo daromas įrašas. esą tai buvo daroma norint patikrinti Saugumo tarybos narių lojalumą.

VIDEO: Kaip atrodė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą žemėlapiuose – svarbiausi faktai ir karinių veiksmų seka

Teigiama, kad V.Putino kreipimasis pradėti vadinamąją specialiąją operaciją buvo įrašytas vasario 23 d. Kitą dieną anksti ryte prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą.

Rusijos pareigūnai kol kas nekomentavo „The Times“ straipsnio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis