Damaskas tikisi, kad Idlibo provincijos, kurioje laikosi tūkstančiai sukilėlių, puolimas taps paskutiniu kariniu smūgiu režimo priešininkams.
Ir nors Sirija bei ją remiančios Rusija bei Iranas įžvelgia progą sutriuškinti opozicijos centrinei vyriausybei likučius, kuriuos, beje, vadina „teroristais“, Vakarų šalių lyderiai įspėja apie gresiančią humanitarinę katastrofą Idlibe. Šioje provincijoje gyvena apie 3 mln. civilių.
Pirmadienį režimo aviacija jau subombardavo populiarų turtų Mohambelio mieste. Neatmetama, kad B.al Assadas gali ryžtis vėl panaudoti cheminį ginklą.
„Audra prieš mūsų akis“
Daugelis kovose nedalyvaujančių žmonių į Idlibą anksčiau atvyko iš kitų Sirijos regionų. Jie taip gelbėjosi nuo Basharo al Assado režimo pajėgų žiaurumo, be to, dešimtys tūkstančių civilių ten atsidūrė sukilėliams pasiekus susitarimus su vyriausybe.
Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys Sirijai Staffanas de Mistura artėjantį puolimą prieš maždaug 30 tūkst. sukilėlių kovotojų Idlibe vadina „prieš mūsų akis kylančia audra“.
Nerimą dėl būsimos masyvios atakos išreiškė ir Turkija. Ši šalis yra pasiuntusi į Idlibą karių, kurie atkirto Sirijos režimo ir sukilėlių kovotojus – turkai gali atsidurti mūšių epicentre.
Be to, Turkija jau yra priėmusi daugiau nei 3 mln. pabėgėlių iš Sirijos. Šalyje, kur įsisiūbavo ekonominė krizė, stiprėja antipatijos čia įkurdintiems sirams, tad daugiau atvykėlių Ankara nenori.
Neseniai Maskvoje apsilankęs Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu paragino leisti Ankarai pabandyti susitarti su Idlibo provincijoje esančiais sukilėliais, įskaitant radikalių islamistų grupuotes.
„Karinis sprendimas Idlibe būtų katastrofiškas, – stovėdamas greta Rusijos diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo pareiškė M.Cavusoglu. – Viso Idlibo puolimas norint eliminuoti kelias radikalų grupes pražudytų šimtus tūkstančių žmonių, o 3,5 mln. sirų turėtų dar kartą palikti savo namus.“
Apie karo pabaigą kalbėti anksti
Sirijos pajėgos, kurioms padeda Rusija ir Iranas, per pastaruosius dvejus metus atsiėmė daugybę teritorijų, kuriose iki tol šeimininkavo sukilėliai. Damaskas jau valdo didžiąją šalies dalį, tad gali pagaliau atsisukti į Idlibą.
Ši provincija – paskutinė didelė sukilėlių tvirtovė, tad režimo pergalė Idlibe iš esmės paralyžiuotų ginkluotą priešinimąsi B.al Assado diktatūrai. Vis dėlto konfliktas, įsiplieskęs dar 2011 metais, tikrai nesibaigtų, o žmonės toliau kentėtų.
Net atsiėmęs Idlibą režimas vis dar nekontroliuotų maždaug ketvirtadalio Sirijos teritorijos. O kai kuriuose regionuose Damaskas faktiškai nevaldo situacijos – pavieniai sukilėliai vis dar gali rengti mažesnius išpuolius.
Infrastruktūra Sirijoje sugriauta, milijonai žmonių gyvena ne ten, kur norėtų, o regionus į rytus nuo Eufrato upės valdo kurdai. Tad apie tikrą, apčiuopiamą karo pabaigą kalbėti gerokai per anksti.
Negana, jei sukilėlių pajėgos Idlibe ir bus sutriuškintos, puolimas skaudžiai atsilieps civiliams, kurie per karą ir taip kenčia labiausiai. Nuo 2011 metų Sirijoje žuvo daugiau nei 350 tūkst. žmonių, o dar 11 mln. turėjo palikti savo namus.
„Smūgis Idlibui būtų nepaprasta katastrofa šiame katastrofiškame grupe“, – skelbia „Soufan Group“, Niujorke įsikūrusi saugumo analizės kompanija.
Nori sutriuškinti „teroristus“
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo irgi įspėja apie grėsmę Idlibo žmonėms: „Dėl šios agresijos kentės trys milijonai sirų, kurie jau buvo iškraustyti iš savo namų. Tai negerai. Pasaulis stebi įvykius.“
Amerikos diplomatijos vadovas praėjusią savaitę „Twitter“ savotiškai užsipuolė ir S.Lavrovą: „Jis teisina Sirijos ir Rusijos puolimą Idlibe. Rusija ir al Assadas susitarė neleisti jam įvykti. JAV įžvelgia ir taip pavojingo konflikto eskalavimą.“
Galiausiai JAV valstybės departamentas pranešime įspėjo, kad Vašingtonas reaguos, jei Idlibe bus panaudotas cheminis ginklas.
Tačiau Sirijos ir Rusijos pareigūnai savaitgalį atvirai ruošėsi veiksmams Idlibe. Sirijos vicepremjeras Walidas Moallemas tikino, kad užimti Idlibą be galo svarbu, nes ten esą knibždėte knibžda „teroristai“.
W.Moallemas omenyje turėjo pajėgiausią Sirijos sukilėlių grupuotę „Hayat Tahiri al-Sham“ (HTS).
Ji susijusi su pasauliniu teroristų tinklu „Al Qaeda“ ir nemažą Idlibo provincijos dalį kaip de facto valdžios institucija kontroliuoja nuo 2015 metų. HTS vykdo prekybą per ilgą sieną su Turkija, į Idlibą gabena humanitarinę pagalbą.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį irgi pareiškė, kad Sirijos kariuomenė ruošiasi išspręsti „terorizmo problemą“, o S.Lavrovas jau anksčiau kalbėjo apie „pūliuojančią votį“.
Kovotojų kraujas verda
Sirijos vyriausybė dar nepaskelbė konkretesnės puolimo pradžios datos, bet šalies kariuomenė jau pasiuntė tūkstančius sausumos karių prie pietinės Idlibo provincijos ribos.
Be to, savaitgalį Rusija lyg tyčia Viduržemio jūros akvatorijoje pradėjo bendras Karinio jūrų laivyno ir Karinių kosmoso pajėgų pratybas.
Jos oficialiai tęsis iki rugsėjo 8 dienos, o manevruose dalyvauja 26 kariniai laivai ir 36 orlaiviai, įskaitant strateginius bombonešius.
Kremlius neigia, kad pratybos susijusios su galimu mūšiu dėl Idlibo, bet iškalbinga šiuo atveju tai, kad į manevrų užduotis įtraukta gynyba nuo povandeninių laivų. Regione plaukioja mažiausiai du JAV povandeniniai laivai, kurie galėtų raketomis smogti Sirijai.
Vienas bandymas sustabdyti didelį Idlibo puolimą praėjusį penktadienį, regis, jau žlugo, kai Turkija nutraukė derybas su radikalia grupuote HTS.
Nors Ankara stengėsi įtikinti džihadistus sudėti ginklus ir perleisti Idlibą režimui, penktadienį Turkija šią grupuotę oficialiai paskelbė teroristine. Tokį pat vertinimą dar anksčiau paskelbė ir JAV bei Europos Sąjunga.
Turkija poziciją pakeitė, kai HTS lyderis Abu Muhammadas al-Julani vaizdo žinutėje atmetė bet kokią derybų su Damasko režimu galimybę.
Penktadienį situaciją Sirijoje dar aptars Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, Irano vadovas Hassanas Rouhani ir V.Putinas. Tai gali būti paskutinė šių trijų šalių lyderių diskusija prieš Idlibo puolimą.
Ankara kariniams veiksmams lyg ir priešinasi. Bet saugumo ir užsienio politikos analitikai spėja, kad puolimas tikrai bus – kaip ir anksčiau, pavyzdžiui, Alepe, o Turkija tylės ir nesipriešins.
Galiausiai šiaip ar taip aiškėja, kad kovotojai Idlibe, ypač atvykėliai iš užsienio, nemato jokio kompromiso galimybės, nors nugalėti šansų beveik nėra.
„Kalbuosi su bendražygiais. Jų kraujas verda, – „The New York Times“ korespondentui teigė vienas čečėnas Chatabas. – Jie sako, kad čia atvykome dėl džihado, o ne derėtis dėl paliaubų ir klauptis prieš turkus.“
