Dėl vienos iš didžiausių per pastaruosius dešimtmečius ekonominės krizės G.Bushas ir jo administracija negalės atsikvėpti ir ramiai praleisti paskutinių trijų savo tarnybos mėnesių.
JAV prezidento dar laukia daugybė pranešimų apie ekonominę situaciją šalyje, susitikimai su užsienio valstybių lyderiais ir verslo magnatais, dalyvavimas užsienio konferencijose, praneša msnbc.com.
Vienas pagrindinių ir paskutinių jo darbų bus peržiūrėti, kaip buvo panaudoti 700 mlrd. dolerių iš bankų superkant „blogas“ paskolas.
Praėjusią savaitę G.Bushas sakė: „Atrodo, kad iki ateinant naujam prezidentui turėsiu dar daug ką nuveikti.“ Verta pastebėti, kad daug ko ir nesuspės.
Vienas pagrindinių ir paskutinių jo darbų bus peržiūrėti, kaip buvo panaudoti 700 mlrd. dolerių iš bankų superkant „blogas“ paskolas. Išeidamas G.Bushas po savęs šalyje paliks pakankamai slogias nuotaikas: žmonės panikuoja dėl savo pensijų fondų, finansų rinkos ritasi žemyn. Be viso to, prezidentas paliks ir 10 trilijonų dolerių valstybės skolą, kuri nuo jo pirmosios kadencijos pradžios išaugo daugiau nei 4 trilijonais. Šią sąskaitą turės apmokėti ateities kartų amerikiečiai.
Kol kas yra nemažai nebaigtų darbų ir dar daugiau G.Busho neištesėtų pažadų, tačiau ir viltis, ir laikas jiems įgyvendinti senka.
Iki savo kadencijos pabaigos G.Bushas norėjo taikos susitarimo Vidurio Rytuose dėl Palestinos. Visgi neramumai Izraelio vidaus politikoje ir atsinaujinę nesutarimai neteikia daug vilčių dėl taikos šiame regione ir G.Busho sėkmingų pastangų ją pasiekti.
Nors siekis nuginkluoti Šiaurės Korėją nuo branduolinių ginklų, atrodo, davė rezultatų, susitarimą vadinti galutiniu dar per anksti, kadangi ši šalis jau yra parodžiusi, kad pažadų ji ne visada laikosi.
Mažiausiai pažangos padaryta siekiant sudaryti sutartį tarp Irako ir JAV, pagal kurią ši Azijos valstybė teisiškai pagrįstų JAV karių buvimą jos teritorijoje po Jungtinių Tautų mandato įsigaliojimo. Taip pat tiek viena, tiek kita pusė vilkina laiką ir nesiryžta nustatyti konkrečios JAV pajėgų atsitraukimo datos.
Manau, kad paskutinės šimtas dienų bus daug reikšmingesnės nei pirmosios šimtas Panašu, jog Baltieji Rūmai dabar daugiausiai laiko skiria ruošdamiesi naujojo prezidento atėjimui į valdžia. Pasikeitimai administracijoje yra bene didžiausi nuo Rugsėjo 11-osios įvykių.
Siekiant kuo sklandesnio įgaliojimų perdavimo, prezidento aplinka tam kruopščiai ruošiasi. G. Busho patarėjas Edas Gillespie sakė: „Manau, kad paskutinės šimtas dienų bus daug reikšmingesnės nei pirmosios šimtas.“
Buvęs dabartinio prezidento vyriausiasis patarėjas Azijos klausimais Michaelas Greenas tikisi, jog Baltieji Rūmai nesiims jokių drastiškų veiksmų paskutiniams darbams atlikti.
Jis sakė, kad tokios aktualios problemos, kaip Irano ir Š. Korėjos branduolinė ginkluotė, bus perleistos spręsti naujiesiems politikams, tačiau išsaugant jau pasiektą diplomatinį įdirbį.
„Nemanau, jog paskutinę minutę jie imtų vaikytis šlovės, tokiu būdu pakenkdami būsimajai administracijai,“ – sakė M.Greenas.
Iki JAV prezidento rinkimų liko 22 dienos. Vis dėlto, kai jau atrodė, kad G.Bushas savo kadencijos metu nesugebės daugiau nieko nuveikti, jis pasiekė kelis svarbius susitarimus. Pirmiausiai, G.Bushas pasirašė civilinio branduolinio bendradarbiavimo susitarimą su Indija, taip pat buvo pritarta jo siūlymui vykdyti naftos gavybą už JAV kranto linijų.
Baltieji Rūmai dar turi vilties, jog Kongresas patvirtins ir prekybos susitarimus su Kolumbija bei Pietų Korėja.
Pastarieji metai G. Bushui buvo patys aktyviausi užsienio vizitų požiūriu. Be to, jo dar laukia mažiausiai viena išvyka. Lapkritį prezidentas ketina skristi į Peru, kur vyks kasmetinis Ramiojo vandenyno pakrančių šalių vadovų susitikimas.
Kita vertus, visuomet yra tikimybė, jog prezidentas išvyks vizito, apie kurį Baltieji Rūmai iš anksto nepraneša dėl saugumo motyvų.
G.Bushas dar turės apsvarstyti prašymus atleisti nuo bausmės arba ją sušvelninti. G. Busho pirmtakas Billas Clintonas savo kadencijos pabaigoje į laisvę paleido 140 žmonių. Prezidento patarėjo E.Gillespie teigimu, G.Bushas šią pareigą ketina atlikti kur kas anksčiau, nei pasibaigs jo tarnybos laikas.
Dar visai neseniai atrodė, jog po ilgų aštuonerius metus trukusių dviejų kadencijų dabartinis JAV prezidentas savo pareigas pabaigs ramiai ir be didesnių darbų. Tačiau tuomet įsiplieskė karas Gruzijoje, prasidėjo smarkių uraganų sezonas ir galiausiai – didžiausia nuo 1929 m. finansų krizė.
Interesų grupės „Amerikiečiai už mokesčių reformą“ prezidentas Groveris Norquistas mano, jog dabartinė prezidento administracija sieks kiek įmanoma atidžiau sekti gelbėjimo plano vykdymą, kad iki ateinant naujajam įpėdiniui spėtų jį sutvarkyti pagal savo interesus.
Iki JAV prezidento rinkimų liko 22 dienos.
